Neketinu bent kiek oponuoti kolegai ir bičiuliui Vladimirui Laučiui, pavadinusiam kagėbistą, sovietinių grupės “Alfa” smogikų vadeivą Michailą Golovatovą itin skubiai paleidusią Austriją “maža š…na šalimi”. Poelgis tikrai vertas panašios retorikos ir ne tik. Bandau tik pasiteirauti – ar nereikia papildymo, kad Lietuva atrodo dar labiau… anokia?
Savos ir svetimos problemos
Tarsi ir aiškiai politiškai arba kyšiu motyvuotas Europos Sąjungos (ES) šalies pareigūnų poelgis nevertas pagarbos ir čia visiškai nėra dėl ko ginčytis. Patiems austrams turi labiausiai rūpėti – kas slypi už pseudoteisinio skubėjimo paleidžiant M. Golovatovą. Suomiams, čekams ir Kipro piliečiams turi rūpėti, kodėl po praėjusių metų spalio 18 dienos išduoto Europos arešto orderio įsigaliojimo po jų kraštus šis sutvėrimas važinėjo be jokių problemų.
Norintieji lieti pagiežą į užsienio pusę turi daugiau adresų, kur nešioti tualetinį popierių ir rėkti griausmingą “gėda”. Emocijos visiškai suprantamos, o į Austriją sukoncentruotos tik per keistą “atsitiktinumą”, kad orderį kas nors išvis pastebėjo.
Man tai rūpi taip pat. Bet rūpi ir kai kurie kiti reikalo aspektai. Man smalsu, ar minėtas žmogus dvidešimt metų, kol vyksta byla, ir pastaruosius devynerius metus, kol egzistuoja pats Europos arešto orderio institutas, nebuvo atvykęs į ES teritoriją, o tik krūpčiodamas vaikštinėjo po Rusiją, bijodamas kur nors išvažiuoti?
Atsakant į klausimą – kodėl europinis arešto orderis Sausio 13-osios bylos personažui išstenėtas tik pernai spalį, miglotai postringaujama, kad anksčiau to negalėta padaryti, nes tik dabar buvo perkvalifikuoti kaltinimai, o pono (vieno iš 23 nenuteistų bylos įtariamųjų) veikla įvardyta kaip nusikaltimas žmoniškumui. Nors dalis teisininkų gūžčioja pečiais, teigdami, kad orderį, jei tai būtų daroma nevilkinant laiko, galima paleisti į gyvenimą ir įtariant pavogus dviratį. Nekalbant apie ankstesnį kaltinimą tyčiniu nužudymu. Tebūnie, kad teisūs perkvalifikavimo galimybės ir tam reikalingų baudžiamojo kodekso pataisų neva nekantriai laukę prokurorai. Jie dievagojasi (anot Generalinės prokuratūros tinklalapio), kad per dvidešimt metų išspaudė net 94 tarptautinės teisinės pagalbos prašymus ne tik Rusijai, bet ir Vokietijai. Atsakymai esą visada buvę neigiami.
Net jei ir taip, kodeksų keitimas ir kvalifikavimai yra ne Austrijos ir ne ES reikalas. Tad ar ne “š…nai” elgtasi čia per visus tuos metus? Ir situacija nėra vienintelė. Ne taip jau seniai Izraelyje nusibaigė vienas didžiausių Lietuvos kraugerių – NKVD sadistų ir galvažudžių vadukas Nachmanas Dušanskis. Lietuvių pasipiktinimas, kad Izraelis jo neišdavė, buvo pagrįstas. O štai valstybės institucijų ir oficialiosios politikos bei teisėsaugos atveju galima ir suabejoti. Žinome, kad ne Izraelis ir ne Austrija liepė paleisti Rainių galvažudį Petrą Raslaną, ramiai išvykusį iš jau nepriklausomos Lietuvos. Tai ramiai stebėję veikėjai ir šiandien nenori būti vien tik pensininkais. Lileikio bylos farsas ir visa gėdingai žlugusi liustracijos komedija taip pat yra daug rimčiau rudos substancijos kvapą skleidžiantys dalykai nei apgailėtinas vienos nakties cirkas Vienoje.
O kaip su ordinu Marijonui Misiukoniui, dalyvavusiam likviduojant vieną paskutinių laisvės kovotojų Antaną Kraujelį? Kaip su kagėbistais, net šiandien užimančiais aukštus postus? Kad jie niekada netampa “buvusiais”, pasakė pats Vladimiras Vladimirovičius Putinas ir ne man su specialistu ginčytis. Antai ir Miška Golovatovas, kaip atvirai byloja internetas, nuo pat 1993 metų turi oficialiai veikiančią “Alfa B” firmą, kur kartu su buvusiais kolegomis ir oponentais iš savo didžiosios šalies bei Vakarų siūlo smogikų ir seklių paslaugas. Firma veikia ne tik nelaimingos Čečėnijos sugriautoje sostinėje, bet ir (visiškai viešai) Europos šalių sostinėse.
Kai kas teigia, kad arešto orderis, dėl kurio visas ginčas, atsirado dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės reformų prokuratūroje. Tebūnie. Jei Sausio 13-osios aukų artimieji pastatys jai paminklą gyvai – tegul. Kažkuo tikėti juk reikia. Tik štai dar keletas nepatogių klausimų, kurių nerėksi piketuodamas prie svetimos ambasados, kuriai svetimas ir mūsų skausmas, tvoros.
Migla už įstrižų langų
Austrai atsargiai užsimena, kad mūsų prokurorų argumentai buvo surašyti kiek miglotai. Net jei stuktelėsiu sau per galvą, man iš ten neiškris mintis: kas gali tai paneigti? Tik ne praktika. Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir įstrižų langų pastatą pabaisą užpildančio kontingento pučiamos miglos jau privertė Suomiją pasiųsti mūsų valstybę velniop dėl Maliko ir Khadizhat Gatajevų, kurių byla tikrai skendi banalaus fabrikavimo migloje.
Gėdinga Eglės Kusaitės “terorizmo” byla – tikras miglos slėnis, kuriame klaidžioja (atsimenant sovietinę animaciją) net ne vienas, o daugybė mūsų teisėsaugos ežiukų. Palyginti su Sausio 13-osios byla – aktyvumas ten tiesiog neįtikėtinas. Keliamos vis naujos bylos, nes žlunga pagrindinė, per porą metų prikurpta tonos bylų tomų, atrandama vis naujų priešų ir pavojų. Prokuroras Justas Laucius visai Lietuvai net apsiskelbė kasdien rizikuojantis gyvybe, nes jo visur neva tyko nužudyti pasiruošusi E.Kusaitė arba jos bendrai.
Jei jį ir kitą ežiuką kamikadzę – Mindaugą Dūdą (pakeitusį J.Laucių pajūrio merginos kryptingo naikinimo byloje) – prezidentės D. Grybauskaitės pastatytas generalinis prokuroras Darius Valys ištrauktų iš šio gūdaus ir pavojų kupino rūko daubos ir pervestų į mažiau pavojingą darbą, M. Golovatovas ir dauguma kitų įtariamųjų jau garantuotai sėdėtų kalėjime. Ko vertas jau vien šio prokuroro ir jo kolegų iš VSD “broliškas” ryšys su Rusijos federaliniais žvalgais.
Procedūriškai tai yra daug paprasčiau. Aš jau nekalbu apie tai, kas būtų pasiekta, jei Lietuvos VSD būtų likę laiko nuo visokių dujotekanų aptarnavimo, buitinių bylų vertimo nacionalinėmis, Tėvynės bei Rusijos gynimo nuo E.Kusaitės bylų… Galima tik pasvajoti apie tai ir apie situaciją, kai niekas neturėtų pagrindo pasiūlyti išsikuopti savus kakučius, prieš viešai š…nant kitus.
