Vasara – metas, kai dauguma žmonių iš triukšmingų miestų ir didmiesčių persikelia į sodus – ten prabėga savaitgaliai, didžioji atostogų dalis, ten skubama pailsėti po dienos darbų. Tradicinis lietuviškas sodas mums dažniausiai asocijuojasi ne tik su poilsiu, bet ir su praktine nauda – čia organiškai dera ir rožių krūmai, ir bulvių lysvės.
Vis dėlto sodininkystė – ne tik praktinė nauda ar gyvenimo būdas. Sodas kaip savotiškas mažytis parkas gali teikti atgaivą sielai ir akims.
Galima sakyti, kad vokiškas sodas – tikra priešingybė angliškajam. Visų pirma todėl, kad čia spalvinga ir viskas skendi gėlėse. Kam teko bent kartą lankytis Vokietijoje, tikriausiai vieną ryškiausių įspūdžių paliko būtent gėlės – ant palangių, prie namų, parkų vejose, net ant namų stogų – jų čia apstu visur. Net mažutį žemės lopinėlį vokiečiai būtinai preciziškai išdailins taip, kad jis būtų ir gražus, ir praktiškas. Čia kuo puikiausiai derės gėlės, krūmai, vaismedžiai, o gal net viena kita lysvė. Jei sodas didesnis – jame būtinai atsiras vietos mielai skulptūrėlei, fontanui ar vaikų žaidimų aikštelei. Vokiečiams būdinga pagarba tvarkai soduose atsispindi itin ryškiai: idealiai prižiūrėtos pievelės, kruopščiai sukastos lysvės ir klombos – akcentai, kurie vokišką sodą išskiria iš kitų, teikia estetinį malonumą.
Romantiškų pojūčių persmelktas, maksimaliai supančiai gamtai atviras sodas, natūraliai įsiliejantis į aplinkos peizažą, tarsi be aiškių ribų. Esminis tokio sodo planavimo principas – ideali kompozicijos simetrija. Prieš namą įkurdinamas parteris, kuriame dažniausiai vyrauja gėlės. Jas įrėmina žemas kirptų krūmokšnių šaligatvis arba smėliuku nubertas takelis. Viskas tokiame sode paklūsta kruopščiai sodininko rankai. Augalai dažnai kerpami, jiems suteikiama meniška forma. Būtinas elementas – kruopščiai nukirpta gyvatvorė. Taip pat prancūziškas sodas neįsivaizduojamas be vijokliais apželdintos pavėsinės. Jei sodas didelis – jame būtinai įkurdinamas ir bosketas – salelė, apsupta medžių arba krūmų.
Kinija – milžiniška šalis, kurioje ieškoti vienos kultūros beprasmiška. Iš skirtingų provincijų atvykę gyventojai gali apskritai nesuprasti vienas kito tiek kalbos, tiek apskritai kultūros. Be abejo, šis šalies daugialypiškumas matyti ir iš sukurto kraštovaizdžio.
Dauguma Kinijos sodų įrengti griežtai laikantis žmogaus ir gamtos vienovę deklaruojančių fengšui principų. Kurdamas sodą šeimininkas stengiasi išreikšti ir šeimos tradicijas, ir savo požiūrį į gyvenimą, ir, žinoma, atrasti savam regionui būdigą gamtos elementų vienovę. Kiniško stiliaus soduose dažnai sunku atskirti, kas yra natūralu, o kas pagaminta žmogaus rankomis. Čia tvyro griežta hierarchija ir hamonija – viena pagrindinė kompozicija, o visa, kas išdėliota aplinkui – papildo svarbiausią sodo mintį.
