Iš kur V. Putinas paims visus šiuos pinigus, niekas gerai nežino. Jeigu naftos kainos ir kartu su ja šalies pajamos nepasieks neregėtų aukštumų, V. Putinas turės tik dvi alternatyvas: arba jam teks griebtis rezervų ir prisikrauti ilgalaikių skolų, tai yra pasinaudoti savo kolegų iš Europos pavyzdžiu, arba pereiti prie savo įgaliotų asmenų ir draugų ar šalies elito, palaikančio jos sistemą, pajamų šaltinių – jie gauna gigantiškas sumas. Tai yra pirmoji V. Putino problema.
V. Putinas ir D. Medvedevas (nuotr. SCANPIX)
Antroji V. Putino problema – „gatvės spaudimas“. V. Putinas gali leisti demonstrantams daryti viską, tačiau sistemoje, kuri remiasi prievarta ir baime, tai būtų įvertinta kaip silpnybė ir ilgalaikėje perspektyvoje pakirstų V. Putino sistemos pamatus. Kita vertus, atvirkštinis variantas – prievarta prieš demonstrantus, gali tik padidinti nepasitenkinimą, o į gatves tokiu atveju gali išeiti tik dar daugiau žmonių. Šiuo metu V. Putinas laviruoja. Nežinoma, ar neryžtingumo, ar dėl taktinių sumetimų. Galbūt jis tikisi tuo pat metu ir nuraminti griežto kurso šalininkus savo rate, ir neleisti opozicijai gauti nereikalingų simpatijų, palaikydamas ją baimėje. Tačiau neatmetamas ir atgalinis efektas: žiaurių sprendimų šalininkams V. Putino kursas gali pasirodyti per minkštas.
Kaip trečias punktas yra įvardintas faktas, kad V. Putinas sukaustė spaudą, parlamentą, teismus ir partijas ir laikinai sukūrė įspūdį, kad jis kontroliuoja viską, kad visa Rusija ir vieninga ir lengvai valdoma. Iš tiesų realaus politinio gyvenimo, idėjų konkurencijos nebuvimas privedė prie sąstingio. „Vieninga Rusija“ šiuo metu V. Putinui tapo labiau našta nei veiksmingu politiniu instrumentu. Per pastaruosius metus politinio žemėlapio nusausėjimas jam buvo privalumu, ne trūkumu. Dabar viskas atvirkščiai: žmonės išeina į gatves ir nebesileidžia užkalbinėjami. Tuo tarpu į V. Putino šalininkų demonstracijas žmonės vejami per prievartą. Tie patys žmonės tampa sistemos priešininkais.
V. Putinas (nuotr. SCANPIX)
Ketvirtas punktas – santykiai su Vakarais. V. Putinas ir jo aplinka iš pradžių išnaudodavo antiamerikietiškas nuostatas, paplitusias dar nuo sovietų laikų – iš taktinių sumetimų – kad nukreiptų dėmesį nuo tikrųjų vidinių problemų. Dabar pasirodo vis daugiau požymių, kad V. Putinas pats patikėjo savo propaganda. Už demonstracijų jis mato JAV ranką – protestų dalyviai jam nėra nepatenkinti piliečiai. Jie yra valstybės išdavikai. Toks suvokimas gali nulemti dramtiškas klaidas. Tiesa, V. Putino aplinka turi Vakaruose plačius ekonominius interesus ir yra suinteresuota, kad jų veiklai užsienyje nebūtų nei ekonominių, nei politinių barjerų. Jeigų naujasis-senasis prezidentas išprovokuos Vakarus, jam gali kilti problemų su savo paties šalininkais.
V. Putino šalininkai pripažįsta korupcijos ir teisinės sistemos problemas. Kritikai gi primena, kad įstatymų nepaisymas ir didžiulio masto kišininkavimai yra V. Putino sistemos pagrindas. Tai yra penktoji problema. Rusijoje galima nupirkti viską – nuo straipsnių laikraščiuose ir vairuotojo pažymėjimo iki vietos policijoje ir generolo laipsnio. Tokioje aplinkoje būtina pramonės ir infrastruktūros modernizacija yra beveik neįmanoma. Ilgalaikėje perspektyvoje Rusija paprasčiausiai nesugebės išlaikyti ir taip žemą pragyvenimo lygį. Be giluminių reformų ir realių permainų nieko nebus. O tokios reformos iš pagrindų grasintų V. Putino valdžios pamatams. Tačiau pragyvenimo lygio kritimas galiausiai atliks tą patį darbą.
V. Putinas (nuotr. SCANPIX)
