Premjeras A. Kubilius pristatė paskutinę savo Vyriausybės ataskaitą. Tai pirmoji Vyriausybė, išbuvusi visą kadenciją. Vertindami 4 metų A. Kubiliaus darbą ekspertai pažymi, kad „Lietuva buvo gelbėjama visų piliečių sąskaita ir didinant kiekvieno iš mūsų skolą kone geometrine progresija“. Tiesa, politologas V. Dumbliauskas primena, kad A. Kubilius rado „nelabai linksmą situaciją“, ir tik laikas parodys, ar buvo teisus.Vilčių įveikti krizės pasekmes – sumažėjo
Politologas Algis Krupavičius pokalbio pradžioje atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės ataskaita vėluoja. Šiųmetę ataskaitą Ministrų Kabinetas patvirtino kovo
pabaigoje ir, pasak politologo, tuo laiku ji ir turėjo būti teikiama Seimui. Tai paskutinė ataskaita prieš artėjančius Seimo rinkimus ir šia ataskaita, pasak A. Krupavičiaus, valdantieji politikai stengiasi įkvėpti optimizmo sau patiems bei skleisti jį visuomenei, tačiau pagrindo mąstyti teigiamai esą nėra.
Kalbėdamas su LRT interneto tarnyba politologas tikino, kad 2011-ieji Lietuvos politikos padangėje, socialiniame ir ekonominiame gyvenime, lyginant su trimis ankstesniais Seimo kadencijos metais, buvo šiek tiek geresni, teikiantys daugiau optimizmo. Tačiau, dėl eurozonos įtampų ir atsinaujinančios recesijos, prognozės bei viltys, kad Lietuvai pavyks sparčiau įveikti krizės pasekmes, taip pat gerokai sumažėję. Girtis, pasak politologo, Vyriausybei nėra kuo ir kadenciją teks baigti su krizės ženklu.
„Yra atsargaus optimizmo, bet aiškaus proveržio tikrai nematyti. Lietuva išvengė naujos ekonominio nuosmukio bangos, ekonominiai Lietuvos rodikliai gerėja, bet Lietuva buvo iš tų ES valstybių, kuriuose BVP smukimas vienas didžiausių. Tai logiška, kad dabar ta tikimybė smukimui yra mažesnė“, – pastebi A. Krupavičius, pridurdamas, kad jeigu jam reikėtų įvertinti A. Kubiliaus darbą, jis parašytų ne daugiau 5.
Strigę projektai energetikos srityje
A. Krupavičius teigia, kad strateginiai projektai, pirmiausia, energetikos srityje yra gerokai įstrigę, jų ateitis nėra aiški, o Lietuvos gyventojai neseniai išgyveno iki šiol patį brangiausią šildymo sezoną ir artėja dar brangesnis.
Tuo metu politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius lrt.lt primena, kad dėl energetikos buvo sukurta speciali ministerija, tačiau šia kryptimi konkrečių apčiuopiamų rezultatų iki šiol nematyti. „Matėme ne vienus metus vykusius pasirengimus dėl pasirengimo ir šiuo metu, jau visiškai baigiantis kadencijai, mes vis dėlto neturime nei žadėtų jungčių [elektros su Lenkija ir Švedija, aut. past.], nei įpusėjusių suskystintų dujų terminalo statybų, nei negrįžtamai pajudėjusio atominės elektrinės projekto“, – dėsto V. Laučius.
Visomis šiomis kryptimis, pasak V. Laučiaus, buvo daug parengiamųjų darbų, bet labai mažai apčiuopiamų rezultatų. Kol kas esą neaišku, ar pavyks šiuos darbus nuveikti reikiamais terminais.
„Juo labiau kad ši Vyriausybė nieko negalės padaryti ir visus realius darbus turės nuveikti kitos vyriausybės, kurios nebūtinai yra įsipareigojusios šiems darbams. Kai kurios opozicinės partijos atvirai reiškia abejonių net ir dėl atominės elektrinės statybų“, – pridūrė V. Laučius.
„Žodžiai neatitiko darbų“
V. Laučius analizuoja ir Vyriausybės siekius gaivinti šalies ūkį. Pasak politikos apžvalgininko, vienoje svarbiausių ūkio gaivinimo krypčių – renovacijoje – nebuvo teigiamų poslinkių „Atvirkščiai – renovavimo taisyklės buvo pakeistos taip nenaudingai, kad jis, kaip matome, ir neįvyko“, – įsitikinęs politikos apžvalgininkas.
Pasak V. Laučiaus, buvo daug kalbėta apie gyventojų viduriniojo sluoksnio stiprinimą ir būtinas permainas. „Jų, kiek teko visai neseniai girdėti iš verslininkų, beveik nerasta. Patys verslininkai pasigenda supaprastinimų verslui. Šiuo atžvilgiu galima sakyti, kad žodžiai neatitiko darbų“, – kritikos negaili V. Laučius.Itin griežtai V. Laučius pasisakė dėl įsipareigojimų socialinėje srityje, demografinės padėties gerinimo.
„Jie buvo padaryti ir pradėti įgyvendinti dar anos Seimo kadencijos pabaigoje, kai A. Kubiliaus vadovaujama konservatorių opozicija spauste spaudė Gediminą Kirkilą ir jo Vyriausybę priimti tam tikrus populistinius sprendimus dėl didžiausių Europoje išmokų ir atostogų jaunoms mamoms, dėl pensijų, atlyginimų didinimo ir pan. Kaip matome, šią kadenciją būtent konservatoriai visus šiuos savo įsipareigojimus patys ir panaikino, bent jau didžiąją jų dalį“, – su LRT interneto tarnyba kalbėjo V. Laučius.
Išsilaikė dėl palankios padėties
A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė – pirmoji nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuri išbuvo visus ketverius metus nepakeista. V. Laučius mano, kad tai įvyko dėl palankios Tėvynės sąjungai politinės partinės konjunktūros – Seime esą negalėjo susiformuoti kitokia dauguma, kuri galėjo iš šios daugumos perimti valdymo vairą. Opozicija buvo per silpna, per daug susiskaldžiusi pakeisti Vyriausybę.
Tuo metu kitas lrt.lt kalbintas politologas Vytautas Dumbliauskas mano, kad niekas per daug ir nenorėjo eiti į valdžią. „Tai bendros situacijos priežastis. Kažkas turėjo imtis atsakomybės, kažką daryti, priimti nepopuliarius sprendimus. Aš už tai gerbiu, laikėsi [Premjeras, aut. past.] savo užsiimtos politikos. Kitas klausimas, kiek jis buvo teisus. Tai parodys tik laikas, nes mes dar esame per arti tų įvykių“, – kalbėjo V. Dumbliauskas.
V. Dumbliauskas gana teigiamai vertina A. Kubiliaus darbą ir iš dešimties balų linkęs rašyti 6–7. Esą 2008-aisiais Premjeras rado „nelabai linksmą situaciją“.
„Teigiamai vertinu, kad A. Kubilius priėmė tą smūgį. Iš esmės ant jo „korė“ visus šunis. A. Kubilius liks vienintelis kaltas, o socialdemokratai į valdžią ateis kaip ant balto arklio – nieko ypatingo nedarydami pakeis nepopuliarųjį A. Kubilių. Tas pats kaip Prancūzijoje, kai [prezidento postą, aut. past.] laimėjo neryškus kandidatas Francois Hollande'as“, – lrt.lt dėstė V. Dumbliauskas.
Tuo metu V. Laučius atsižvelgia, kad geri sprendimai, kuriais esą mėgsta girtis dabartinė valdančioji dauguma, buvo priimti ir finansinė sistema nežlugo pirmiausia todėl, kad Lietuva labai daug ir brangiai skolinosi.
„Valstybės skola yra išaugusi tiek, kad kalbėti, jog Lietuvą iš krizės išgelbėjo Kubilius, yra ir juokinga, ir neatsakinga. Lietuva buvo gelbėjama visų jos piliečių sąskaita, lendant į jų visų pinigines ir didinant kiekvieno iš mūsų skolą kone geometrine progresija“, – pokalbį baigė V. Laučius. Pagal dešimties balų sistemą politikos apžvalgininkas už A. Kubiliaus darbą svarstytų rašyti tarp 5 ir neįskaitos.
