Dėl partijų finansavimo toliau verda ginčai. Numatomas reformas kai kas laiko dalinėmis ir reiškia nuomonę, kad reikia radikalesnių permainų.
Politologas Vladimiras Laučius prezidentės iniciatyvą – drausti juridinių asmenų aukas partijoms - sveikina.
„Iniciatyva sveikintina. Apie partijų finansavimo skaidrinimą seniai ir daug kalbama, bet Seimams vis pritrūkdavo noro ar valios nuo gražių žodžių pereiti prie gerų darbų. Manau, finansuojant partijas reikėtų laikytis dviejų esminių principų: a) griežtesnė kontrolė, įskaitant ir fizinių asmenų aukų atitiktį realioms pajamoms, b) atsisakius juridinių asmenų finansavimo, būtina didinti tikslinį biudžetinį finansavimą. Jei abiejų principų nebus paisoma, bijau, kad partinės sistemos ir Lietuvos demokratijos kokybė tik prastės“, - tikino politikos mokslų ekspertas.
Jo kolega, politologas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis mano, kad sumanymas nepakankamai išbaigtas. „Teoriškai sumanymas ir žodis teisingas, bet praktiškai partijoms vis tiek reikia pinigų, ypač prieš rinkimus. Jei bus skubotai ir tik šia viena nuostata keičiamas rinkimų įstatymas, susiaurinant oficialų koridorių, nieko gero nebus – tik padidės šešėlinis finansavimas. Būtina kalbėti apie esminius finansavimo sistemos pakeitimus, biudžetinio finansavimo sistemos pertvarkymą. Geriausia tai daryti po rinkimų, o ne jiems artėjant“, - aiškino politologas.
Už parlamento ribų liekančios Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius teigia, kad D. Grybauskaitės reforma teisinga tik iš dalies. „Mūsų pozicija visada buvo ta, kad reikia verslo interesus atriboti nuo partijų finansavimo. D. Grybauskaitės siūloma reforma tarsi ir būtų žingsnis ta kryptimi, tačiau dalinis ir efekto neduos“, - sakė politikas.
A. Akstinavičius siūlo penktadalį valstybinės dotacijos išdalinti toms partijoms, kurios ir tarp rinkimų rodo egzistencijos požymius, regitruoja tam tikrą skaičių narių, rengia suvažiavimus bei teikia politinius siūlymus. Kita dalis, anot LSDS vadsovo, turėtų būti pririšta prie gaunamo balso, įvertinant jį 5 ar 10 litų. Maža to, aukos, anot dotacijų dosnumu nesimėgaujančios partijos pirmininko, nario mokesčiai ir aukos turėtų būti priimamos tik iš pajamas deklaravusių asmenų.
Taip pat už Seimo ribų liekančios Centro partijos garbės pirmininkas Romualdas Ozolas mano panašiai. Anot jo, įvertinant rinkėjų atiduotus balsus net nebūtinai 5 ar 10, o gal ir dviem litais, be to suteikiant galimybę minimalų valstybės finansavimą gauti ir tik užsiregistravusiai partijai, būtų mažinamos korupcijos galimybės. Pasak R. Ozolo, partijų registravimo0 sąlygas būtų galima ir griežtinti, tačiau registruota ir valstybės pripažinta legalia organizacija kažką turėtų gauti, idant neieškotų finansavimo šaltinių bet kur.
Neva, siekdama iškelti politinių idėjų ir politikų darbus aukščiau už interesų grupių įtaką išrinktiems į valdžią, Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo uždrausti partijas finansuoti juridiniams asmenims. Rugsėjo 6 dieną Seime įregistruotos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis taip pat siūloma sumažinti maksimalią fizinių asmenų aukos sumą ir supaprastinti smulkių aukų partijoms priėmimo tvarką.
„Rinkimuose turi varžytis politikai ir jų idėjos, o ne už jų stovinčių interesų grupių pinigai. Šiuo metu Lietuvos politiniame gyvenime dominuoja konkurencija pinigais, tai jau ne tik politinės korupcijos, bet ir pavojaus demokratijai ir valstybės saugumui klausimas“, - teigė šalies vadovė.
Šiuo metu partijos iš biudžeto finansuojamos pagal rinkimų rezultatus (gautus mandatus), o fiziniai asmenys, norintys partijai paaukoti bet kokią sumą, privalo prieš tai deklaruoti pajamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Maksimali aukojama suma partijai per kalendorinius metus arba savarankiškam rinkimų dalyviui negali viršyti 20 VMDU (2010 m. IV ketvirtyje VDU buvo 2121 litai).
