Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
Finansų ministerija siūlo apmokestinti didesnes nei 100 tūkst. eurų vertės nekilnojamąjį turtą ir beveik dvigubai padidinti minimalų mokesčio tarifą. Kaip paaiškėjo, 100 tūkst. eurų ne nuo būsto vertės, o nuo vieno žmogaus, kuriam tas būstas priklauso. Sakykite, kodėl pasirinktas toks kelias? Ar nebūtų geriau padidinti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, kur mažojo turto vertės savininkai mokėtų simbolinį mokestį, o didesnės – didesnį mokestį? Ar tai nebūtų logiškiau?
Jeigu prisimintumėme praėjusius metus, panašus projektas buvo pateiktas dėl antrojo būsto apmokestinimo. Mes ir komitete prieštaravome, nes tai palietė labai didelį žmonių ratą – virš 100 tūkst. asmenų. Ar yra teisinga, kai žmogus turi tūkstančio eurų vertės būstą, galbūt net negyvenamą ir už jį jau turėtų mokėti mokestį? Iš kitos pusės, mes turime atsižvelgti į rekomendacijas. Tai Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos, kad reikia taikyti progresinius mokesčius. Kuo didesnės vertės būstas, tuo būtų didesni ir mokesčiai. Iš tikrųjų šis projektas tą ir atspindi.
Bet jis gali būti ir progresinis, ir visuotinis?
Progresyvumą tikrai atspindi, tačiau visuotinumo – ne. Tai paliestų tuos žmones, kurie gali tą mokestį susimokėti. Jei tu gyveni brangesniame būste, tai tu turi ir didesnes galimybes už jį mokėti.
Įdomus toks dalykas, kad tai paliečia apie 37 tūkst. žmonių, taip skelbiama. Iš jų – 26 tūkst. vilniečių. Ar tai atsitiktinumas, kad valstiečių valdžia labiausiai apmokestina būtent vilniečius, kurie nebalsuoja už valstiečius?
Kaip bebūtų, kokios yra būsto vertės, tai yra Registrų Centro duomenys. Natūralu, kad Vilniuje, galime sakyti, būstas yra vienas iš brangiausių visoje Lietuvoje. Tikrai nėra atsižvelgiama į vietovę. Tai yra Registrų Centro duomenys.
Daugiau žiūrėkite video reportaže.
