akstinavičius

 Klaidžiojimai energetikoje tęsiasi. Suinteresuotos verslo, finansinės grupuotės, prisidedant politikams, veikia aktyviai. Projektai veja vienas kitą: Leo LT, Hitachi, skalūninės dujos ir pan. Prisidengiama energetine nepriklausomybe, investicijomis, mažesnėmis kainomis. Realiai gi tos „mažesnės kainos“, „energetinė nepriklausomybė“ tėra tik priedanga verslo, finansinių grupuočių, politinių veikėjų interesams, siekiant naudos sau. O tą jų naudą tenka apmokėti valstybei visuomenės sąskaita.

Pastaruoju metu daug kalbama, diskutuojama kokios užsienio politikos strategijos, taktikos, krypties laikysis naujoji vyriausybė, premjeras, užsienio reikalų ministras, kurlink suks Prezidentė. Taip, tai svarbu. Galbūt net labai. Tačiau niekam iš valdžios elito, atrodo, galvos skausmo nekelia nacionalinio saugumo klausimai. Už lango, taip kaip buvo prieš dvidešimt dvejus metus, dabar nestovi priešo tankai, gatvėmis nezuja okupantų kareiviai – ir viskas tvarkoje? Manau, kad ne.

Lietuvos politikoje dabar tikrai įdomu. Po ankstesnių Seimo rinkimų nueinantieji pasipešiodavo su atėjusiais valdžion, pasipešdavo dėl įtakos sferų ar įvaizdžio ir politiniai reikalai vėl tekėdavo sena vaga kartas nuo karto užkliūdami už ekonominių finansinių interesų. Prezidentas gana simboliškai pareikšdavo savo nuomonę dėl būsimo ministrų kabineto ir maksimum įvykdavo minimalios korektūros. Dabar gi mūšis seka mūšį.

LR Prezidentė ir Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo. Turint tiek informacijos ir faktų apie nusižengimus, nusikaltimus rinkimų kampanijos bei pačių rinkimų metu – tai logiškas ir teisingas žingsnis. Balsų pirkimai, klastojimai, organizuotas vežimas balsuoti, rinkėjų papirkinėjimai, balsavimo detektyvai kalėjimuose ir t.t. – to pakako, kad pati VRK netvirtintų rinkimų rezultatų. Deja.

Minimali mėnesinė alga (MMA) turi būti ne mažesnė, nei skurdo rizikos lygis, t.y. 1000 litų, – mano koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovas Arvydas Akstinavičius. Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujantis Seimo narys Algirdas Sysas teigia, kad MMA iki tiek padidintų jau nuo kitų metų pradžios. Liberalų Sąjūdžio kandidatas Arūnas Štaras atkerta, kad svarbiausia kurti darbo vietas ir liberalizuoti darbo santykius.

Profesorius Gediminas Merkys interviu „Laisvame laikraštyje” labai išmintingai ir atvirai įvardino dramos, vykstančios visos Lietuvos akivaizdoje, personažus ir po garsiomis frazėmis bandančius pasislėpti ne visai atvirus veikėjus. O drama ta, kad visos antisisteminės jėgos, turėjusios galimybę susivienyti ir pristatyti naujovišką požiūrį į kandidatus, kol kas nesugebėjo išsikristalizuoti į labai aiškią doros ir kompetencijos sąjungą.

Po dramatiškų Garliavos įvykių aktyviai telkiama politinė jėga – „Drąsos kelio“ pristatytas „Lietuvos sąrašas“ – neišvengia nuomonių skirtumų, tačiau jos dalyviai ir procesą iš arti stebintys politikai neigia žinias, kad kilę nesutarimai yra esminiai. „Pagal Dariaus Kuolio sumanymą, „Lietuvos sąrašas“ turėjo būti visos Lietuvos formuojamas ir augti kaip gėlė. Nutiko taip, kad „Drąsos kelio“ partija paskubėjo ir perėmė šią gėlę bei pasodino į vazoną.

Nė metukų neturinčio Domo mirtis sukrėtė visą Lietuvą ir paskatino viešai prabilti ne vieną tėvą bei motiną apie skaudžius patyrimus. Kauniečiui Egidijui Drėzui apie sunkią sūnelio būklę pranešė žmona: „Važiuok į ligoninę mūsų Domukas suakmenėjo!“  Šie žodžiai vyrui įsirėžė giliai ir šiandien jis net neabejoja, kad sūnų prieš dvi savaites pražudė medikai, kurie supainiojo vaistus.

Įvertinusi procesus vykusius ir vykstančius energetikoje, Socialdemokratų sąjunga konstatuoja, kad padėtis šioje ūkio srityje nuolatos blogėja.Tiek ankstesnės A.Brazausko ir G.Kirkilo LSDP Vyriausybės, tiek dabartinė, vadovaujama A.Kubiliaus, atstovauja ir gina ne valstybės, o energetikų grupuočių, užsienio šalių bei užsienio kapitalo interesus.

Metų sandūroje Aukščiausiojo Teismo pirmininkas beveik tuo pačiu metu išdėstė dvi visiškai priešingas pozicijas. Vienu atveju, kuomet buvo kalbėta apie mergaitės paėmimą Garliavoje, griežtai pareikšta, kad teismo sprendimą privalu vykdyti. Kitu atveju – dėl botelių griovimo AT pirmininkas pareiškė, jog reikia ieškoti kompromiso, nors Aukščiausiasis Teismas   dar 2010 m. balandį įpareigojo nugriauti 14 neteisėtai Preiloje pastatytų botelių.

Skandalų be priežasties nebūna.Taip pat ir politinių. Skandalas susijęs su Vidaus reikalų ministerijos vadovybe dar kartą atidengė gilumines šalies problemas, kurių pasekmės: korupcija, neteisybė, cinizmas, žmogaus išnaudojimas – tapo vos ne Lietuvos visuomenės gyvenimo kasdienybe. Viso to pagrindinė priežastis – dabar dominuojančios politinės partinės sistemos išsigimimas. Vakarų pasaulis taip pat neišvengia skandalų.

Trims politinėms partijoms - Lietuvos socialdemokratų sąjungai, Lietuvos centro partijai ir Lietuvos Tautininkų sąjungai paskelbus apie jėgų apjungimą bendram darbui, netrukome sulaukti kai kurių politologų reakcijos. Tą pačią dieną vasario 6-ąją, po trijų partijų lyderių Arvydo Akstinavičiaus, Eugenijaus Skrupskelio ir Gintaro Songailos spaudos konferencijos Seime, interneto portale „balsas.

Europos federalistų sąjungos Lietuvoje prezidentas, Seimo narys Petras Auštrevičius teigia, kad tokia Europos Sąjunga (ES), kokia ji yra dabar, neatitinka Lietuvos interesų. Į susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ kartu su tautininkais ir centristais įsitraukusios Lietuvos socialdemokratų sąjungos vadovas Arvydas Akstinavičius aiškina, kad šaliai reikia daugiau valstybingumo. Abu politikai skundėsi, kad yra nepelnytai apdalijami etiketėmis.

Trims politinėms jėgoms paskelbus, kad kuriama socialistinių ir nacionalistinių jėgų sąjunga, politologai ėmėsi svarstyti – kodėl taip nutiko ir kas iš to išeis. Prognozuojant nelabai  didelius laimėjimus aiškinama, kad tokią įvykių eigą išprovokavo Europos Sąjungos politinio elito laikysena.

Islandija, atsisakiusi valstybinių bankų, po keleto metų patyrė skaudžius ekonominius, finansinius, socialinius sukrėtimus. 2011 m. lapkričio viduryje, žlugus „Snorui“, finansų ministrė I.Šimonytė pareiškė: „Aš netikiu valstybiniais bankais, netikiu, kad valstybinį banką gali skaidriai ir tinkamai tvarkyti valstybė“. Normalioje ES šalyje asmuo su tokia pozicija negalėtų užimti finansų ministro posto. Deja, Lietuvoje olimpinė ramybė ir kapų tyla.

2011 metų pradžioje sostinės gyventojai turėjo realią galimybę iš esmės keisti padėtį Vilniuje. Žmonės galėjo pasiekti, kad miestas būtų atsakingiau valdomas ir tvarkomas, būtų paisoma viešojo intereso, sumažėtų šildymo kainos ir t.t. Tačiau rinkėjai per savivaldybių tarybų rinkimus gausiai ir noriai balsavo už tuos, kurių pastangomis prieš beveik 10 metų Vilniaus šilumos ūkis vilniečiams nusikalstamai nenaudingomis sąlygomis buvo išnuomotas tariamai užsienio investuotojams, o realiai visiems ži...

Įsigaliojęs draudimas remti politines partijas juridiniams asmenims, nustatyti apribojimai fizinių asmenų paramai ir beveik nepakitusi biudžetinio finansavimo tvarka žada didžiųjų partijų sustiprėjimą, mažųjų pakasynas ir dar mažesnį pasirinkimą rinkėjams. Konkurenciją tik mažins Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius portalui Balsas.lt pabrėžė būtinumą iš biudžeto finansuoti ne tik valdžios partijas.

Kairieji, skirtingai nuo liberalų ir kitų dešiniųjų, propaguojančių individualizmą, įsitikinę, kad kiekvieno individo gerovė neatsiejama nuo visos bendruomenės gerovės. Su tuo susiję ir svarbiausios kiekvienam žmogui vertybės: laisvė ir saugumas. Todėl kairieji pabrėžia laisvės, socialinio teisingumo ir visuomenės solidarumo principus.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pasiūlė ne tik pratęsti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, bet ir taikyti ją kultūriniams renginiams. Tuo parlamentarai prieštarauja Finansų ministerijos ir visos Vyriausybės siūlymams. Pasak komiteto pirmininko D. Budrio, Finansų ministerijos užsispyrimas nėra lengvai paaiškinamas, o mėginimai dvelkia populizmu.

Vietos savivaldos diena - spalio 10-oji  praėjo be didesnių paminėjimų. Tik kai kur apskritai ši data buvo prisiminta, nors kiekvienas iš mūsų gyvena tam tikroje savivaldoje. Visgi stebinti turėtų ne tai, kad ši diena praėjo be didesnių paminėjimų, o tai, jog turint bent minimalias savivaldai reikalingas iškabas (įstatymus, struktūras), Lietuvoje praktiškai nėra tikros savivaldos.

Mažų neparlamentinių partijų atstovai prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus dėl partijų finansavimo reformos laiko nepakankamais ir prezidentūrai teikia savas iniciatyvas. Socialdemokratų sąjungos (LSDS) ir Centro partijos (CP) vadovai Arvydas Akstinavičius, Violeta Linkienė, Arūnas Grumadas, Eugenijus Skrupskelis susitiko su prezidentės D.Grybauskaitės patarėjų komanda ir aptarė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisas.

Už parlamento ribų daug metų esančios, atstovų keliose savivaldybių tarybose turinčios Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius teigia, kad jo partija yra tikrosios socialdemokratijos nešėja ir iš politikos trauktis neketina.

Dėl partijų finansavimo toliau verda ginčai. Numatomas reformas kai kas laiko dalinėmis ir reiškia nuomonę, kad reikia radikalesnių permainų. Politologas Vladimiras Laučius prezidentės iniciatyvą – drausti juridinių asmenų aukas partijoms - sveikina. „Iniciatyva sveikintina. Apie partijų finansavimo skaidrinimą seniai ir daug kalbama, bet Seimams vis pritrūkdavo noro ar valios nuo gražių žodžių pereiti prie gerų darbų.

1. Istorinės realijos. Lietuvoje nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės, kurių protėviai Lietuvoje apsigyveno įvairiais Lietuvos istorijos tarpsniais dėl įvairių istorinių aplinkybių ir priežasčių. Lenkai, žydai, rusai, gudai, karaimai, totoriai,  latviai, vokiečiai bei kitų tautų mažesnės ar didesnės etninės grupės Lietuvoje gyveno ir sovietinės okupacijos metais, ir po nepriklausomybės atstatymo 1990 metais.

A. Akstinavičiaus atakymai į „Pogon.lt“ klausimus Dabartinėje Lietuvos situacijoje, kada po rinkimų sudaromos nebeįmanomos koalicijos ir sandoriai, kada rinkėjo balsas ir nuomonė tapo nieko verta – daug kas atkreipia dėmesį, kad praktiškai tik Jūsų vadovaujama partija laikosi programinių nuostatų, nekeičia pažiūrių tam, kad priartėtų prie valdžios lovio.

Jei toks pranešimas būtų perskaitytas prieš metus, sakyčiau, kad nereikia būti perdaug reikliems ir priekabiems – palaukime dar metus. Gal pernelyg sureikšminamas Prezidento metinis pranešimas, tačiau iš valstybės vadovo norisi išgirsti svarbiausius šalies padėties akcentus, opiausias problemas, prioritetus, pagrindines raidos kryptis.

Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) mano, kad procesai, vykstantys Vilniaus rajone, kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Šeštadienį Mažeikiuose posėdžiavusi partijos taryba priėmė LSDS nario Ryšardo Maceikianeco parengtą dokumentą „Dėl lenkų tautinės mažumos Rytų Lietuvoje“, kuriame atkreipiamas Lietuvos vadovų dėmesys į tai, kad užsitęsęs abejingumas neigiamiems procesams Vilniaus rajone kelia pavojus valstybingumui ir konstitucinei santvarkai.

2011 m. gegužės 30 d. „Žinių radijo“ laidoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė pareiškė, jog darbdaviai ir darbuotojai išgyveno todėl, kad nesilaikė Darbo kodekso. Į viešą eterį visuomenei buvo paleista mintis, jog norint išgyventi ir nebūti blogesnėje padėtyje reikia nesilaikyti įstatymo. Po šio komentaro, deja, neteko girdėti, kad tokia LLRI prezidentės pozicija būtų sukritikuota ar kaip nors kitaip įvertinta.

Socialinės problemos Lietuvoje, atrodo, jau pasiekė tą ribą, kurioje drąsiai galima taikyti istorinę frazę, kad viršūnės nebegali valdyti, o apačios nebenori gyventi kaip anksčiau. Ta kritinė riba, aišku, puikiai atsispindi statistikos rodikliuose.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku perrinktas Algirdas Butkevičius yra įsitikinęs, kad socialdemokratai yra ta politinė jėga, kuri ne tik yra pasirengusi imtis politinės atsakomybės, atsakomybės formuoti valdžią, bet ir žino, turi kompetencijos tai padaryti. (Papildyta 22.07) Neparlamentinės Lietuvos socialdemolkratų sąjungos (LSDS) atstovai, pirmą kartą pakviesti svečiais į LSDP suvažiavimą, siūlė partijai grįžti prie socialdemokratinių vertybių.

Be principų, vertybių, ideologijos įsivyravusi politinė partinė sistema, turgaus derybomis paremta valdžios postų ir įtakos sferų dalyba ne vienus metus iš vidaus graužia Lietuvos valstybę. Tokia netvarka pastaruoju metu leido pasireikšti ir kitoms pavojingoms tendencijoms. Kaip antai, kurstytojiškiems LLRA vadovo pareiškimams, pažeidžiantiems LR Konstituciją ir provokuojantiems tautinę nesantaiką.

Neatsakinga A.Brazausko ir G.Kirkilo Vyriausybių politika lėmė, kad šiandien be kitų problemų turime stagnaciją ir iškreiptą padėtį nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Turtingiesiems, stambaus kapitalo ir finansinėms grupuotėms taip pat stambioms statybų bendrovėms, užsienio kapitalo bankams nuolanki valdžios politika, sukelta paskolų ėmimo psichozė buvo pagrindine NT burbulo priežastimi.

Toliau byra odioziniais pareiškimais apie 1991 m. sausio 13 dienos įvykius ir radikaliais išsišokimais garsėjančio Algirdo Paleckio partija. Socialistinio liaudies fronto lyderis platina save drąsinančius pareiškimus ir kaltina jį apleidžiančius buvusius bendražygius partijos programos iškreipymu bei mėginimu pakreipti ją socialdemokratijos link.

Per pastarąjį dešimtmetį tokio ažiotažo dėl progresinio gyventojų pajamų mokesčio (PGPM) įvedimo dar nebuvo. Sunku pasakyti ar tai nuoširdūs siekiai, ar daugiau politinio žaidimo elementai siūlančiųjų jį įvesti, tačiau gerai jau tai, kad link to krypstama. Galbūt kai kuriuos Seimo narius apsispręsti dėl progresinių mokesčių įvedimo privertė tas faktas, jog Lietuvoje peržengta kritinė socialinės nelygybės, skurdo ir nesolidarios visuomenės riba.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga visuomet pasisakė už valstybės valdomo Lietuvos energetinio sektoriaus savarankiškumą, sprendimus ir veiksmus didinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos taip pat kuo mažesnę kainą šalies vartotojams.

Neabejotinai sveikintinas yra pats faktas, kad Vyriausybė vis dažniau kalba apie kovą su šešėliniu verslu, deklaruoja siekius iš „šešėlio“ ištraukti milijardą ir pan. Kaip priemonė pažaboti šešėlinę ekonomiką, pradėta svarstyti atsiskaitymų grynaisiais ribojimo galimybė. Socialdemokratų sąjunga neatmeta ir tokio varianto, tačiau vien tik šios priemonės taikymas neduos efektyvaus rezultato.

Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas ir sąrašo Vilniaus miesto tarybos rinkimuose lyderis Arvydas Akstinavičius priekaištavo dabartiniam sostinės vicemerui, Liberalų ir Centro sąjungos pirmininkui Gintautui Babravičiui dėl apvaginėjamo miesto. G. Babravičius siūlė oponentui pasitikrinti žinias.Kandidatai susipliekė dėl Balsiuose statomos mokyklos.

Lietuvoje į rinkimus veržiasi dvi pagrindinės kategorijos individų – tie, kurie yra dideli viršininkai, ir tie, kurie miršta nuo noro tokiais tapti. Tebūnie tai supaprastinimas ir tegul neįsižeidžia tie, kurie yra kitokie, arba tie, kurie tikisi kitokius išrinkti. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šios savivaldos tarybų rinkimų kampanijos pradžioje pareiškė neturinti nei pinigų, nei galimybių rinkimų debatams televizijoje organizuoti.

Pastaruoju metu viešumon kylančios Vidaus reikalų ministerijos problemos kartu dar kartą atskleidė ir visos valdžios piramidės, įskaitant aukščiausius šalies pareigūnus, ydas. Seimo opozicinių frakcijų vadovų kalbos dėl VRM ministro atsistatydinimo dėl girtų pareigūnų ir jų sukeltų nelaimių, anaiptol nėra svarbiausia priežastis VRM vadovui netekti posto. Dėl ko jis privalo trauktis iš pareigų vienoje televizijos laidoje aiškiai įvardijo pats ministras.

Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) ir konfederacija Lietuvos Jungtinis demokratinis judėjimas trčiadienį surengė protesto akciją prie Vyriausiosios rinkimų komisijos pastato. Akcija, kuri, anot organizatorių, skirta protestui „prieš demokratijos naikinimą Lietuvoje“. „Civilizuotame demokratiniame pasaulyje politinės diskusijos yra neatsiejama rinkimų kampanijos dalis. Dvidešimt metų bent vizualiai Lietuvoje buvo imituojama demokratija.

Kalbant apie socaldemokratijos aktualumą darbartiniu laikotarpiu, pirmiausia palyginsiu Europos ir Lietuvos padėtį. Socialdemokratinius sprendimus Europoje daro net dešiniosios partijos. Lietuvoje to nedarė ir nedaro net partija turinti šį pavadinimą – LSDP. Socialdemokratija Europoje gyvuoja realiame gyvenime, Lietuvoje gi – daugiau virtualioje erdvėje.

Metų pabaigoje „Maxima“ prekybos tinklai pradėjo vykdyti akcijas, kurių tikslas – nesibaigiančio sunkmečio laikotarpiu rasti galimybių pasipelnyti. Štai skelbiama, kad „Maxima“ tramdo kainas savo sąskaita. Dėl to ji neva paaukoja du milijonus litų – milijoną spalį ir milijoną lapkritį. Kita reklama dar įdomesnė – „dėl gamintojų ketinimų kelti kainas, „Maxima“ nekelia kainų.“ Logiškai mąstant, kelti kainas dėl kažkieno ketinimų būtų absurdas.

Seimo tinklalapyje pateikiama apibendrinta informacija apie išlaidas audito, teisinėms ir finansinėms paslaugoms, konsultacijoms, studijoms, moksliniams tyrimams 2008-2010 metais. Šiemet brangiausiai konsultuotis ir tyrinėti ketina Susisiekimo ir Finansų ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos. Milijonai liejasi laisvai Liberalo Eligijaus Masiulio vadovaujama susisiekimo ministerija planuoja tokioms reikmėms pakloti 21 mln. 432, 3 tūkst. litų.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama Vyriausybė mano, kad energetikams Lietuvoje trūksta pelno. Didingi užmojai Premjero, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas, kaip jau skelbė žiniasklaida,  sutarė iš Elektros energetikos įstatymo išbraukti sąlygą, kad elektros sektoriaus įmonės negalėtų turėti daugiau nei 5 procentų pelno maržą. Dabar galiojantį įstatymą, kuriame numatyta, kad elektros įmonių pelnas negali viršyti 5 proc.

Visuomenėje  nerimsta svarstymai dėl valstybinės rentos prezidento Algirdo Brazausko našlei skyrimo. Nors garantijos valstybės vadovų sutuoktiniams taikomos  ir kitose valstybėse, ši žinia vertinama įvairiai.  Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, rentos K.Brazauskienei skyrimas atitinka įstatyme numatytas garantijas. Anot prezidentės, tokia praktika yra visame pasaulyje.

Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie ženkliai daro įtaką Lietuvos ekonomikos efektyvumui bei gyventojų pragyvenimo lygiui – tai energetinių resursų kainos. Dujų, kurios naudojamos tiek pramonėje, tiek komunaliniame ūkyje aukštos kainos labai neigiamai veikia visą mūsų šalies ūkį. Paradoksas, tačiau Lietuva, būdama žymiai arčiau dujų tiekėjos Rusijos, už dujas moka daugiau negu tolimesnės Europos šalys. Politinė konjunktūra bei biznio sąlygos padarė savo ir iš žadėtų lengvatų neliko nieko.