Vienas iš pagrindinių faktorių, kurie ženkliai daro įtaką Lietuvos ekonomikos efektyvumui bei gyventojų pragyvenimo lygiui – tai energetinių resursų kainos. Dujų, kurios naudojamos tiek pramonėje, tiek komunaliniame ūkyje aukštos kainos labai neigiamai veikia visą mūsų šalies ūkį. Paradoksas, tačiau Lietuva, būdama žymiai arčiau dujų tiekėjos Rusijos, už dujas moka daugiau negu tolimesnės Europos šalys.
Politinė konjunktūra bei biznio sąlygos padarė savo ir iš žadėtų lengvatų neliko nieko. Todėl konservatorių vyriausybės sprendimas, nors ir smarkiai pavėlavęs, statyti suskystintų dujų terminalą – sveikintinas. Sprendimas geras ir tuo, kad projektą įgyvendinti įpareigota valstybės kontroliuojama bendrovė „ Klaipėdos nafta“.
Visa tai gerai, tačiau daug nerimo kelia ministro pirmininko siekiai projekto vykdymui pritraukti ir privatų kapitalą. Kodėl tai būtų nepriimtina? Atsakymas labai paprastas. Be išimties visiems Lietuvos vartotojams pagrindinis siekis – kuo žemesnės dujų kainos. Privataus investuotojo interesas – kuo didesnis pelnas, o tuo pačiu ir aukštos dujų kainos. Ypatingai didelį pavojų keltų ministro pirmininko paminėtų pačių dujų tiekėjų dalyvavimas projekte. Tokiu atveju net ir konkurencijos sąlygomis apie optimalias dujų kainas būtų galima užmiršti, nes esamomis Lietuvos sąlygomis privataus ir valstybinio kapitalo sąveika vienoje bendrovėje gali duoti tik vieną rezultatą – privati nauda siaurai interesų grupei valstybės, kitaip tariant, visuomenės sąskaita. Žvelgiant į premjero paminėtą privačių investuotojų sąrašą kai kuriuos atvejus reikėtų išskirti. Privačius šilumos ūkyje veikiančius subjektus galima atmesti iš karto. Jiems kuo didesnė dujų kaina, tuo didesnės pajamos už šilumą, tuo didesnis pelnas į savo kišenę. Išimtis galėtų būti Jonavos „Achema“. Šiai bendrovei mažesnė suvartojamų dujų kaina, tai mažesnės sąnaudos trąšų gamybai bei didesnės konkurencinės galimybės pasaulinėje rinkoje. Tokiu būdu eilinių dujų vartotojų ir privačios bendrovės interesai sutaptų. Tačiau ir šią bendrovę pasirenkant dujų terminalo dalininke, reiktų apsiriboti tam tikromis sąlygomis: dėl nepavojingo valdymui akcijų kiekio (iki 10 procentų), taip pat dėl vienodos visiems vartotojams realizuojamų dujų kainos, dėl sąlygų parduodant akcijas ir kt.
Suskystintų dujų terminalas sudarytų tam tikrą konkurenciją Lietuvos dujų rinkoje, atsirastų galimybė mažėti dujų kainai. Reikia tikėtis, kad konservatorių vyriausybei pavyks sėkmingai atkovoti A.Brazausko vyriausybės privatizuotus dujų paskirstymo tinklus. Be jų projektas būtų negyvybingas. Bet kokiu atveju suskystintų dujų terminalas, jeigu jis bus pastatytas, turi būti valdomas valstybės, turi tarnauti ne atskiroms interesų grupėms, o visos visuomenės reikmėms.
Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
