Prokurorui Justinui Lauciui pareikštas nušalinimo reikalavimas jau antroje su terorizmu siejamoje byloje. Nuo terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės bylos jau išprašytą prokurorą nuo kitos bylos dėl labai panašių motyvų prašo nušalinti jos tariamų bendrininkų Aišat ir Apti Magmadovų advokatas Kęstutis Kvainauskas.
Pasižymėjęs prokuroras
Čečėnų tautybės Rusijos piliečiai Aišat ir Apti Magmadovai kaltinami bendradarbiavimu su neteisėtomis ginkluotomis formuotėmis Rusijoje, kur bylą pradėjo Federalinė saugumo tarnyba (FSB), remdamasi iš Lietuvos teisėsaugos, Lietuvos iniciatyva gauta informacija. Bylą jiems iškėlė ir Lietuvos generalinė prokuratūra, o jų pasamdytas advokatas K. Kvainauskas portalui „Balsas.lt“ sakė nuo pat balandžio mėnesio mėginąs pradėti normalų darbą, kam visokeriopai trukdo aktyviai abiejose bylose pasižymėjęs J. Laucius.
„Nuo balandžio mėnesio, kai pateikiau savo, kaip advokato orderius, man buvo daromos kliūtys. Pradžioje J. Laucius pareiškė, kad netiki, jog Magmadovai mane pasamdė. Žinoma, tai daryta suprantant, kad bus nelengva nuvažiuoti į Rusijos areštinę bei gauti jų parašus. Užtruko ilgai, kol per Magmadovų advokatus Rusijoje buvo gauti jų parašai“, – pasakojo K. Kvainauskas.
Įprasta taktika
Vėliau, pasak K. Kvainausko, prokuroras ėmėsi lygiai tos pačios taktikos, kurią naudojo E. Kusaitės byloje. Advokatui buvo leista skaityti bylą, bet neleista darytis nei kopijų, nei išrašų. „Pagal tokią tvarką: ateini, paskaitai rusiškai surašytus dokumentus, paskui išeini ir užsirašai, ką prisimeni. Jokios normalios gynybos veiklos organizuoti tokiomis sąlygomis yra neįmanoma“, – sakė K. Kvainauskas.
Portalas „Balsas.lt“ primena, kad lygiai su ta pačia problema susidūrė ir E. Kusaitės advokatai. Iki pat kaltinamojo akto surašymo dienos buvo aiškinama, jog prokuroras turi teisę, bet ne pareigą leisti advokatams daryti išrašus iš bylos ar kopijuoti dokumentus (t.y. įgyvendinti teisę į teisingą gynybą ir proceso rungtyniškumą, įtvirtintą Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijoje, – „Balsas.lt“).
Skirtumas toks, kad E. Kusaitės advokatės šios teisės taip ir neišsireikalavo, kol buvo surašytas kaltinamasis aktas, o jos tariamų bendrininkų gynėjas pasiekė, jog šis ir kiti J. Lauciaus statomi barjerai būtų panaikinti.
K. Kvainauskas teigia, kad didžiąja dalį jo sukaupto dokumentų segtuvo užima skundai dėl prokuroro J. Lauciaus veiksmų. „Dalį savo sprendimų po skundų generaliniam prokurorui atšaukė pats J. Laucius, dalį teko naikinti per teismą. Tik spalio pradžioje gavau teisę pradėti veikti kaip normalus gynėjas“, – pasakoja advokatas.
Jis teigia suprantąs kolegas, kuriuos spaudė terminai. „Jiems reikėjo dirbti, nes laiko nebuvo, turėjo ateiti teismas, tai nutarė geriau skaityti, kaip leidžiama, nei visai nesusipažinti ir bylinėtis. Man geriau, nes laiko turiu ir žinau, kad niekas čia neatvažiuos, nieko greitai vis tiek nebus“, – aiškino K. Kvainauskas.
Keista byla
Seseriai ir broliui Magmadovams iškelta byla yra tokia pat keista, kaip ir byla E. Kusaitei, su kuriais ji susijusi. Magmadovai kaltinami talkininkavę ginkluotoms formuotėms ir jiems gresia 8 metai kalėjimo arba lygtinis paleidimas. E. Kusaitei pateikti kaltinimai dėl organizuotos grupės subūrimo teroro aktui įvykdyti. Jai gresianti griežčiausia bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.
Kyla natūralus klausimas – kur ta grupė. Šioje vietoje prokurorai, įskaitant J. Laucių, nurodo gimines Magmadovus. Pastarieji Rusijoje kaltinami, jog neteisėtai ginkluotai formuotei padėjo. Yra organizatorius, yra pagalbininkai, o kur gi grupuotė ar formuotė, kaip ją bepavadinsi?
„Pagal tai, ką turiu, Rusijos kaltinimo logika tokia, kad grupuotė yra Čečėnijos (nepriklausomybės nuo Rusijos siekianti teritorija, – „Balsas.lt“) Šakojaus rajone. Jai esą vadovauja Dokka Umarovas“, – pasakoja advokatas K. Kvainauskas.
Tuomet išeina, kad 21 metų E. Kusaitė, kurią nuo 2007 metų, kaip oficialiai pripažįstama jos byloje, stebėjo Lietuvos valstybės saugumo departamentas, sukūrė net ne šiaip „formuotę“ ar grupę, bet visą ginkluotą čečėnų pasipriešinimo Rusijai judėjimą, kuriam D, Umarovas ir vadovauja.
Anot K. Kvainausko, byla Magmadovams Lietuvoje, kurią tai Lietuvoje, tai Rusijoje kuruoja J. Laucius, yra dar keistesnė. „Galimybė, kad šiuos Rusijos piliečiai, nors jie gal ir nenori tokiais savęs laikyti, Rusija leis čia atsivežti ir teisti – labai jau teorinė. Tą pripažįsta ir žmonės prokuratūroje, tad prasmė teisti juos dl to paties, kuo juos, žiūrėdami į Lietuvą, kaltina rusai – sunkiai suvokiama. Pagaliau, Lietuva gali ir būti priversta susimokėti už tai, jog Magmadovams, kuriems iškelta byla Lietuvoje, nebuvo leidžiama organizuoti normalios gynybos dėl kažkieno užsispyrimo ar neteisingo supratimo“, – sakė jis. Pasak advokato, J. Laucius net buvo pareiškęs, jog Lietuvoje kaltinamus žmones gina Rusijos advokatai Rusijoje.
Metodų bendrumas
Tiek Maskvos kalėjime laikomų čečėnų A. ir A. Magmadovų mama Tamara Magmadova, tiek jų advokatas K. Kvainauskas, tiek Suomijoje gyveanati Rusijos žurnalistė Oksana Čelyševą, tiek byla besidomintis „Novaja Gazeta“ žurnalistas Arkadijus Babčenko tvirtina, jog visas Magmadovų kaltinimas remiasi E. Kusaitės parodymais, kurių ji jau oficialiai atsisakė. E. Kusaitė teigia, kad parodymus VSD pareigūnai ir prokurorai iš jos išgavo spaudimu, naudodami smurtą. Šią versiją teismas, nepaisant prokurorų prieštaravimo, įpareigojo ištirti. Būtent prisipažinimo atsisakymo baime oficialiai E. Kusaitės kardomąjį kalinimą oficialiai grindė patys prokurorai, tačiau tai ji vis tiek padarė teisme.
Pasak K. Kvainausko ir „Balsas.lt“ šaltinių Rusijoje, sulaikant Magmadovus buvo naudojamas smurtas ir brolio Apti Magmadovo, paguldžius jį ant sniego bei laikant keletą valandų, reikalaujama iškart prisipažinti, žadant paleisti seserį. Kaip portalui yra sakiusi T. Magmadova, jos sūnui panašios sąlygos keliamos ligi šiol. Dar vienas panašumas – E. Kusaitei nebuvo leidžiama susitikti su artimaisiais beveik visą kalinimo (9 mėnesių) laikotarpį. Taip pat elgiasi ir Rusijos FSB.
„Suprantama, kad Rusijoje egzistuoja tam tikras užsakymas, noras pasodinti kuo daugiau čečėnų. Objektyvaus teismo proceso ten nelabai tikimasi, nors, mano įsitikinimu, be E. Kusaitės nuteisimo, „bendrininkų“ byla neturi perspektyvų net ir ten“, – sako K. Kvainauskas.
Portalo duomenimis,. byloje taip ir neišsiaiškinta, kur konkrečiai turėjo įvykti teroro aktas, kaip ir kas turėjo ten pristatyti grupuotę neva subūrusią Eglę Kusaitę. Yra ir kitų keistų aplinkybių, kurias teismui teks įvertinti.
*****
Prokuroras . J. Laucius buvo nušalintas nuo E. Kusaitės bylos, kai viešai pareiškė, jog baudžiamųjų bylų gali būti verti asmenys, manantys, kad baudžiamojo proceso metu Lietuvoje gali būti pažeidžiamos sulaikytų įtariamųjų teisės.
Buvęs VSD Klaipėdos skyriaus vadovas Algirdas Grublys yra viešai pareiškęs, kad jam gėda dėl šios bylos ir dėl to, ką padarė jo buvę kolegos. „Nenoriu pakenkti tyrimui, be to, esu pažadėjęs neskleisti tarnybos informacijos, todėl nekomentuosiu pastarųjų įvykių. Tačiau vis dėlto turiu pasakyti, kad man gėda už tuos Valstybės saugumo departamento pareigūnus, kurie taip pasielgė su šia mergina, ir dėl situacijos, dėl kurios mūsų šalis žiniasklaidoje nušviečiama kaip remianti terorizmą“, – teigė A.Grublys portalui „Diena.lt“ 2010–05–05.
Laukite tęsinio
