Jie „užuodžia“ chemines medžiagas ir reaguoja į šviesą, tačiau ar augalai gali girdėti garsus? Atrodo, kad aitriosios paprikos sėklos gali jausti gretimus augalus, net jei pastarieji yra uždaryti dėžėse. Tai reiškia, kad augalai turi iki šiol neatpažintą pojūtį.
Yra žinoma, kad augalai turi daugelį žmonėms būdingų pojūčių: jie gali jausti šviesos lygio pokyčius, „užuosti“ chemines medžiagas ore ir „ragauti“ jas dirvožemyje. Augalai taip pat gali turėti lytėjimo jausmą, kuris leidžia pajusti stiprių vėjų „smūgius“.
Labiausiai ginčytino teiginio – augalų sugebėjimo girdėti – idėja kilo dar XIX amžiuje. Nuo tada keletas tyrimų parodė, kad augalai reaguoja į garsą, ir visa tai skatino melagingas idėjas: neva kalbėjimasis su augalais padeda pastariesiems augti.
Šiaurės Australijos universiteto komanda atliko mokslinį tyrinėjimą: aitriųjų paprikų sėklos buvo patalpintos į aštuonias Petri lėkšteles, išdėstytas apskritimu aplink kambarinius saldžiųjų pankolių augalus. Yra žinoma, kad saldieji pankoliai išskiria chemines medžiagas į orą ir dirvą, o tai lėtina kitų augalų augimą. Pankoliai buvo dedami į dėžutes taip blokuojant cheminių medžiagų prasiskverbimą link sėklų. Kitų eksperimentų metu pasinaudota tik dėžutėmis, be pankolių augalų viduje. Kiekvienu atveju viskas buvo atliekama garsui nepralaidžioje dėžutėje siekiant užkirsti kelią pašaliniams garsams.
Kaip ir tikėtasi, aitriųjų paprikų sėklos, paveiktos pankolių, sudygo lėčiau nei terpėje be pankolių. Didžiausia staigmena pastebėta tuomet, kai pankoliai buvo visai arti, tačiau užsandarinti: tuomet sėklos dygo greičiausiai.
Eksperimentas buvo pakartotas su 2400 aitriųjų paprikų sėklų 15-oje dėžių. Tuomet gautas toks pats rezultatas, įrodantis, kad sėklos reaguoja į tam tikros rūšies signalą. Nors tyrimas dar tik pradiniame etape, rezultatai yra verti tikslo siekimo. Augalai turi dar neatpažintą komunikacijos būdą, nors dar neaišku, koks jis yra.
Tačiau pagrindinis klausimas išlieka: ar aplink pankolių augalus esančios dėžės tikrai blokuoja visus žinomus signalus? Augalai skleidžia silpnus garsus, kai vandens stulpeliai jų stiebuose yra trikdomi. O girdėjimo funkcijos ir lytėjimas veikia panašiai. Šis tyrimas, anot mokslininkų, yra iššūkis botanikams: jis gali būti paneigtas, arba patvirtintas.
