Kairieji, skirtingai nuo liberalų ir kitų dešiniųjų, propaguojančių individualizmą, įsitikinę, kad kiekvieno individo gerovė neatsiejama nuo visos bendruomenės gerovės. Su tuo susiję ir svarbiausios kiekvienam žmogui vertybės: laisvė ir saugumas. Todėl kairieji pabrėžia laisvės, socialinio teisingumo ir visuomenės solidarumo principus.
Vertindami dabartinę socialinę, ekonominę ir politinę padėtį šalyje, akivaizdžiai matome, kad tokios vertybės kaip laisvė, solidarumas, teisingumas bei demokratija per dvidešimt nepriklausomybės metų taip ir nebuvo tinkamai įgyvendintos. Šiandien matome netgi atvirkštinį procesą – nuo šių vertybių vis labiau tolstama. Tai rodo mažas BVP perskirstymas, silpnos profsąjungos, žmogaus teisių pažeidimai, laukinio liberalizmo brovimasis į darbuotojų ir darbdavių santykius, pagaliau visuotinis piliečių nepasitikėjimas valstybės institucijomis ir t. t. Šių procesų pasekmė – masinė piliečių emigracija.
Galima įvardyti įvairias šių problemų ir reiškinių atsiradimo priežastis (gyventojų pasyvumas, abejingumas, politinio ir teisinio raštingumo stoka, nepasitikėjimas savo jėgomis), bet akivaizdu, kad labiausiai trūksta žmonių sutelktumo ir solidarumo. Itin skaudi problema –socialdemokratų ir kairiųjų diskreditavimas viešojoje erdvėje ir piliečių sąmonėje. Tai vadinamųjų socialdemokratų – A.Brazausko ir G.Kirkilo vyriausybių 7 valdymo metų pasekmė, kai suklestėjo politinė korupcija, rinkos monopolijos ir dar labiau pagilėjo socialinė atskirtis visuomenėje. Todėl jie – tik vadinamieji socialdemokratai, nes jų vykdyta politika tarnavo visų pirma stambiesiems monopolininkams ir užsienio bankams, bet ne Lietuvos piliečių interesams. Ką jau kalbėti apie tai, kad vadinamosios socialdemokratinės vyriausybės savo politiką grindė Lietuvos laisvosios (tiksliau – laukinės) rinkos instituto (LLRI) „ekspertų“ patarimais ir pamokymais.
Tad ką daryti? Viešojoje erdvėje tenka dažnai girdėti tik įvairius pamąstymus apie Lietuvos padėtį iš kairiųjų pozicijų, tačiau kol kas kairiųjų pažiūrų intelektualai, mąstytojai ir eiliniai piliečiai tik deklaruoja blogėjančią socialinę ir politinę padėtį, o patys solidarumo pavyzdžio ir aktyvios pozicijos neparodo. Kita vertus, patys piliečiai turi apsispręsti dėl savo pažiūrų. Sunku suprasti kai iš socialinės pašalpos ar kuklios pensijos gyvenantis žmogus mušasi į krūtinę, sakydamas esąs dešinysis. Tačiau „mažas“ žmogus nėra dešiniųjų politikų prioritetas. Jie gina „didžiuosius“.
Realiai politinę situaciją galėtų keisti tikros kairiosios politinės orientacijos Vyriausybė. Tokia Vyriausybė įmanoma tik esant išrinktiems atitinkamų pažiūrų Seimo nariams. Vadinasi, kairiųjų pažiūrų piliečiai privalo sutelktomis jėgomis dalyvauti Seimo rinkimuose ir rinkti kairiųjų pažiūrų politikus bei formuoti valdančiąją daugumą. Tai vienintelis kelias. Jokia tolesnė pavienė kritika nepadės, jei nebus atitinkamo veikimo! Laikas, deja, eina ne Lietuvos naudai.
Iki eilinių Seimo rinkimų liko mažiau nei vieni metai. Reikia nepamiršti, kad ateinantys rinkimai demokratijos, piliečių teisių ir pasirinkimo galimybių prasme gali būti lemiami dėl akivaizdžiai diskriminacinės politinių partijų finansavimo sistemos. Socialdemokratų sąjunga kviečia visus pagal savo įsitikinimus ir vertybes priskiriančius save kairiesiems Lietuvos piliečius nelikti abejingais negrįžtamai pražūtingiems procesams ir kalbėtis, diskutuoti bei sutarti dėl bendrų veiksmų per 2012 metų Seimo rinkimus.
