Ūkininkai skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta bioįvairovės – neva laukuose styro tik javai ir rapsai, o naujų perspektyvių augalų skatinimu valdžia nesirūpina. Valdžios atstovai atkerta, kad bioįvairovei skatinti nėra nei lėšų, nei paklausos.
Pasak profesionalaus selekcininko Antano Svirskio, Lietuvoje, jei tik valstybė daugiau remtų ūkininkus, laukus galima būtų užsėti naujomis augalų rūšimis, kurios būtų kur kas naudingesnės negu dauguma dabar Lietuvoje auginamų.
Vienas tokių augalų – sojos, puikiai tinkantis ir maistui, ir pašarui ar vaistams. Jų praėjusiais metais, A. Svirskio skaičiavimu, Lietuvos ūkininkai užaugino apie tūkstantį hektarų, o šiemet šis skaičius turėtų bent jau padvigubėti. Pasak selekcininko, Lietuvoje auginamomis ekologiškomis sojomis susidomėta ir iš JAV.
Perpus mažiau negu sojų pernai Lietuvos laukuose buvo auginama sorų – apie 500 hektarų. A. Svirskis aiškino, kad soros Lietuvoje buvo auginamos dar akmens amžiuje, jos pranašesnės už kitus javus tuo, kad naudojant tą pačią tradicinių javų auginimo techniką jos duoda ne mažesnį ir geresnės kokybės derlių. Sorų kruopos tinkamos maistui – košėms, sriuboms, taip pat pašarui.
Kitas Lietuvoje dar mažai auginamas, tačiau perspektyvus ir puikia alternatyva kitiems galintis tapti augalas, pasak A. Svirskio, yra burnočiai. Jie apibūdinami kaip vieni perspektyviausiųjų XXI a. augalų, o Lietuvos parduotuvėse prekybininkai juos parduoda po 33 litus už kilogramą, kai patys perka po 5 litus.
Pastaruoju metu Lietuvoje sėjama ir vis daugiau rudųjų garstyčių, kurių nemaža dalis eksportuojama į Prancūziją. Per pastaruosius metus jų plotai išaugo 40 kartų.
Trukdo biurokratai
A. Svirskis piktinosi, kad Lietuvoje naujus augalus auginti trukdo ir biurokratinės kliūtys – Lietuva neva patiria milijonus litų nuostolių todėl, kad draudžiama auginti senus tradicinius augalus, tokius kaip aguonos ar kanapės.
„Mes aguonas augindavome nuo seno, o dabar perkame iš lenkų, užuot patys pardavę, – sakė A. Svirskis. – Lietuvoje laisvai galėtų būti auginamos aguonos be opijaus, tačiau tam trukdo biurokratiniai apribojimai.“
Beveik visose valstybėse kaimynėse auginamos leistiną kiekį psichotropinių medžiagų turinčios kanapės, o Lietuvoje jas auginti draudžiama. Pasak Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stoties vyresniosios mokslo darbuotojos Elvyros Gruzdevienės, bandymų stotyje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad Lietuvoje augančiose pluoštinėse kanapėse esantis tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija leistinos normos. Tačiau jas auginti šalyje vis dar draudžiama.
Milžiniški antkainiai
Anksčiau buvęs svetimas, tačiau Lietuvoje vis labiau prigyjantis augalas – šilauogės. Jų Lietuvoje pramoniniu būdu, pasak VDU Kauno botanikos sodo mokslininko Remigijaus Daubaro, užauginama apie 30 hektarų. Šiam augalui Lietuvoje auginti yra palankios sąlygos, be to, jų paklausa pasaulyje didėja. Šilauogės ypač paklausios skandinavų šalyse.
R. Daubaras pasakoja, kad kol kas Lietuvos ūkininkai masiškai auginti šilauogių nesiryžta, nes bijo imtis naujovių: „Lietuviai yra atsargūs, jiems nedrąsu užsiimti nauju ilgalaikiu verslu. Jie sako: kam rizikuoti, vargti kelerius metus ir neturėti pelno, kai užauginęs hektarą svogūnų galiu gauti ne mažesnį pelną taip nerizikuodamas.“
R. Daubaro teigimu, šilauoges gyventojai dažnai perka tiesiai iš ūkininkų, o ne prekybos centruose, nes didžiųjų tinklų parduotuvėse jų antkainiai siekia kelis šimtus procentų. Pašnekovas sako prisimenąs atvejį, kai prieš keletą metų ūkininkai šilauoges parduodavo po 12 litų, o prekybos centruose jų kaina siekė beveik 40.
Panaši situacija ir su spanguolėmis – gyventojai nesiryžta investuoti tam, kad vėliau galėtų gauti ilgametį derlių. Šiuo metu, R. Daubaro skaičiavimais, pramoniniu būdu Lietuvoje auginama vos 2 hektarai šių uogų.
Dėl rapsų nesutaria
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktorius Zenonas Dapkevičius aiškino, kad netradiciniams augalams, tokiems kaip šilauogės ar sojos, dar trūksta paklausos – esą gyventojams reikia įrodyti, kad šviežios šilauogės yra gerokai vertingesnės negu iš toli atvežti ir neprinokę vaisiai.
Kai kurie anksčiau buvę tradiciniai augalai, kaip, pavyzdžiui, linai, Lietuvoje jau tampa retenybe. Pasak Z. Dapkevičiaus, jų telikę vos kelios dešimtys hektarų. Daugiausia įtakos pramoninio linų auginimo sumažėjimui turėjo padidėjusi konkurencija iš Kinijos, sumažintos ES išmokos už linus ir augintojų bei perdirbėjų vaidai. Be to, Z. Dapkevičius atkreipia dėmesį, kad lietuviai, skirtingai nei belgai ar olandai, nemėgsta vaikščioti glamžytais drabužiais, todėl geriau renkasi drabužius iš kitų, nelininių, audinių.
Tarp kitų netradiciniais tampančių augalų rūšių Z. Dapkevičius pamini ir pupas bei avižas. Esą vis mažiau avižų ir pupų ūkininkai augina dėl mažėjančios paklausos ir krintančių kainų.
Vietoj senųjų tradicinių augalų Lietuvoje atsiranda naujų. Štai per penkiolika metų rapsai tapo jau beveik tradiciniu augalu. Rapsai, pasak Z. Dapkevičiaus, puikiai tinka sėjomainai, šaknyse turi sieros, yra geras javų priešsėlis, be to, tai energinis augalas – tinka biokurui.
Vis dėlto A. Svirskis abejoja rapsų auginimo nauda. Anot selekcininko, rapsai naikina derlingiausią žemės dalį – humusą. Be to, rapsus nuolat puola kenkėjai, todėl juos reikia purkšti pesticidais, o pesticidai kenkia bitėms. Ūkininkas abejoja ir pinigine rapsų nauda – esą jų eksploatavimo sąnaudos neretai būna panašios kaip ir pardavimo kaina.
„Žemės ūkis Lietuvoje beveik pasiekė paskutinę stadiją, kai laukuose teliko javai ir rapsai, naikinantys dirvožemio derlingumą. Šitas pasekmes greitai pamatysime“, – perspėjo A. Svirskis ir dar kartą pabrėžė, kad valstybė turėtų skatinti bioįvairovę.
Įstatymas – absurdiškas
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, ūkininkų skundai šia tema – ne naujiena. Tačiau valstybės galimybės remti ūkininkus yra ribotos, todėl remiamas tik paklausių augalų auginimas. Dabar valdžia per kaimo plėtros programą finansuoja ekologinius produktus.
„Mano atsakymas į argumentą dėl per mažos valdžios paramos – reikia apsispręsti ir auginti tokius augalus, kuriuos mokame auginti, žinome, kaip realizuoti ir tuos, kurių ekonominis efektas geriausias“, – apibendrino R. Krasuckis.
Į klausimą, kodėl Lietuvoje vis dar nėra leidžiama auginti pluoštinių kanapių ar aguonų, pašnekovas atsakė, kad ir ŽŪM jau ilgą laiką siekia, jog dabar galiojantis psichotropinių medžiagų įstatymas būtų pakeistas.
„Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymą Lietuvoje draudžiama auginti kanapes ir aguonas, – aiškino Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius. – Tai, mūsų požiūriu, yra absurdas, nes Lietuvoje yra kanapių rūšis, kurioje tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija leistinų normų.“
Tiesa, šiemet, nepaisant draudimo, kai kuriose vietose jau buvo užauginti 53 hektarai pluoštinių kanapių. R. Krasuckis tikisi, kad dar šio pavasario sesijoje Seimui bus pateiktos pataisos dėl pluoštinių kanapių auginimo ir bus padaryti reikiami pakeitimai.
Faktai: Žemės ūkis
ŽŪM duomenimis, pernai buvo užauginti 53 hektarai pluoštinių kanapių.
Pernai, Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis , Lietuvoje užauginta 3 500 rudųjų garstyčių, o per trejus metus jų plotai Lietuvoje padidėjo 40 kartų.
Lietuvos ūkininkai 2010 m. už trąšas mokėjo beveik 1,5 karto brangiau negu Lenkijoje ir du kartus brangiau negu Latvijoje.
