laučius

Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Iki šiol nesutarimai dėl biudžeto gąsdino visuomenę ir kėlė daug įvairių diskusijų. Savo poziciją išsakė ir Prezidentas. Gitanas Nausėda prasitarė, kad nevengtų vetuoti netinkamą biudžetą. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, atlyginimai.

Neseniai pasirodė visuomenės apklausų rezultatai, kurie signalizuoja tai, kad Lietuvos politinės partijos turi problemų. Lyderystės stoka verčia visuomenę abejoti pagrindinėmis šalies partijomis, todėl jų reitingai vis krenta. Iki sekančių Seimo rinkimų likus mažiau, nei metams, pradedama galvoti, koks bus naujasis Seimas. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir istorikas Darius Kuolys.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie finansų ministerijos siūlymą apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Tai reikštų, kad minimalus mokesčio tarifas padidėtų beveik dvigubai. Kyla klausimų ar toks ministerijos siūlymas yra teisingas, o galbūt yra geresnių alternatyvų? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Finansų ministerija siūlo apmokestinti didesnes nei 100 tūkst.

Dar visai neseniai Lietuvos konservatoriai sureagavo į užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pokalbį su Baltarusijos užsienio reikalų ministru. Jie reikalavo pateikti viso pokalbio išklotinę, tačiau pats L. Linkevičius teigia, kad tai nelabai įmanoma. Apie susidariusią situaciją TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir pats užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Pastaruoju metu Lietuvos Seimo valdantieji, valstiečių ir žaliųjų sąjunga išgyvena ne patį maloniausią laikotarpį. Iš politinės partijos traukiasi nariai, vyksta nesutarimai. Kyla klausimas ar valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis prieš praeitus Seimo rinkimus nepadarė klaidų burdamas savo komandą. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi pats valstiečių lyderis R. Karbauskis ir žurnalistas Vladimiras Laučius.

Vladimiras Laučius, LRT.lt „Turime kalbos priežiūros institucijas, kurios veikia, sakyčiau, komandavimo būdu. Tai savo įsitikinimus turintys specialistai, kurie, deja, užmiršta vieną dalyką: kad jų statusas nėra toks pat, kaip, tarkime, gydytojų statusas. Šiandien net ir gydymą skiriantis specialistas pirmiausiai turi gauti ligonio sutikimą, nors jis daug geriau už ligonį išmano, ką ir kaip reikia gydyti.

Premjeras A. Kubilius pristatė paskutinę savo Vyriausybės ataskaitą. Tai pirmoji Vyriausybė, išbuvusi visą kadenciją. Vertindami 4 metų A. Kubiliaus darbą ekspertai pažymi, kad „Lietuva buvo gelbėjama visų piliečių sąskaita ir didinant kiekvieno iš mūsų skolą kone geometrine progresija“. Tiesa, politologas V. Dumbliauskas primena, kad A. Kubilius rado „nelabai linksmą situaciją“, ir tik laikas parodys, ar buvo teisus.

Trims politinėms partijoms - Lietuvos socialdemokratų sąjungai, Lietuvos centro partijai ir Lietuvos Tautininkų sąjungai paskelbus apie jėgų apjungimą bendram darbui, netrukome sulaukti kai kurių politologų reakcijos. Tą pačią dieną vasario 6-ąją, po trijų partijų lyderių Arvydo Akstinavičiaus, Eugenijaus Skrupskelio ir Gintaro Songailos spaudos konferencijos Seime, interneto portale „balsas.

Dideliai susidomėjęs perskaičiau kolegos V. Laučiaus straipsnį „Lietuvos intelektualai – prieš liberaliąją demokratiją?“ (www.delfi.lt 2012 m. vasario 15 d.). Neabejoju, kad taip nusiteikusių yra ir pats tokių pažįstu. Tiesiog kilo noras kai ką pasitikslinti ir pasiaiškinti. Ypač toje dalyje, kur pagrindiniu liberaliosios demokratijos priešu laikoma krikščionybė, o „politizuotos krikščionybės ilgesys“ yra pristatomas, kaip tamsybinis idiotizmas ir grėsmė viskam, kas laisva bei vakarietiška.

Trims politinėms jėgoms paskelbus, kad kuriama socialistinių ir nacionalistinių jėgų sąjunga, politologai ėmėsi svarstyti – kodėl taip nutiko ir kas iš to išeis. Prognozuojant nelabai  didelius laimėjimus aiškinama, kad tokią įvykių eigą išprovokavo Europos Sąjungos politinio elito laikysena.

Terorizmu įtariama klaipėdietė Eglė Kusaitė kreipėsi į Rusijos federacijos Aukščiausiąjį teismą. Ji reikalauja panaikinti Maskvos srities teismo nuosprendį, kuriuo ji ir juos tariami bendrininkai Apti ir Aišat Magmadovai pripažinti kaltais dėl neva rengto teroro akto. Vilniaus apylinkės pirmasis teismas atidėjo bylos nagrinėjimą dėl tariamo grasinimo nužudyti Generalinės prokuratūros prokurorą Justą Laucių, nes su byla nebuvo spėjęs susipažinti naujasis E. Kusaitės advokatas.

Žmogaus teisių gynėjai stebisi prokurorais ir teismais, kurie, dejuodami dėl didelio užimtumo,  užvertė terorizmu kaltinamą klaipėdietę Eglę Kusaitę bylomis, o taip pat ir kitų Lietuvos institucijų abejingumu. Į padėtį pagaliau atkreipė dėmesį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Kam nėra 21-nerių – net nemėginkite žiūrėti video. O esmė labai paprasta – nedemokratiškoje Rusijoje galima taip dainuoti apie carą. Demokratiškoje Lietuvoje, kaip žinia, už pasikėsinimą įžeisti prezidentę, keliamos baudžiamosios bylos.

Tačiau teismas nutarė patikrinti, ar terorizmu kaltinama klaipėdietė tikrai nesiuntė prokurorui grasinančio pobūdžio žinutę. Ketvirtadienį Vilniaus pirmosios apylinkės teismas vėl ėmėsi nagrinėti  baudžiamąją bylą, kurioje klaipėdietė, Eglė Kusaitė įtariama išsiuntusi Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui Justui Lauciui į tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną grasinančio ir įžeidžiančio pobūdžio SMS žinutę.

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis terorizmu kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės bylą, ketvirtadienį apklausė dar dvi liudytojas. „Balsas.lt“ žiniomis, uždarame pokalbyje apklausta merginos bendramokslė Laura Gabrielaitytė ir Jekaterina Vetrova, padėjusi E. Kusaitei gauti Rusijos vizą. Teismo posėdį tradiciškai pasitiko Tautos ateities forumo ir kitų visuomenininkų, reikalaujančių viešo bylos nagrinėjimo, piketas. E. Kusaitė sulaikyta 2009 metų spalio 29 dieną.

Visai neseniai Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius kolegoms, teismams ir pasauliui viešai apsiraudojo, kad jį kėsinasi užmušti Osamos Bin Ladeno tariama kolegė, „baisi teroristė“ Eglė Kusaitė. Merginai eilinę bylą iškėlė už tokią žinutę, kurią ji neva siuntė: „Anksčiau ar vėliau tu dvėsi, aš atsakau. Tu dar painkši, pamatysi. Seni draugai tavęs nepamirš. Išgama, neturintis jokių dvasinių vertybių“. Dėl to šiandien iškelta byla ir vyksta teisminiai nagrinėjimai.

Dėl partijų finansavimo toliau verda ginčai. Numatomas reformas kai kas laiko dalinėmis ir reiškia nuomonę, kad reikia radikalesnių permainų. Politologas Vladimiras Laučius prezidentės iniciatyvą – drausti juridinių asmenų aukas partijoms - sveikina. „Iniciatyva sveikintina. Apie partijų finansavimo skaidrinimą seniai ir daug kalbama, bet Seimams vis pritrūkdavo noro ar valios nuo gražių žodžių pereiti prie gerų darbų.

Neketinu bent kiek oponuoti kolegai ir bičiuliui Vladimirui Laučiui, pavadinusiam kagėbistą, sovietinių grupės “Alfa” smogikų vadeivą Michailą Golovatovą itin skubiai paleidusią Austriją “maža š…na šalimi”. Poelgis tikrai vertas panašios retorikos ir ne tik.

Apžvelgdama antrųjų kadencijos metų rezultatus Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad tai buvo korupcijos užkardymo ir energetinės šalies nepriklausomybės užtikrinimo bei inovacijų ir socialiai atsakingo verslo skatinimo metai.

Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius tikina gavęs  terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės grasinančią žinutę. Prieš prasidedant teismo posėdžiui, kuris vyko sostinės 1-mame teisme, pasklido žinia, jog prokuroras Justas Laucius atostogauja, tačiau pareigūnas visgi pasirodė teismo salėje. Teisėsaugininkas teigia gavęs grasinančią SMS žinutę nuo Eglės Kusaitės. Įtariamoji pasirodė salėję su teta Irena Jeleniauskaite bei advokatu.

Politinių partijų suvažiavimuose pamažu ryškėja iškabos ir „politiniai garvežiai“ – visa tai turi vilioti piliečius 2012-ųjų Seimo rinkimuose. Vis dėlto politinis meniu didelių naujovių nežada. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Premjeras A. Kubilius su savo „antireitingais“ vėl įkalbinės tautą, o I. Degutienei pilstys šampaną (ELTA nutor.

Šeštadienį Vilniuje vykusiame suvažiavime Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) rinko partijos pirmininką. Vieninteliu kandidatu, kitiems atsisakius, likęs Algis Čaplikas nesunkiai laimėjo. Už jo kandidatūrą pasisakė 549 kandidatai, prieš buvo tik 17. Dar 27 biuleteniai buvo sugadinti. (Papildyta 15,25) Liberalų ir Centro Sąjungos (LiCS) pirmininku šeštadienį išrinktas Seimo narys Algis Čaplikas, kuris neturėjo varžovų. Politikas portalui „Balsas.

Tautos ateities forumas vienijantis savo gretose kelis tūkstančius aktyvių šalies piliečių ir pritardamas šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicijai  siekia, kad Lietuva taptų  realios demokratijos ir teisinė valstybė. Tai priklauso ir nuo visos šalies prokuratūros veiklos.

Terorizmu kaltinamai klaipėdietei Eglei Kusaitei iškelta baudžiamoji byla dėl grasinimo nužudyti ikiteisminį tyrimą jos byloje vykdžiusį Generalinės prokuratūros prokurorą Justą Laucių. Kaip informuoja Generalinė prokuratūra, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra baigė tirti ir Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir valstybės tarnautojo įžeidimo, kurioje kaltinimai byloje pareikšti E. Kusaitei.

Prie Generalinės prokuratūros vykstančio piketo dalyviai ragina generalinį prokurorą Darių Valį kuo greičiau atleisti morališkai ir profesionalai susikompromitavusius prokurorus Justą Laucių ir Mindaugą Dūdą.

Holivudinius filmus apie teismus, rungtyniškus procesus ir advokato bei prokuroro kovas žiūrinčius lietuvius pirmojoje dalyje gal kiek nuvyliau teigdamas, jog nieko panašaus, bent jau Marijos žemės teismuose nematyti. Naujienos liejasi srautu Kol rašiau antrą dalį, Generalinės prokuratūros „kūrybinė grupė“ parūpino naujos medžiagos, kurios ir taip apstu, bei pakoregavo dėstymo eiliškumą.

Dėl terorizmo teisiamai klaipėdietei Eglei Kusaitei teks stoti prieš teismą dar vienoje byloje. Mergina įtariama grasinusi nužudyti prokurorą Justą Laucių arba sutrikdyti jo sveikatą – Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 dalis, o taip pat įžeidusi valstybės tarnautoją – 290 str. 1 dalis. Įtarimas remiasi iš E. Kusaitės telefono prokurorui J. Lauciui neva išsiųsta trumpąja žinute: Anksčiau ar vėliau tu dvėsi, aš atsakau. Tu dar painkši, pamatysi. Seni pažįstami tavęs nepaliks.

Vėlokai sužinojau, kad 2011-05-02 Nr. 7, Lietuvos žurnalistų etikos komisija, kaip ir, kiek anksčiau, Lietuvos žurnalistų etikos inspeltorius, mėgino Generalinės prokuratūros filosofams, paaiškinti – ką reiškia prezumpcijos ir žmogaus teisės bei kodeksai. Kad tik tai nebūtų Sizifo darbas. “3. Svarstyta: LR Generalinės prokuratūros skundas dėl publikacijos interneto svetainėae balsas.lt ir alfa.lt Posėdyje dalyvavo interneto svetainės alfa.lt publikacijos autorius R. Varnauskas.

Prieš rašant šias eilutes reikėjo pasirinkti ar rizikuoti  būt patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už tūlo prokuroro ramybės drumstimą ar ryžtis ir atverti žmonėms akis iki kokio teisinio „bespriedielo“ nusirito kai kurie prokurorai įsijautę į nenugalimųjų ir teisingujų vaidmenį.

Kaip praneša žiniasklaida, Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant E. Kusaitės skundą, prokurorai paneigė, kad buvo klausomasi ne tik E. Kusaitės, bet ir jai artimų žmonių pokalbių. Šis neigimas yra labai keistas, kadangi klausytis E. Kusaitės tetos Irenos Jeleniauskaitės ta pati teisėja J. Vėgelienė, prokuroro J. Lauciaus prašymu, leido 2010 metų rugsėjo 2 dieną. Pagal prokuroro prašymą Nr.

Lietuvos realybė – žmonės nepasitiki teisėsauga, o pastaroji, kokio nors prokuroro Justo Lauciaus asmenyje, ginasi nuo žmonių ir dėl savo nepopuliarumo kaltina „neteisingą“ žiniasklaidą, „minią“ ar „teismo negerbiančią“ disidentę Nijolę Sadūnaitę. Pasitikėjimą vis labiau žlugdo aiškėjantys faktai, kurie byloja, jog apsiginti patekus į sistemos bei panašių prokurorų girnas sudėtinga ne tik kokiai nors Eglei Kusaitei, bet ir profesionaliems teisininkams.

Į Maksvą terorizmu įtariama Eglė Kusiatė būtų vykusi tik oficialiais kanalais, tai ji ketvirtadienį patvirtino Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriame buvo nagrinėjamas merginos skundas dėl jai skirto suėmimo. Nepaisant tradicinio kaltinimą palaikančio prokuroro Mindaugo Dūdos prašymo rengti uždarą posėdį – teismas jį paliko atviru.

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius ir Europos parlamentaras Leonidas Donskis pasiprašė priimami Seimo vadovės ir prezidentės. Jų nuomone, abi vadovės turėtų nedelsiant susipažinti su paviešinta informacija apie tai, kad prokuratūra, siekdama žūtbūt nuteisti E. Kusaitę, prie bylos, kaip įrodymus, prisegė krūvą telefoninių pokalbių su žmogaus teisių gynėjais ir žinomais žurnalistais.

Papildyta 16.19 „Vežame rūbus į Lukiškes. Per vargą sužinojome, kur ją išvežė", - portalui „Balsaqs.lt" sakė terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės teta Irena Jeleniauskaitė po jos suėmimo. Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas nutarė suimti terorizmu kaltinamą klaipėdietę Eglę Kusaitę. Prokurorai teigė, kad įtariamoji neva pažeidinėja kardomiosios priemonės sąlygas ir grąsina prokurorui Justui Lauciui. Iš salės merginą palydėjo maždaug dešimties policininkų konvojus.

Vilniaus apygardos teismas  pirmadienį atidėjo sprendimą paskelbimą dėl kardomosios priemonės pakeitimo teroro akto organizavimu kaltinamai Eglei Kusaitei iki balandžio 4 dienos. Paskelbim1 teismas atidėjo, kadangi kaltinamoji pageidavo susipažinti su argumentais, kuriuos pateikė prašymą suimti trims mėnesiams padavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda. „Mano tikslas susipažinti su byla, ką prirašė", - žurnalistams sakė E.Kusaitė.

Prokurorai prašo suimti terorizmu kaltinamą Eglę Kusaitę. Teigiama, kad mergina galėjo parašyti grasinančią žinutę prokurorui Justui Lauciui. Įtariamoji ir jos artimieji vadina tai absurdu. Mergina, jos advokato Kęstučio Stungio teigimu, kaltinama neva trukdanti tyrimui. Trukdymas esą pasireiškia tuo, kad ji palaiko telefoninius ryšius su Maskvoje teisiamais Apti ir Aišat Magmadovais (tariamais E. Kusaitės bendrininkais, - „Balsas.lt“), kas jai draudžiama.

Politologai nelinkę rimtai vertinti gandų, esą, prezidentė Dalia Grybauskaitė premjero postą siūliusi Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovui Kęstučiui Masiuliui. Politologas Vladimiras Laučius mano, kad praėjusios savaitės pabaigoje gandus apie tokį pasiūlymą platinę politikai ir žurnalistai „pagavo antį“. „Tai absurdas, kurio skleidėjai turbūt per klaidą paankstino balandžio pirmosios – melagių dienos – šou“, – teigia jis.

Savivaldybių tarybų rinkimų kampanija, kurią vainikuoja vykstantis balsavimas, buvo įdomi nebent tuo, kad padidėjo interneto vaidmuo - mano politikos ekspertai. Netikra kampanija Pasak politologo Vladimiro Laučiaus, praėjusi rinkimų kampanija nebuvo niekuo nebuvo ypatinga ar įdomi. „Vadinamųjų „nepriklausomų“ kandidatų dalyvavimas, tikėtina, įnešė ne tiek intrigos, kiek chaoso. Ar jis buvo prasmingas? Gal nebent tiek, kiek tai atitiko KT sprendimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, kad nušalinto prezidento Rolando Pakso negalima eliminuoti iš politikos iki gyvos galvos, sukėlė erzelį. R. Paksas toliau kaltina politinį elitą, kuriam savęs nepriskiria, sąmokslu. Dalis jo oponentų atvirai deklaruoja sieksią padaryti viską, kad vilkintų EŽTT sprendimo įgyvendinimą ir statytų naujas barikadas R. Pakso kelyje atgal į Lietuvos politiką.

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirtis ir laidotuvės, apkalta, mūšis dėl pilietybės, santykiai su krize, 180 procentų apsivertusi užsienio politika ir gėjų eitynės, – 2010 metų temos, kurias išskyrė portalo  „Balsas.lt“ kalbinti politikos ekspertai. Lauras Bielinis Politologas Lauras Bielinis. Piotro Romančiko (ELTA) nuotr. Šis politologas vienintelis pažymėjo apkaltą dviems parlamentarams – Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui. „Balsas.

Prokuroras Justas Laucius, kuris viešai grasino baudžiamąja atsakomybe abejojantiems - ar Lietuvos teisėsauga nepažeidžia žmogaus teisių, yra lyg ir nušalintas, o lyg ir nenušalintas nuo terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės bylos. Paukščių kalba visuomenei kvailinti? Terorizmu įtariamos klaipėdietės Eglės Kusaitės byloje valstybinį kaltinimą palaikys ne iki šiol ikiteisminį tyrimą atlikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Justinas Laucius.

Prokurorui Justinui Lauciui pareikštas nušalinimo reikalavimas jau antroje su terorizmu siejamoje byloje. Nuo terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės bylos jau išprašytą prokurorą nuo kitos bylos dėl labai panašių motyvų prašo nušalinti jos tariamų bendrininkų  Aišat ir Apti Magmadovų advokatas Kęstutis Kvainauskas.

Mėnesinio žurnalo  „IQ“ vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius antradienį buvo atleistas iš pareigų. „Šįryt, man tik atvykus į darbą, įmonės direktorius Nerijus Gasparavičius, kuris šias pareigas pradėjo eiti prieš mėnesį (anksčiau N. Gasparavičius dirbo „Hermis capital“ priklausančios „Dienos media News“ grupės direktoriumi“, - „Balsas.lt“), pranešė, kad esu atleidžiamas akcininkų sprendimu. Kokie yra šio sprendimo motyvai - paaiškinta nebuvo.

Visiškos Kliunkos ir visiški lauciai šiandien reikalauja dar daugiau pasitikėjimo kreditų. Ne tik įtariamieji po septynių mėnesių gaudynių kniūpsti  miršta pasidėję prie kojų pagrindinį nusikaltimo įrankį, bet ir valstybės saugotos personos netyčia randamos negyvos. Užtat kalinamos rusų karinėms bazėms „pavojingos“ mergiotės.