ozolas

„Teisine prasme dėl euro jau yra nuspręsta. Apie savo apsisprendimą pasakėme stodami į Europos Sąjungą. Tačiau, jeigu žmonės dar kartą pasisakys ar diskutuos šia tema, problemos nematau“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) posėdžio metu spręs, ar bus įregistruota iniciatyvinė grupė dėl lito išsaugojimo.

Sekmadienio popietę, Vilniuje, Seimo ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skvere susirinko keli šimtai mitinguotojų, kurie protestuoja prieš valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) siekius pažeisti Lietuvos Respublikos konstituciją. Tai - rašyti vietovardžius keliomis kalbomis, leisti rašyti asmenvardžius dokumentuose nelietuviškai.

Tai, kad į Kovo 11-osios eitynes susirinko gausus būrys žmonių, nors leidimas joms nebuvo duotas, liudija, kad padarytas pirmasis tautos pasipriešinimo fronto žingsnis, konstatuoja Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas. "Ką norėjo, tą ir gavo. Taip ir bus ateityje", - įvykusias eitynes sostinėje naujienų agentūrai ELTA apibūdino R. Ozolas. Jo vertinimu, bet kokie draudimai duoda tik tokius rezultatus, kokius išvydome pirmadienį.

Vakar sukako lygiai ketveri metai nuo liūdnai pagarsėjusio sausio 16-osios mitingo prie Seimo, pasibaigusio riaušėmis. Tūkstančiai žmonių norėjo pareikšti protestą prieš daugelį nuskurdinusią „naktinę mokesčių reformą“, kurią sugalvojo buvusi valdžia, tačiau jai tai įspūdžio nepadarė, o sutelktos saugumo pajėgos sutalžė ir ašarinėmis dujomis pavaišino ne tik kelis chuliganus, bet ir taikius protestuotojus.

Gatvėje sutiksi tik rūškanus veidus. Jei kažkas ir šypsosi – greičiausiai užsienietis. Oi netrykšta Lietuvos žmonės optimizmu... Ir visuomenės apklausų rezultatai byloja, kad tik maža dalis šalies gyventojų tiki, jog gyvenimas pagerės.

Kovo 11 akto signataro pasisakymai, apie itin uoliai visuomenininkus už susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimus persekiojančią policiją, papiktino politologą, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų intituto docentą Laurą Bielinį. „R. Ozolui ir visems kitiems noriu priminti, kad prieš įstatymą yra visi lygūs. Nėra vienų iškilių, kuriems viskas galima ir kitų, kurie turi laikytis įstatymų bei nustatytos tvarkos.

Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas teismo procesą visuomenininkams ir sąjūdiečiams, prie parlamento surengusiems mitingą ir pažeidusiems formalią susirinkimų organizavimo tvarką, sako, kad piliečių pilietinis aktyvumas yra sveikintinas, tačiau tai turi būti daroma laikantis taisyklių. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“ A. Kubilius sakė, kad teisinių procesų negalima vertinti politiškai.

Balandžio 28 d. Šiauliuose įvyko  mitingas už teisingumą.  Saulės miesto aktyvių gyventojų organizuotame mitinge dalyvavo  ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo, Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus nariai, pranešama pranešime spaudai. Mitingo organizatoriai, buvę aktyvūs  1988-1990 Šiaulių  sąjūdžio žmonės. Mitingo vieta , lauko amfiteatras miesto centre Vilniaus gatvėje, dar vadinama Haid parkas.

Esame pasipiktinę smurtu, kurio šių metų kovo 23 dieną Lietuvos valstybės vardu kaukėti policininkai ėmėsi prieš Kauno mergaitę. Esame nusivylę tuo, kad brutalaus smurto prieš vaiką iki šiol nepasmerkė valstybės vadovai, o Generalinė prokuratūra dėl šito neiškėlė bylos. Esame pasipiktinę smurtą lydinčia melo kampanija, kurioje dalyvauja šalies politikai ir pareigūnai. Tokie jų veiksmai liudija, kad smurto grėsmė  vaikui išlieka.

Trečiadienį sostinės S. Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros vyko mitingas „Išvykime iš Lietuvos neteisingumo įšalą“. Susirinko apie 1 000 žmonių iš visos Lietuvos. Mitinge buvo reikalaujama, kad šalies teisėsaugos struktūros „būtų apvalytos nuo korumpuotų pareigūnų“ ir iki kovo 11-osios į pareigas būtų grąžinti atleisti FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas.

Dėl partijų finansavimo toliau verda ginčai. Numatomas reformas kai kas laiko dalinėmis ir reiškia nuomonę, kad reikia radikalesnių permainų. Politologas Vladimiras Laučius prezidentės iniciatyvą – drausti juridinių asmenų aukas partijoms - sveikina. „Iniciatyva sveikintina. Apie partijų finansavimo skaidrinimą seniai ir daug kalbama, bet Seimams vis pritrūkdavo noro ar valios nuo gražių žodžių pereiti prie gerų darbų.

Ko gero, taip reikėtų vienu sakiniu apibūdinti Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos ką tik išleistą šalies Nepriklausomybės Akto signataro, žinomo politiko ir filosofo, pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės nario Romualdo OZOLO knygą „Aušros raudoniai", kurioje autorius lakoniška dienoraščio forma atskleidžia Lietuvos valstybei itin sudėtingą ir svarbų 1990–1992 metų laikotarpį, kai buvo atkurta šalies nepriklausomybė, kai prieš jauną valstybę organizuotas pučas, ekonominė blokada.