Energijos kainos Lietuvoje dėl smukusios naftos kainos pasaulio rinkose ir pigesnių dujų per metus sumažėjo 12 proc. Didžioji dalis energijos prekių Lietuvoje yra importuojama – todėl mažesnės šio tipo prekių kainos lemia didesnį vartotojų taupymo potencialą ir didesnę perkamąją galią. Žemesnės energetinių žaliavų kainos suteikė svarią paramą šlubuojančiam Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį. Tačiau naftos kaina jau atsitiesia, ir dėl žemesnės palyginamosios bazės naftos kainos metinis pokytis šiems metams baigiantis smarkiai pasisuks į teigiamą pusę.
Maisto kainos nuo praėjusių metų balandžio mėn. sumažėjo 0,6 proc. Šias kainas Lietuvoje itin aštriai žemyn timptelėjo Rusijos maisto prekių embargas, taip pat prisidėjo gausūs pasaulyje javų derliai ir atipigę gamybos faktoriai – pavyzdžiui: trąšos ir kuras. Visų šių veiksnių poveikis pamažu turėtų blėsti ir kainos stabilizuotis.
Pramoninės prekių kainos per metus beveik nekito. Šiomis prekėmis yra aktyviai prekiaujama tarp šalių, tad kainos nusistovi tarptautinėje rinkoje.
Bene geriausiai šalies ilgalaikes infliacijos tendencijas atspindi paslaugų kainos, nes jas lemia ekonominės tendencijos šalies viduje. Tokie veiksniai kaip atlyginimai, užimtumas, ir darbuotojų produktyvumas įtakoja kainas paslaugų sektoriuje. Paslaugų kainos Lietuvoje balandžio mėnesį, lyginant su praėjusių metų balandžio mėn., augo 3,5 proc. Tai rodo, kad ekonomikoje egzistuoja infliacinis spaudimas. Vidaus vartojimo variklis veikia nepriekaištingai, tačiau infliacijos simptomai kol kas gerai maskuojami pakritusių energijos ir maisto kainų.
Taigi šiuos metus tikriausiai baigsime su bent keliais procentais aukštesniu VKI, o šnekos apie defliaciją bus ilgainiui pamirštos. Tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje kainų lygis Lietuvoje turėtų laipsniškai vytis kainas euro zonoje: kainos Lietuvoje yra vidutiniškai 40 proc. žemesnės nei euro zonoje bei žemiausios tarp visų regiono šalių.
Donatas Brazdžius yra banko DNB vyresnysis analitikas
