2011 metų pradžioje sostinės gyventojai turėjo realią galimybę iš esmės keisti padėtį Vilniuje. Žmonės galėjo pasiekti, kad miestas būtų atsakingiau valdomas ir tvarkomas, būtų paisoma viešojo intereso, sumažėtų šildymo kainos ir t.t. Tačiau rinkėjai per savivaldybių tarybų rinkimus gausiai ir noriai balsavo už tuos, kurių pastangomis prieš beveik 10 metų Vilniaus šilumos ūkis vilniečiams nusikalstamai nenaudingomis sąlygomis buvo išnuomotas tariamai užsienio investuotojams, o realiai visiems žinomai buvusiai „Rubikono“ finansinei grupuotei. Tuomet už piktybiškai žalingą nuomos sutartį su „Dalkia“ balsus atidavė A.Zuoko liberalai, LSDP, TS-LKD (konservatoriai), Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovų dauguma.
2011 metų pradžioje savo rinkimų programoje Socialdemokratų sąjunga (LSDS) perspėjo vilniečius apie tolesnes šilumos ūkio nuomos pasekmes ir pasiūlė realią galimybę sumažinti šilumos kainas – grąžinti valdymą bei kontrolę savivaldybei. LSDS teigė, jog „šia sutartimi buvo sudarytos tokios sąlygos, kad net savivaldybės kontrolieriaus institucija neteko galimybės šią veiklą kontroliuoti. Valstybinė kainų komisija, kaip parodė Ukmergės šilumos ūkio reikalų sprendimas, taip pat negina vartotojų interesų. Todėl privati finansinė grupuotė nustato galimai didžiausią pelną nešančias šilumos kainas, kurios nepakeliamos dažnai vilniečių šeimai. Socialdemokratų sąjunga visose savo programų nuostatose nuosekliai teigė, jog monopolinės paslaugų įmonės negali būti kontroliuojamos privačių struktūrų, kad teiginys, neva privatus investuotojas investuoja savo pinigus, yra niekinis: paprastai naudojami skolinti pinigai, užstatant kontroliuojamą turtą. Tokių tariamų investuotojų tikslas – kuo didesnis pelnas bet kokiomis priemonėmis, kaip taisyklė – gyventojų sąskaita. Todėl Socialdemokratų sąjunga įsitikinusi, jog šilumos kainas galima sumažinti, grąžinant šilumos ūkio kontrolę savivaldybei.“ Juk pagal masto ekonomiją Vilniuje turėtų būti pačios mažiausios kainos, nes būtent sostinė turi didžiausią skaičių centralizuotų vartotojų.
Šiuo metu žmones finansiškai smaugia ir piktina nerealios sąskaitos už šildymą. O “Vilniaus energija“ brangiomis užsakomosiomis reklamomis, kurias netiesiogiai apmoka tie patys vartotojai tiesiog tyčiojasi iš gyventojų. Imituojama kova tarp A.Zuoko komandos iš vienos ir TS-LKD vyriausybės atstovų iš kitos pusės dėl mažesnių šilumos kainų, realiai nieko nedarant jau kelis mėnesius, tėra tik gyventojų mulkinimas. Parodomosios abiejų pusių politinės akcijos žmonėms baigiasi išaugusiomis sąskaitomis. Tenka priminti TS-LKD atstovams, kad buvęs jų meras V.Navickas kartu su koalicijos partneriais iš LSDP, liberalų taip pat nuolankiai vykdė „Rubikono“ užgaidas ir 2010 m. siekė dar 15-ai metų pratęsti nuomos sutartį su „Dalkia“. Tuomet bendromis pastangomis su nevyriausybinėmis organizacijomis pavyko sustabdyti vilniečiams ruošiamą dar vieną niekšybę. Be to TS-LKD turi visus svertus iš esmės pakeisti padėtį. Socialdemokratų sąjunga siūlė ir tebesiūlo – susidarius neleistinai situacijai Vilniaus šilumos ūkyje ir sostinės savivaldybei nesiimant jokių veiksmų, Vyriausybė ir Seimas privalo nedelsiant priimti norminius aktus, įpareigojančius Vilniaus m. savivaldybę nutraukti nuomos sutartį. Sostinės valdžiai piktybiškai jos nenutraukiant, kaip priemonę minėtam aktui įvykdyti panaudoti ir konstitucinę teisę – tiesioginio valdymo Vilniaus mieste galimybę. Be to nereikia atmesti galimybės Lietuvoje sukurti valstybinę kompaniją, kuri valstybės mastu galėtų pritaikyti naujas technologijas, koncentruoti reikiamas lėšas, vykdyti kuro užpirkimą ir pan.
Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius
