analizė

Pastaruoju metu kainos Lietuvos degalinėse šokinėja tarsi per pasiutpolkę – tai beveik siekia eurą, tai vėl grįžtą prie 90 euro centų ribos. Tačiau po kelių mėnesių už kurą gali tekti atseikėti gerokai brangiau, o tai padarytų įtaką ir kitoms kainoms šalyje. Naftą eksportuojančių šalių karteliui OPEC sutarus peržiūrėti naftos gavybos strategijas ir galbūt mažinti jos kiekius pasaulinėje rinkoje, naftos kainos pajudėjo link aukščiausių taškų šiais metais.

Balandžio 7 d., Vilniuje apie 14 val. Ateities gatvėje, prie viaduko su Geležinio Vilko gatve, susidūrė du lengvieji automobiliai, jų vairuotojos išvežtos į ligoninę. Ketvirtadienio popietę ši avarija įvyko susidūrus dviejų moterų vairuojamiems automobiliams. Smūgis buvo gan smarkus – automobiliui „Opel Astra“ net išlūžo priekinis ratas. Važiuodamas pagrindiniu keliu į jį atsitrenkė „Toyota Yaris“ automobilis – šiam smarkiai sudaužytas priekis.

Europos smulkieji ir vidutiniai verslai (SVV), esantys įvaldę jiems prieinamus didžiuosius duomenis (angl. big data), dvigubai labiau linkę tikėti, jog jų finansinė padėtis pagerės per artimiausius 12 mėnesių, rodo „Microsoft“ atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 6200 SVV darbuotojų 20 Europos šalių.

Ilgojo savaitgalio išvakarėse, kovo 10 d. vakarą Viršuliškėse taksi automobilis perėjoje parbloškė vyriškį. Taksistas tikina, kad pėsčiasis ėjo degant raudonam šviesoforo signalui, o jam degė žalia. Skaudi nelaimė įvyko apie 19.45 val. Laisvės prospekto, Viršuliškių ir J. Matulaičio gatvių sankryžoje. Anot taksisto, jam važiuojant prospektu nuo Justiniškių pusės į gatvę išėjo vyriškis su pirkinių maišu. Vyras, anot taksisto, ne bėgo, o ėjo.

Lietuvos fiskalinė politika turi būti koreguojama, kad atitiktų su senėjančia visuomene bei galimais makroekonominiais sukrėtimais susijusius fiskalinius iššūkius, o esama mokestinė sistema nepakankamai skatina augimą, teigia Lietuvos ekonomikos apžvalgą parengusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Organizacijos teigimu, žemas energetinis efektyvumas didina Lietuvos pažeidžiamumą pasauliniams energijos kainos sukrėtimams ir kelia grėsmę, kad nebus pasiekti klimato kaito...

Sausio 26 d., antradienį ryte apie 9 val., greitkelyje Vilnius-Kaunas, įvyko avarija, kurioje susidūrė du lengvieji automobiliai ir sunkvežimis. Į įvykio vietą skubiai buvo iškviesta greitoji pagalba ir ugniagesiai. Avarija įvyko netoli Vievio.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pakvietė Didžiosios Britanijos ekspertus prisidėti analizuojant Turkijos numušto Maskvos karo lėktuvo juodosios dėžės duomenis, kalbėdamasis telefonu su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Davidu Cameronu. „Vladimiras Putinas pakvietė Britanijos specialistus dalyvauti iššifruojant numušto (šturmo lėktuvo) Su-24 skrydžio duomenų registratoriaus“ informaciją, Kremlius nurodė po prezidento pokalbio su D.Cameronu.

Švenčionių rajone 25-erių moteris uždaryta į areštinę už tai, kad prieš pora savaičių sumušė 4-metę dukrelę. Mergaitę dėl galvos sumušimų paguldyta į ligoninę. Dažniausiai vaikus sumuša vyrai, tad kyla klausimas kas sukasi galvoje tokioms mamoms? Mielos mamos, ne tik mes kraustomės iš proto. Tą daro ir vyrai. Visgi šis straipsnis yra apie mamas, apie moteris, kurioms atvira agresija normaliu atveju nėra būdinga.

 Vyriausybei nurodžius ištirti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų padėtį Kultūros ministerija paskelbė atitinkamą viešąjį pirkimą. Nurodoma, kad tyrimu bus siekiama išanalizuoti Lietuvoje gyvenančių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų poreikius, susijusius su jų integracija į šalies visuomenę, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Įvertinus situaciją bus parengta speciali Tautinių mažumų tapatumo išsaugojimo ir integracijos į Lietuvos visuomenę 2016-2022 metais plėtros programa.

Lietuvos vartojimo prekių ir paslaugų kainos (VKI) balandžio mėnesį, lyginant su praėjusių metų balandžio mėnesiu, smuko 1 proc. Ar toks kainų kritimas Lietuvoje įsišaknys ilgam? Tikriausiai ne. Analizuojant VKI pokyčius, išskiriamos 4 prekių grupės: energijos prekės tokios kaip dujos, šiluma ir degalai; maisto prekės; pramoninės prekės; ir galiausiai paslaugos. Šių grupių kainų tendencijos kardinaliai skiriasi.

Praėjus daugiau nei savaitei po pasaulį sudominusios Rusijos lyderio Vladimiro putino konferencijos, kurios metu jis atsakinėjo į šalies gyventojų klausimus, verta ramiai pažvelgti į Kremliaus vadovo siųstus ženklus. ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovo, politologo Vincento Vobolevičiaus manymu, V. Putino tonas gali atskleisti nemažai informacijos apie Kremliaus vadovo situaciją ir strategijas.

 Verslininkų ir vartotojų laukia pokyčiai – nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios naujos prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, kurios nustatys iš dalies pakeistus Lietuvos vartotojui siūlomų parduoti arba parduodamų prekių privalomuosius ženklinimo ir kainų nurodymo reikalavimus.

SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2015 metų kovą 42 proc. respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 18 proc. – kad sumažės, o 30 proc. – kad nesikeis. Prieš trejus metus – 2012 metų kovą – Lietuvos gyventojų nuomonės buvo labai panašios: 39 proc. respondentų manė, kad kainos didės, 20 proc. – kad mažės, o 31 proc. – kad nesikeis.

Šiandien sukanka 100 dienų, kai Lietuvos nacionaline valiuta tapo euras. Kaip euro įvedimas ir su tuo susiję namų ūkių bei įmonių lūkesčiai paveikė Lietuvos ūkio raidą pernai ir šių metų pradžioje? DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ tvirtina, kad euro įvedimas sukėlė tikrai nemažą aktyvumą Lietuvos ekonomikos vidaus vartojimo segmente: „Namų ūkiai intensyviai pradėjo pirkti ilgalaikio vartojimo prekes, nes nuogąstavo dėl galimo infliacijo...

Algirdas Igorius, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt  Tarptautinis valiutos fondas (TVF) vėl siūlo Lietuvoje didinti turto mokesčius. Premjeras sako, kad vyriausybė naujų mokesčių ar jų didinimo nesvarsto. Fondas jau ne kartą Lietuvai siūlė apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą ir automobilius. Finansų analitikai „Savaitei“ tvirtino, kad siūlymas įvesti mokesčius nenurodant, kaip konkrečiai tai padaryti, pasmerktas žlugti.

Kokių švietimo sričių absolventų dabar labiausiai reikia darbo rinkai? Kas įsidarbina greičiausiai ir gauna didžiausius atlyginimus? Atsakymai į šiuos klausimus jau pradeda aiškėti. Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko pirminę specialistų kvalifikacijos žemėlapio – 2013 m. absolventų įsidarbinamumo – analizę. „Iki šiol buvo matuojamas studijų procesas, buvo stebima, kaip jis vyksta.

Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis chlamidioze bei ŽIV 2013 metais, lyginant su 2012 m., padidėjo, gonorėja – sumažėjo, sifilio – praktiškai stabilus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2013 m. užregistruota 190 susirgimų gonorėja (2012 m. – 219), 306 – chlamidioze (2012 m. – 265), 269 – sifiliu (2012 m. – 227) bei 177 – ŽIV infekcija (2012 m. – 160). Chlamidiozės, ŽIV infekcijos, sifilio, gonorėjos sergamumo rodikliai 100 tūkst.

Į šipulius dūžtant lėktuvams sunku atsiriboti nuo emocijų. Vis dėlto tokiais atvejais įvairių sričių specialistai skuba analizuoti nelaimės poveikį. Vieni stebi įmonių akcijų vertės pokyčius, kiti –įmonės patikimumą ir pan. Mūsų redakcija šį kartą nagrinėja „Malaysia Airlines“ krizės komunikacijos ypatumus.

Po dviejų savaičių pertraukos kartu su Eurolygos kovomis sugrįžta ir analitinė Žalgiris TV laida. Pakrovę baterijas pajūryje Kauno „Žalgirio“ (0-5) krepšininkai ketvirtadienį Nemuno saloje sieks pirmosios pergalės F grupėje. Į svečius atvyks Belgrado „Partizan“ (1-4). Adrijos lygos ir Serbijos čempionai šiame Eurolygos sezone laimėjo tik 4 rungtynes iš 15-os bei yra kankinami traumų.

Prieš „Maccabi“ žalgiriečiai pirmavo iki 36, prieš „Lokomotiv-Kuban“ – iki 38 minutės. „Manau, kad dabar jau turime imti (pergalę). Trečias kartas turi nemeluoti“, – vylėsi šios savaitės analitinės Žalgiris TV laidos svečias Vaidas Jurgilas, praeityje pats vilkėjęs Kauno „Žalgirio“ aprangą. „Gal ketvirtajame kėlinyje neužtenka jėgų? Gal patirties? Gal trūksta dar vienos žvaigždės, kuri pabaigoje galėtų imtis iniciatyvos. Tarkim trečio numerio, kaip rinktinėje yra Mačiulis, Kleiza.

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai ketvirtadienį išvykoje bandys dar kartą palaužti Strasbūro SIG komandą. Analitinėje Žalgiris TV laidoje būsimų varžovų žaidimą po kaulelį išnarstė „Žalgirio“ veteranas Arvydas Venclovas ir treneris Evaldas Beržininkaitis, o pirmąsias tarpusavio rungtynes puikiai sužaidęs Martynas Pocius apžvelgė situaciją visose Eurolygos reguliariojo sezono grupėse. Per septynerias rungtynes vos vieną pergalę iškovojusi Strasbūro ekipa ginklų Eurolygoje dar nesudeda.

Neringa Venckienė ir toliau gerina Seimo lankomumo rekordus – suprantama, neigiama prasme. Balsas.lt nusprendė paanalizuoti šios kadencijos Seimo narių posėdžių lankomumo statistiką. Kiek parlamentarų Seimo posėdžius lanko pavyzdingai? O kiek turėtų susirūpinti dėl savo drausmės? Galiausiai kurios partijos atsakingiausiai žiūri į savo darbą Seime, o kurios posėdžiams dėmesio skiria mažiausiai? Apie visa tai – šiame straipsnyje.

Baigiantis vasarai sumažėjo parduodamų butų pasiūla. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai paskaičiavo, kad butų skelbimų sumažėjo apie 10 proc., palyginti su vasaros pradžia, ir daugiau nei 20 proc., palyginti su pavasariu. Pasinaudoję sumažėjusia pasiūla, būsto pardavėjai akivaizdžiai padidina parduodamų objektų kainą. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Edmundas Jakilaitis, vesiantis LRT eteryje startuojančią laidą „Dėmesio centre“, sako, kad nuo šiol keturiskart per savaitę po „Panoramos“ žiūrovų laukia svarbiausių dienos įvykių analizė, o pokalbis su laidos svečiu bus toks, koks tądien gyvenimas.

Prieš dėdami fotografiją su alkoholio buteliu, erotiška poza ar zuikio ausytėmis ant galvos į socialinį tinklalapį, pagalvokite dar kartą. Lietuvoje daugėja darbdavių, kurie vertina potencialaus darbuotojo kandidatūrą, patikrinę jo veiklą ir formuojamą įvaizdį internete. Atsižvelgiama ne tik į nuotraukas, bet ir į komentarus, rašybos klaidas. Mokytojos gėda Šiaulietei Aurelijai (vardas pakeistas – aut. past.) dėl pasisakymų socialiniame tinkle teko raudonuoti prieš direktorę.

Dalijimosi įpročių tyrimų serija, atlikta 32 žmonių, žmogbeždžionių ir paprastų beždžionių populiacijose, atskleidė, kad daugeliu dalijimosi atvejų geradarys tikisi gauti ko nors mainais – maisto, pagarbos, palaikymo ir pan. Kalifornijos Santos Barbaros universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus, padarė išvadą, kad žmonės ir beždžionės, būdami dosnūs ir dalydamiesi, pavyzdžiui, maistu, tikisi atpildo – tai svarbiausias jų geranoriškumo variklis.

 Jauniems europiečiams sunku palikti tėvų namus, ypač šalyse, kurias labiausiai paveikė ekonominė krizė, praneša „Spiegel Online“. Dauguma jaunų suaugusių žmonių pasiryžę kuo greičiau palikti tėvų namusi ir pradėti savo nepriklausomą gyvenimą. Tačiau rytinių ir pietinių ES šalių, kurias labiausiai paveikė ekonominis sunkmetis, jaunimui tai yra gana sudėtinga užduotis.

Verslininkai yra universalios ir labai stiprios asmenybės, tačiau skaičiai bei matematika palaužia net juos. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirma, skaičiuoti yra nuobodu, jokios kūrybinės veiklos, eilinė mechaninė užduotis. Antra, yra svarbesnių, prioritetinių darbų, tad finansai nustumiami į antrą planą. Ir vis dėlto, finansinės projekcijos yra labai svarbi kiekvieno verslo dalis.

Kalbi telefonu su pašnekovu, galvoji apie tai, ką sako jis ir ką ketini atsakyti tu, o rankos gyvena savo gyvenimą: jos pačios susiranda lapą popieriaus ir tušinuką. Tada ima piešti. Visai nevalingai, tau net nespėjus sąmoningai pagalvoti, ką nupiešti norėtum. Nemanyk, kad toks nesąmoningas piešimas – tik bereikšmis žaidimas. Psichologai iš jo galėtų išskaityti net labai daug. Taigi ką nupiešei plepėdama telefonu? Apskritimai, spiralės, bangelės. Gali būti, kad dabar pergyveni lengvą krizę.

Būna akimirkų, kai susimąstome, kad puikiai žinome, ką mūsų penkiametis valgo, kiek laiko trunka jo pietų miegas, kada eina miegoti vakare, kokius žaislus mėgsta, bet... tektų gerokai pasukti galvą, kad atsakytume į klausimą – o ką jis galvoja apie savo šeimą, apie kiekvieną iš jos narių? Kaip jis jaučiasi gyvendamas tarp mūsų? Deja, net jei paklaustume jo paties, mažylis tikrai neatsakytų į tokius lengvus, bet kartu labai sudėtingus klausimus.

Atsakymas Š. Navickiui Nujaučiu, kad už šį komentarą būsiu apmėtytas klano pakaliko, partinio funkcionieriaus ar kitais širdžiai mielais epitetais. Kodėl? Dėl elementarios priežasties – nesutinku su naujaisiais gelbėtojais, skęstančiais savo problemų ir kompleksų jūroje. Ir nežadu sutikti. Esu įsitikinęs, kad Lietuvai reikia profesionalios politikos, efektyvaus valdymo ir aiškios vizijos.

Atvėsus aistroms – laikas išvadoms. Lietuvos rinktinė jau baigė pasirodymą Londone bei skaičiuoja savo paskutines valandas olimpiniame kaimelyje, o žurnalistas Martynas Pocius įvertina kiekvieno krepšininko pasirodymą olimpiadoje. Rimantas Kaukėnas.

Per šių metų II ketvirtį darbuotojų padaugėjo 25,2 tūkst. (2 proc.), kai pernai per tą patį laikotarpį darbuotojų skaičiaus augimas sudarė net 43,8 tūkst. (3,6 proc.). Mažiau nei pernai darbuotojų skaičiumi augo statybos, maitinimo, pramonės, transporto įmonės. Darbuotojų skaičiaus didėjimu labiausiai išsiskyrė smulkiausios įmonės (5,5 proc.), visai nedaug – didžiosios (0,3 proc.), o įmonės, kurių metinė apyvarta 1-5 mln. lt – netgi susitraukė.

Jeigu anksčiau pasaulio lyderiams buvo svarbios pasaulio žinios (angl. global knowledge), ateities lyderystė priklauso kūrybingumui. Tai yra vienas iš daugelio signalų, kad verslo pasaulis evoliucionuoja iš informacinio amžiaus, kur dominavo techniniai įgūdžiai, o žinios ir patirtis buvo visa ko karaliai, rašo CNN.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį skaitydama jau trečiąjį savo metinį pranešimą, priešingai nei ankstesniais metais, bandė susitapatinti su tauta, ir pagrindinė žinia, kurią norėjo pasakyti šalies vadovė, buvo pradėtų darbų tęstinumas pasikeitus valdžiai, mano politinės komunikacijos ekspertas, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) Medijų tyrimų laboratorijos vadovas dr. Andrius Šuminas.

Straipsnio autorius visų pirmiausia skaitytojus ragina į šį darbą žiūrėti labiau kaip į pamąstymą nei į logine sistema pagrįstą tekstą, siekiantį atsakyti į konkrečius klausimus. Priešingai, kelti naujus klausimus ir būtų pagrindinis straipsnio tikslas. Ir, reikia pripažinti, tema tam dėkinga.

Įprasta teigti, kad JAV pozicijos Irano–Pakistano–Afganistano trikampyje ypač susilpnės, kai 2014 metais Vakarų sąjungininkai išves kariuomenę iš Afganistano. Tenykščius procesus akylai stebi ir pagal galimybes juose dalyvauja Rusija ir Indija, Pakistanas lyg ir beldžiasi į Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją (ŠBO), taigi tolsta nuo Amerikos. Vasario 9-ąją viešėdama Rusijoje Pakistano užsienio reikalų ministrė Hina Rabbani Khar pabrėžė ŠBO svarbą.

NATO suvažiavimo Čikagoje išvakarėse „Foreign Policy“ (FP) tinklalapyje buvo pateikti apklausos apie NATO realijas ir perspektyvas rezultatai. Apklausoje dalyvavo grupė žinomų ekspertų, politikų ir pareigūnų (tarp jų ir Lietuvos gynybos ministrė R. Juknevičienė) ir svarbiausias jos tikslas buvo išsiaiškinti, ar 63-ejų metų Aljansas vis dar reikšmingas šiandien. Klausimai buvo patys įvairiausi, o atsakymai dažnai nedžiuginantys.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“. „Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo.

Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol. Kadangi Moldova yra beveik visiškai priklausoma nuo energetinių resursų importo (importuoja 75–80 proc. ūkyje suvartojamos energijos), ją įspraudė į kampą.

Nauja avariją patyrusios Fukušimos jėgainės apžiūra parodė, kad elektrinė apgadinta labiau nei iki šiol manyta. Radiacijos rodikliai antrajame reaktoriuje dešimt kartų viršija normą, antradienį pareiškė jėgainės operatorė „Tepco“, praneša agentūra AP. Anot ekspertų, reaktoriuje praktiškai nelikę aušinimo vandens. Tai parodė endoskopinė analizė. Vėsinimo vandens lygis tesiekia apie 60 cm.

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, įkurta 1991 metais netrukus po SSRS žlugimo, praėjusių metų gruodžio 8 dieną šventė savo gyvavimo dvidešimtmetį. Pirminis organizacijos deklaruojamas siekis buvo palengvinti Sovietų Sąjungos žlugimo padarinius buvusioms SSRS respublikoms, jas vienyti, skatinti įvairialypį jų bendradarbiavimą.

„Nacionalinis lyderis“ bus priverstas sumokėti didelę kainą už savo triumfą. Prieš balsavimą jis pažadėjo reikšmingai padidinti pensijas ir algas mokytojams ir gydytojams. Pilna tokio žingsnio kaina vertinama penkiais milijardais rublių, rašoma Focus. Siekdamas balsų V. Putinas taip pat rėmėsi nacionalistinėmis nuotaikomis ir siekiai išlikti galinga didžiąja valstybe. Todėl jis pažadėjo milžinišką gynybos išlaidų didinimą. Tai padėjo jam išlaikyti milijoninės kariuomenės palaikymą.

Vis labiau artėjant sekmadienį įvyksiantiems Rusijos prezidento rinkimams, Balsas.lt pakalbino žymų Rusijos politologą, publicistą ir opozicijos atstovą Andrejų Piontkovskį. Pasak eksperto, kiti kandidatai neturi jokių šansų kovoti su Vladimiru Putinu, bet opozicija sieks neleisti dabartiniam premjerui iškovoti pergalę pirmame rinkimų ture ir tikisi užfiksuoti kuo daugiau pažeidimų. A. Piontkovskio manymu, Rusija negali vystytis esant V. Putino režimui, tačiau anksčiau ar vėliau jis sugrius.

Baigiasi penkeri metai – ir vėl viskas iš naujo. Tą pačią dieną kaip ir 2007-aisiais, balandžio 22-ąją, vyks nauji Penktosios Respublikos prezidento rinkimai (jeigu reikės, antrasis jų turas bus surengtas gegužės 6 d.). Ir vėl ant balto žirgo – tas pats vengrų kilmės politikas, 57-erių sulaukęs Nicolas Sarkozy. Ir vėl jam koją kiš socialistai, tačiau šįkart laukia vyriška dvikova.

Kiekvienos kompanijos vadovas svajoja atrasti verslo idėją, kuri kilsteltų įmonės veiklą į aukštesnį lygį. Naujo verslo troškimas dažnai paremtas paprasčiausiu noru gauti daugiau pajamų. Kuo daugiau emocijų pasitelkiama paieškai, tuo mažiau įtakos turi loginis mąstymas atmetant netinkamas idėjas. Neretai pardavimo vadybininkai iš menkiausio kiekio duomenų gali ištraukti smulkmeną, kurią gali išplėtoti iki milžiniškos projekcijos, viską pasakančios apie kompanijos ateitį.

Lenkijos – Lietuvos dujotiekių jungtis būtų labai naudinga regiono dujų rinkoms, padidindama tiekimo patikimumą ir išplėsdama rinkos galimybes, skelbiama parengtoje Lenkijos – Lietuvos dujotiekių jungties verslo aplinkos analizėje. Ši jungtis integruotų Baltijos šalis į ES dujų rinkas ir per Swinoujscie SGD terminalą sukurtų prieigą prie pasaulinės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkos. Preliminariais skaičiavimais, Lenkijos – Lietuvos dujotiekių jungties ilgis būtų 562 km.

Lietuvoje viešėjęs garsus estų fenotipologas Markas Lučinas su „Ekonomika.lt“ skaitytojais dalijasi įžvalgomis, kaip fenotipologijos žinias pritaikyti versle ieškant patikimų partnerių, lojalių darbuotojų. Ar galima fenotipologijos žinias pritaikyti versle? Išmokti galima – tai nėra problema. Pavyzdžiui, jauniausias mano mokinys buvo devynerių, vyriausias – septyniasdešimt trejų. Fenotipologiją galima panaudoti visur, pavyzdžiui, versle renkantis partnerį ar darbuotojų.

Kovo 4 d. Rusijoje įvyks prezidento rinkimai. Jų nugalėtojas yra beveik aiškus – tai dabartinis šalies premjeras V. Putinas. Nedidelė intriga yra tik ta, ar jis pasieks pergalę jau pirmajame rinkimų ture. Šiandieninių neramių nuotaikų Rusijoje fone tokia įvykių eiga galėtų tapti papildomu destabilizacijos momentu (juolab kad net oficialūs V. Putino reitingai, svyruojantys apie 50 proc. paramos rodiklį, vienareikšmiško atsakymo neduoda), ko valdančiajam režimui visai nereikia.