Dalijimosi įpročių tyrimų serija, atlikta 32 žmonių, žmogbeždžionių ir paprastų beždžionių populiacijose, atskleidė, kad daugeliu dalijimosi atvejų geradarys tikisi gauti ko nors mainais – maisto, pagarbos, palaikymo ir pan.
Kalifornijos Santos Barbaros universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus, padarė išvadą, kad žmonės ir beždžionės, būdami dosnūs ir dalydamiesi, pavyzdžiui, maistu, tikisi atpildo – tai svarbiausias jų geranoriškumo variklis.
Vis dėlto žmonės už maistą linkę tikėtis atlygio, o primatai – maistu mainytis, rašo telegraph.co.uk.
„Pavyzdžiui dominuojantys šimpanzių patinai medžiotojai turima mėsa gali dalintis siekdami palaikymo, statuso arba tikėdamiesi susiporuoti“, – kalbėjo vienas iš tyrimo autorių, Kalifornijos Santos Barbaros universiteto antropologas Adrianas Jaeggi.
Mokslininkai atliko 32 atskirus tyrimus, siekdami išanalizuoti, kaip žmonės ir primatai dalijasi savo turimais ištekliais. 16 – su žmonių gentimis iš viso pasaulio, 8 – su žmogbeždžionėmis ir 8 – su paprastomis beždžionėmis.
Statistinė gautų duomenų analizė leido mokslininkui A. Jaeggi ir jo kolegoms ištirti pagrindinį dalijimosi efektą, įskaitant giminystę, kaulijimą ir pasikeitimą.
Mokslininkai išsiaiškino, kad dosnumą maždaug ketvirtadaliu lemia tikėjimasis iš to ko nors mainais. Kitų faktorių reikšmė – kur kas mažesnė.
A. Jaeggi, kurio tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, įsitikinęs, kad norint tinkamai suvokti kitų faktorių, tokių kaip socialinis rangas ir artimumas, svarbą dosniam elgesiui, būtina atlikti daugiau tyrimų. Vis dėlto, jo nuomone, dėka minėto tyrimo gauti įrodymai leidžia teigti, kad išteklių turėtojų elgesį lemia tam tikra taškų kaupimo forma.
