Trims politinėms partijoms - Lietuvos socialdemokratų sąjungai, Lietuvos centro partijai ir Lietuvos Tautininkų sąjungai paskelbus apie jėgų apjungimą bendram darbui, netrukome sulaukti kai kurių politologų reakcijos.
Tą pačią dieną vasario 6-ąją, po trijų partijų lyderių Arvydo Akstinavičiaus, Eugenijaus Skrupskelio ir Gintaro Songailos spaudos konferencijos Seime, interneto portale „balsas.lt“ pasirodė Tomo Čyvo publikacija su politologų komentarais, kurie tam tikrais aspektais pranoko lūkesčius, kita vertus politologų reakcija pasirodė neadekvati ir kone infantiliška, visų pirma etikečių klijavimu. Jau pirmajame publikacijos sakinyje švieste šviečia „kuriama socialistinių ir nacionalistinių jėgų sąjunga“.
Etiketė beveik gatava ir silpnesnių nervų ar juolab silpnesnio „IQ“ skaitytojui tiesiog stoja prieš akis nacionalsocialistinis-fašistinis baubas. O kuo iš tiesų blogi socialistai ar nacionalistai, kaip jie atskirai, per žodelį „ir“ čia pristatomi, niekas net neužsiminė. Bet kuriuo atveju, juodas tonas buvo užduotas nuo pat pirmųjų minėto opuso „taktų“. Toliau seka dar įdomesni dalykai. Štai cituota politologė Morta Vidūnaitė apgailestavo, kad „Lietuvos socialdemokratų sąjunga su jos pirmininku Arvydu Akstinavičiumi priešakyje, kuris metų metus protino, kad LSDP neatitinka tradicinių socialdemokratinių vertybių, neatsilaikė populistinėms ir dešiniojo radikalizmo pagundomis“, „Toks kairiosios partijos, kuri daugybę metų deklaravo save kaip europietinę socialdemokratinę partiją, žingsnis ne tik stulbinantis, bet ir komiškas. Tiek Centro partija, tiek Tautininkų sąjunga turi dešiniojo radikalizmo bruožų, todėl ką su jomis veikia A. Akstinavičius, tai tik jo sąžinės reikalas.“, toliau rypavo politologė, kuri visų pirma yra LSDP frakcijos Seime nario Algirdo Syso padėjėja. Toliau politologės atvirumas mane tiesiog sujaudino: „A. Akstinavičius jau verčiau būtų jungęsis su LSDP, bet turbūt nori išsaugoti bent jau savo asmeninę įtaką. Tai politiniai išskaičiavimai, politinis teatras.“ Štai kur šuo pakastas ir politinės vertybės čia ne prie ko. Minėtos politologės užimamos valdiškos pareigos ir pastaroji jos frazė atskleidžia tikrąsias mūsų valdžios vyrų ir moterų, t.y. Seime reziduojančių partijų godas: „biudžeto babkes susišlavėme ir sėdime ramiai laukdami rinkimų“. Tačiau atskleidė ir jų rūpestį – „išlindo trys nepriklausantys sistemai, kurie kėsinasi į mūsų priešrinkiminę olimpinę ramybę“. O jei rimtai, tai man kilo labai natūralus klausimas, kur minėtoji politologė ir į ją panašūs buvo anksčiau, kai LSDP deleguotas vicemeras ėmėsi anaiptol nesocialdemokratiškų žingsnių – kartu su konservatorių deleguotu meru privatizuoti Vilniaus strategines įmones. Tada su socialdemokratinėmis vertybėmis viskas buvo tvarkoje?
Tad vis dėl to, su kuo jungtis A.Akstinavičiui siūlo p.M.Vidūnaitė? Su „amžinuoju rubikoniniu“ vicemeru ir jo kompanija, ar su tais, kuriems valdant per aštuonerius metus nuožmiai didėjo socialinė atskirtis ir skurdas, nepaisant spartaus ūkio augimo, o Lietuva toliau grimzdo į energetinę priklausomybę nuo Rusijos? Ar a.a. Algirdo Mykolo Brazausko laikais LSDP stovykloje kas nors kvaršino galvas dėl socialdemokratinių vertybių? Anot cituotos politologės Centro partija ir Tautininkų sąjunga turi dešiniojo radikalizmo bruožų. Apie šių ir kitų partijų bruožus vertėtų diskutuoti atskirame rašinyje (jei ketvirtoji valdžia man leistų), bet pirmiau leisiu sau šiek tiek atgaivinti politologės atmintį. Koks institutas turėjo daugiausia įtakos a.a. A.M.Brazausko vyriausybės politikai? Ar kartais ne LLRI (Lietuvos laisvosios rinkos institutas)? O gal aš klystu? Gal LSDP vadovauta Vyriausybė labai klausė SDMI (Socialdemokratinės minties instituto, yra ir toks!) patarimų? O patarimų pastarasis institutas (beje, vadovaujamas to paties „blogiečio“ Akstinavičiaus, išdavusio dabar socialdemokratiją!) tikrai nešykštėjo – nuo mokesčių politikos sutvarkymo iki valstybės įmonių veiklos ir energetikos. Tai kaip ten, gerbiamoji politologe, su tuo dešiniuoju radikalizmu ir pas ką jo daugiau?
„Ir tautiniams ir krikščioniškiems, bažnytiniams dalykams pakankamai atstovauja Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.“ – jau iš kito flango toje pačioje publikacijoje cituojamas savo simpatijų konservatoriams niekada neslepiantis politologas Vytautas Dumbliauskas. Neliko nuošaly ir ne vienoje partijoje (kaip antai - LSDP, LDDP, TS-LKD...) pabuvojęs politologas Vladimiras Laučius: „Nemanau, kad trys politiniai dariniai, iš kurių nė vienas nesugebėjo net priartėti prie 5 proc. patekimo į Seimą barjero, gali pasiekti puikių rezultatų per mechaninį susijungimą. Gal ir būtų šansų pritraukti daugiau rinkėjų nacionalistiniais šūkiais, jei atsilaisvintų tinkama politinė niša. Tačiau etninio patriotizmo nišą laiko tvirtai apglėbusi Tėvynės sąjunga. Jei tik ji šioje srityje praras dalies rinkėjų pasitikėjimą, į tuos rinkėjus tuoj pat nusitaikys kita tautiškumu nusprendusi pasirūpinti partija - „Tvarka ir teisingumas“. Vargu ar Gintarui Songailai ir jo nepopuliariems politiniams bendražygiams pavyks atimti rinkėjus iš šių dviejų politikos galiūnių. Šiuo atžvilgiu du beveik nematomi ir rinkėjų paramos beveik nesulaukiantys socialdemokratinės ir centristinės pakraipos dariniai tikrai nėra naudingi pagalbininkai G. Songailos tautininkams. Jei naujasis junginys gaus 3 proc. rinkėjų balsų, tai bus galima vadinti sėkme.“ Štai tokią politinę aritmetiką šiuo atveju išdėstė V.Laučius.
Leisiu sau paklausti. Ir tai viskas, ką sudėliojo nominuoti politologai: LDDP-LSDP ruporo priekaištai Akstinavičiui, pagraudenimai apie a priori tautines vertybes atstovaujančius konservatorius ir Vladimiro Laučiaus aritmetikos pamokėlė? Ir niekas net nepasivargino bent pamėginti atsakyti į klausimą „KODĖL“? Tiesą sakant į šį klausimą iš dalies atsakė pats V.Laučius dar 2010 metais: „O kas apskritai galėtų esmingai pakeisti esamą padėtį? Paprastai tariant – ką daryti? Pirmiausia reiktų atsakyti į klausimą, kas turi realios galios viešojoje erdvėje – be politinių partijų. Atsakymas – verslas ir nuomonės formuotojai. Vieni, kurdami pridėtinę vertę, išlaiko darbo vietas ir maitina valstybės biudžetą; kiti padeda geriau susigaudyti, kas, kaip ir kodėl Lietuvoje vyksta. Vienus partiniai politikai atsainiai pravardžiuoja „oligarchais“. Kitus kaltina, kad jie „tik plepa ir kritikuoja, bet nieko nesiūlo ir nedaro“. Tačiau galiausiai partijų atstovai yra labai priklausomi ir nuo pravardžiuojamų „oligarchų“, ir nuo keikiamų visuomenės kritikų. Net valdančiųjų valdiška arogancija išsisklaido kaip dūmas ir virsta gailiu inkštimu, kai juos gerai „išmaudo“ viešojoje erdvėje arba kai partijų kasos nebesulaukia dovanėlių iš verslo. Jiems žūtbūt reikia verslo finansinės paramos, jiems politiškai labai skauda, kai apie juos blogai kalba bei rašo, ir jie godžiai gaudo kiekvieną teigiamą partijoms neangažuoto žinovo įvertinimą. Kas būtų, jei verslas nustotų taip remti, kaip rėmė iki šiol politines partijas ir pradėtų steigti bei remti smegenų centrus, kurių ekspertai – nuomonių formuotojai rašytų nebutaforines programas, periodiškai viešai pasisakytų aktualiais klausimais bei rengtų būsimus politikus atstovaujamajam ir vykdomajam darbui? Kas būtų, jei Lietuvoje atsirastų Intereso ir Intelekto sąjunga, kuri orientuotųsi į viešąjį interesą ir nepartinį intelektą? Tai tik klausimai ir prielaidos – bet kodėl apie tai nepamąsčius?“ (Vladimiras Laučius, „Pralaimėtų partijų našta“, www.DELFI.lt , 2010 birželio mėn. 23 d.). Tuomet kitas klausimas – ar šios dvi paminėtos V.Laučiaus minčių citatos reiškia, kad vienomis aplinkybėmis politologai pakylėtai aiškina apie politinės sistemos permainų vizijas, o kitomis - apie šių pokyčių siekiančiuosius sudėlioja tik procentėlius ir aritmetikos formules... Tiesa, tas pats V.Laučius kadaise kalbėjo “Labai džiugu, kad Lietuvos socialdemokratų sąjunga įsteigė Socialdemokratinės minties institutą, o ne privatizavo kokį nors viešbutį, kas yra būdinga kitos Socialdemokratų partijos kai kuriems politikams“.
Tiesa, būčiau neobjektyvus mūsų žiniasklaidos atžvilgiu, jei nepaminėčiau, kad ir garbus bei didelis dienraštis „Lietuvos rytas“ teikėsi atkreipti savo maloningą dėmesį į trijų partijų pareiškimą su šiam leidiniui būdingu stiliumi ir tonu, kaip didžiojo GURU Rimvydo ar „Komsomolkos“ laikais, tik šįsyk apžvalgininko Vytauto Bruverio lūpomis: „Prieš šią įspūdingą programą nublanksta net į „partijų koaliciją“ savaitės pradžioje susibūrusių nusifašistavusių „tautininkų“, socialdemokratų sąjungos ir buvusių centristų idėjinis potencialas.“ Taip garbusis apžvalgininkas „Lietuvos ryto“ vasario 13 d. numeryje užklijavo dar vieną etiketę. Vasario 14-ąją „Lietuvos ryto“ rubrikoje „Laiko ženklai“ skaitome iš esmės vėl tuos pačius pagąsdinimus: „Vieni pirmųjų lietuvių eurofederalistus pasveikino į bloką susijungusios trys nykštukinės partijos – Tautininkų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Lietuvos centro partija <....> Negana to, trys partijos paskelbė bendrą manifestą, kupiną antieuropietiškų lozungų. <...> Agresyvi šio „manifesto” retorika neturėtų stebinti. Juk šiame bloke pirmuoju smuiku griežia konservatorių gretas palikusių G.Songailos ir K.Uokos vedami tautininkai, kurie pastaruoju metu jau atvirai glėbesčiuojasi su įvairaus plauko neonaciais.“ Akivaizdu, kad „Lietuvoje rytas“ naudoja jau ne tik senus patikrintus KGB-istinius metodus (pusiau-tiesa), o įžūliai meluoja, nes minimame „manifeste“ net neužsimenama apie eurofederalistus! „<...>Tik aklas gali nematyti, kad šalies visuomenėje ir tarp politikų vis labiau plinta ideologija, kurią galima pavadinti provincialiu izoliacionizmu. Esminiai šios ideologijos elementai paprasti lyg du centai. Pirmiausia tai – radikalus antieuropietiškumas, nukreiptas ir prieš pamatines vakarietiškos demokratijos vertybes, teisinę valstybę, pagrindines žmogaus teises bei laisves, ir prieš demokratiją apskritai.“, toliau skatant „Laiko ženklų graudenimus tampa akivaizdu, kad dalykiška ir sisteminė padėties analizė minimoje „Lietuvos ryto publikacijoje“ pakeičiama demagogišku bauginimų kratiniu, kai koneveikiami visi iš eilės, bet galų gale nepasakoma nieko esminio. Jei jau kalbama apie „radikalų antieuropietiškumą“, tai save gerbiantis politologas bent jau įvardytų kelis jo požymius. Juolab neaišku, kas tokie kėsinasi į „žmogaus teises bei laisves“?
Keista, politologų bei apžvalgininkų tarsi nestinga, TSPMI kiekvienais metais į gyvenimą paleidžia naują būsimųjų politikos mokslų specialistų laidą, tai lyg ir turėtų skatinti konkurenciją bei analitinio darbo kokybę viešosios politikos srityje, tačiau kol kas turime tik nuolankius valdžiažmogių lakėjus ir „piarininkus“, o kai kuriais atvejais tik etikečių klijuotojus, retsykiais pavirkaujančius dėl politinių vertybių stokos. Kol kas galima tik pasvajoti, kada Lietuvoje išauš diena, kai dėl Valstybės ir Tautos ateities nuoširdžiai dirbantys bei sprendimus siūlantys bus ne tik apklijuoti „fašistuojančiomis“ etiketėmis, bet bus bent jau išklausyti, o nesutinkant su jų siūlymais bus diskutuojama argumentais, o ne ad personem.....
Kol kas peršasi viena išvada. Politologų vertinimu neįtakingos trys neparlamentinės partijos, bet jų bendros veiklos pradžia labai nepatogi tiek seiminėms partijoms, tiek politologams.
Vietoje P.S. : vox Populi - vox Dei
Nors ir nesu interneto portaluose liejamų komentarų gerbėjas, tačiau šiomis aplinkybėmis rašinėlis būtų nepilnas. Jūsų dėmesiui keli „balsas.lt“ skaitytojų komentarai prie minėtos publikacijos (taisytos tik spausdinimo klaidos, internetinių „šiukšlių“, t.y. neetiškų komentarų necituoju, komentarus reikėtų skaityti nuo apatinio):
2012-02-07 12:38:35
Brr
Norėtųsi išgirsti nors vieno nepriklausomo (bent jau nedirbančio konkrečiai partijai) ir bent minimaliai profesionalaus politologo pasvarstymus. Tokio, kuris apie partiją spręstų ne iš pavadinimo, o iš jos laikysenos ir nuveiktų darbų. Įdomu ar toks politologas Lietuvoje yra?
2012-02-07 10:41:46
pastebejimas
Panašu,kad tautiniai judėjimai - Lietuvos ateitis,vengrai,naujieji suomiai ...ne be reikalo jungiasi pagal šias vertybes...Multikultūros baigia uzgožti tautinę samonę...
2012-02-07 07:05:25
algimantas
Sujudo ir susinervino socialdemokratai, neramu kai sąžiningi žmonės kyla ir vienijasi. Juos vienija sąžinė ir Lietuva. O tai valdančiom partijom nepatogu.
2012-02-07 02:02:50
karti tiesa
Ot tai politologai. Jūs ką, galvojot, kad šios partijos, turinčios politinės veiklos patyrimą, kaip avys nueis į jūsų ir politikų paruoštą partijų finansavimo įstatymą, tarsi į skerdyklą? Veiksmas, ponai, lygus atoveiksmiui... Tai tik rodo, kad jūsų sukurtame politiniame bardake jūs patys nelabai gaudotės. O susivienijimas žavus tuo, kad savo vietą jame suras visų politinių pakraipų visuomenės atstovai. Tai tik rodo, kad jūs šioje srityje nė velnio nesuprantate.
2012-02-07 01:48:02
Vargas su tokiais „politologais|“
Štai Socialdemokratų sąjunga ir pramušė blokados sieną, kurią pastatė tie patys komentuojantys politologai, spauda ir seiminės partijos. Dabar lokit ir reklamuokit LSDS ir susivienijimą. Galvot apie Lietuvą, apie išsigimusios ir monopolio pagrindu pastatytos partinės sistemos reformą anksčiau reikėjo, o dabar bėkit procesams iš paskos. Politologai, mat, atsirado.
2012-02-07 01:16:07
Holms
Sveikinu visus gerb. politologus, o ypač p. Vidūnaitę. Jūsų „įžvalgos“ be jokių papildomų komentarų kalba už jus daugiau nei įsivaizduojate, o kalba apie tai, kuriam ponui dirbate....
2012-02-06 22:17:26
šauniai pavaryta
ką gali pasakyti LSDP pirmininko pavaduotojo padėjėja apie LSDS ir Akstinavičių?Tai kad LSDS turi jungtis prie LSDP, nes priešingu atveju Akstinavičius yra idiotas.Tas netiesiogiai ir sudėliota.Dar beliko interviu paimti iš AMB.
2012-02-06 21:19:08
Daugardas
koalicijos pavadinimas gal ir kvailokas, bet vis tik smagu jog tautinės jėgos bunda, nes akivaizdu, jog TS-LKD joms atstovauti jau nebesugeba
2012-02-06 21:01:49
LVM
todėl, kad Bielinis gali netyčia ką pasakyti objektyviai. O jau pirmas Čyvo „teisingai“ skaitytoją „orientuojantis“ sakinys parodo, kokią autorius pasirinko klaidinančią poziciją: kuriama socialistinių ir nacionalistinių jėgų sąjunga. O kokio komentaro galima tikėtis iš socialdemokratų? Tokio, kokio Čyvas ir ieškojo. Keista, kad Tomaševskis nepaprašytas pakomentuoti tautininkų „nacionalizmo“
2012-02-06 20:47:39
Nerijus
Nesupratau, kodėl nepasisakė etatinis ir visų politologų karalius Bielinis?
Tomas Bakučionis yra Lietuvos socialdemokratų sąjungos narys
