Daugelis nuodingųjų augalų iš tiesų primena valgomas uogas ar vaisius ir kelia norą jų paragauti. Todėl neišmanantiems gimtosios šalies floros verčiau neeksperimentuoti – nelaužyti, neskinti ir net neliesti augalų, kurių nepažįstate.
Lietuvoje augalais dažniausiai apsinuodijama juos palietus arba suvalgius, kai kurie gali svaiginti ir sukelti apsinuodijimo simptomų kvapu. Vienų augalų toksinės medžiagos sukelia tik lengvus negalavimus, kitų gali būti mirtinos. Prie gana pavojingų priskiriami ir kai kurie mums puikiai pažįstami, visur augantys augalai – pavyzdžiui, ąžuolai, kaštonai, alyvos, uosiai.
Apsinuodijimo simptomai priklauso nuo to, kokį organą paveikė nuodai. Galite pajusti deginantį skausmą ant odos, pykinimą, viduriavimą, pastebėti patinimų, regėjimo, psichikos, koordinacijos, širdies veiklos sutrikimų, traukulių ir pan.
Dėmėtoji mauda (lot. Conium Maculatum)
Itin nemalonaus kvapo augalas, kurio visose dalyse, ypač nokstančiose sėklose, yra nuodingų alkaloidų. Jie lengvai suyra augalą išdžiovinus, tačiau nemalonus kvapas išlieka net tada. Dėmėtoji mauda žydi skėčio forma išsidėsčiusiais smulkiais baltais žiedais, per visą vasarą – birželio–rugsėjo mėnesiais. Dažniausiai auga beržynuose, patvoriuose. Kartais naudojama medicinoje.
Medikai maudos preparatus XX amžiaus pradžioje naudojo kaip nuskausminančią priemonę kartu su morfijumi, kad palengvintų vėžio sukeltus skausmus. Matyt, dėl to kilo mintis, kad mauda gydo vėžinius susirgimus – juos liaudyje dėmėtąja mauda bandoma gydyti iki šiol. Tačiau šis augalas priskiriamas prie nuodingiausių augalų, senovėje vartotas kaip mirtinas nuodas. Jos sultimis buvo nunuodytas senovės graikų filosofas Sokratas.
Europinis kukmedis (lot. Taxus baccata)
Šis medis kadaise buvo paplitęs mūsų krašte, tačiau vėliau dėl brangios jo medienos pradėtas masiškai kirsti, taigi šiuo metu priskiriamas nykstančioms rūšims, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Dabar Europinį kukmedį galima išvysti nebent parkuose ir soduose. Augalo vaisius – daili raudona uoga, kurios paragavus sutrinka virškinimas, kvėpavimas, smegenų veikla, galima mirtis. Tiesa, nuodingu laikomas visas augalas – net mediena ir iš jos gaunami eteriniai aliejai. Nenuodinga viena vienintelė jo dalis – apysėklis.
Juodoji drignė (lot. Hyoscyamus niger)
Kartais net iki metro išsistiebiantis vienmetis bulvinių šeimos augalas, apaugęs lipniais plaukeliais, atbaidantis nemaloniu kvapu, tačiau gana gražus. Apatiniai lapai turi kotelius, viršutiniai auga tiesiog ant stiebo. Žydi pavieniais stiebo ir šakelių viršūnėje išaugusiais žiedais. Juodosios drignės vaisius kiek panašus į aguonų dėžutę, paragavus gali sukelti nervų sistemos veiklos sutrikimų. Visose drignės dalyse yra daug stipriai veikiančių alkaloidų, dirginančių nervų sistemą, todėl drignės preparatus turi skirti tik patyręs fitoterapeutas. Ji juk gali būti ir naudinga – pavyzdžiui, ramina lygiųjų raumenų spazmus, malšina gimdymo skausmus, lapai dedami gaminant arbatas astma sergantiems, iš jų gautas aliejus vartojamas įtrynimams kenčiantiems nuo reumatinių ir neuralginių skausmų, podagros.
Karklavijas (lot. Solanum dulcamara)
Daugiametis nuodingas augalas, taip pat priklausantis bulvinių šeimai. Išauga iki 50–150 centimetrų, apatinė stiebo dalis sumedėjusi, lapai ovalūs, su smailia viršūnėle. Žiedynas sudaro skėčio formą, patys žiedai – violetiniai, žydi birželio–rugsėjo mėnesiais. Ypač apgaulingos šio augalo uogos – jos pailgos, raudonos, vilioja paragauti, bet jei išties susigundytumėte, gali sukelti širdies veiklos ir kvėpavimo sutrikimų. Auga drėgnuose miškuose ir krūmuose, ant vandens telkinių krantų, grioviuose.
Nuodingoji nuokana (lot. Cicuta Virosa)
Salierinių šeimos augalas, kurio šakniastiebyje ir šaknyse esama nuodingos medžiagos, padidinančios dirglumą ir galinčios sukelti traukulius. Dažniausiai grioviuose, pakelėse, senvagėse išsikerojusios nuodingosios nuokanos nuodai veikia stipriai ir greitai, paralyžiuoja kvėpavimo takus. Šaknų kvapas apgaulingai primena petražolės, o pats augalas išauga iki 1–1,5 metro aukščio, jo stiebas tuščiaviduris, storas, šakotas, žiedai – smulkūs, balti. Nuodingiausi – jauni daigai ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį.
Paprastasis ricinmedis (lot. Ricinus communis)
Karpažolinių šeimos augalas, labiausiai paplitęs šiltuosiuose kraštuose, tačiau kaip dekoratyvinis krūmokšnis auginamas ir vėsesnio klimato juostose, taigi ir Lietuvoje. Augalo dydis priklauso nuo klimato, kuriame auga: ten, kur šilta, jis išsistiebia ir iki keliolikos metrų, pas mus dažniausiai tesiekia keletą metrų. Stiebai tiesūs, šakoti, padengti vaškiniu sluoksniu, lapai – dideli, karpyti. Sukrauna kekės formos žiedyną, kurį sudaro smulkūs žiedeliai. Iš jų vėliau susiformuoja raudoni dygliuoti vaisiai. Nuodingos visos šio augalo dalys, sunkiausi simptomai pasireiškia apsinuodijus uogomis: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, vidinis kraujavimas, inkstų veiklos ir cirkuliacinės sistemos sutrikimai, apsinuodijimas gali baigtis ir mirtimi.
Paprastoji durnaropė (lot. Datura stramonium)
Veisiasi daržuose, dykvietėse, šalia tvorų ar senų pastatų. Užauga aukšta, iki 60 – 150 centimetrų, lapai stambiai dantyti, žiedai dideli – iki 20 centimetrų ilgio, vamzdelio formos, pavieniai, balti arba balkšvai rausvi. Prasiskleidžia naktį ir žydi apie parą. Vaisius – dygliuota dėžutė, pripildyta juodų sėklų, kurios yra nuodingiausia augalo dalis. Augalas pavojingas tiek gyvūnams, tiek žmonėms – jų užvalgius padažnėja pulsas, pajuntamas silpnumas, sustiprėjęs širdies plakimas, sumažėja kūno temperatūra, gali ištikti traukuliai ar koma.
Rudeninis vėlyvis (lot. Colchicum autumnale)
Įsivaizduojate, ši graži gėlė yra nuodinga! Rudeninis vėlyvis žydi rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, pats jau būdamas be lapų. Šis augalas priskiriamas labai nuodingų augalų kategorijai, juo apsinuodijus imama vemti, susergama sunkiu skrandžio ir žarnų uždegimu, galima net numirti. Tiesa, nuodai veikia klastingai – simptomai pasireiškia praėjus 1–6 valandoms, o kartais net po paros. Deja, priešnuodžiai kol kas nežinomi.
Sosnovskio barštis (lot. Heracleum sosnowskyi)
Sosnovskio barščiai – prieš pusę amžiaus į mūsų kraštą gyvuliams šerti atvežti, o vėliau dekoratyviniais tapę augalai. Lietuvoje užauga iki 5 metrų aukščio. Stiebas status, tvirtas, apaugęs plaukeliais, šakotas. Skėtinis žiedynas gali užaugti net iki pusės metro pločio. Šie augalai daro didelę žalą krašto augalijai, todėl šiuo metu stengiamasi juos naikinti. Sosnovskio barščiai sparčiai plinta tarsi virusas. Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Žmogui ypač pavojingos šio augalo sultys – joms patekus ant odos, atsiranda nudegimas.
Žalčialunkis (lot. Daphne Mezereum)
Iki metro aukščio išaugantis krūmas randamas ne tik mišriuose arba lapuočių miškuose, bet ir daugiaaukščių namų kiemuose. Žydi anksti pavasarį, aromatingais rožiniais, alyvas primenančiais žiedais – todėl labai lengva apsigauti. Žalčialunkio vaisiai – kamieną apkibusios ryškiai raudonos uogos. Šio augalo sultys sukelia sunkių odos ir gleivinės uždegimų (todėl jo šakų nepatariama ne tik skinti, bet net liesti!), o nuodingiausios – uogos. Žmogui mirtina dozė – 8 uogos.
Pirmoji pagalba apsinuodijus
Priešnuodžių nuodingoms augalų medžiagoms nėra – gydomos tik jų sukeltos pasekmės. Nepasitarus su gydytoju nevalia vartoti jokių medikamentų ar imtis medicininių procedūrų.
* Po sąlyčio su nuodingu augalu pajutus deginimą, bėrimą ant odos visų pirma svarbu sudirgintą vietą gausiai nuplauti vandeniu, galite patepti alergiją gydančiais tepalais.
* Jei po sąlyčio su augalu tinsta ir peršti burnos gleivinė – patariama burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba šalto vandens – tai apmalšins skausmą.
* Net jei jums atrodo, kad situacija suvaldyta, vis dėlto įtariant apsinuodijimą privalu kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Laura Mureikaitė
