Įsigaliojęs draudimas remti politines partijas juridiniams asmenims, nustatyti apribojimai fizinių asmenų paramai ir beveik nepakitusi biudžetinio finansavimo tvarka žada didžiųjų partijų sustiprėjimą, mažųjų pakasynas ir dar mažesnį pasirinkimą rinkėjams.
Konkurenciją tik mažins
Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius portalui Balsas.lt pabrėžė būtinumą iš biudžeto finansuoti ne tik valdžios partijas. Be to, anot politiko, apribojimai fiziniams asmenims neduos efekto. „Tas apribojimas, kad žmogus gali aukoti tik iki 10 procentų deklaruotų pajamų, imtų veikti tik įvedus visuotinį pajamų ir išlaidų deklaravimą“, – tvirtino neparlamentinės partijos lyderis.
Neseniai iš Pilietinės demokratijos partijos į Tautos vienybės sąjungą persivadinusios organizacijos lyderis Algimantas Matulevičius taip pat piktinasi minėta tvarka. „Su partijų finansavimo tvarka tikrai būta neskaidrumo, bet tai yra specialiųjų tarnybų ir kontrolės problemos, o ne partijų finansavimo. Be to, aš kaip tik būčiau uždraudęs fizinių asmenų aukojimą, o biudžeto dotacijas reikia reikia atsieti nuo to, kiek partija turi mandatų Seime. Ne paslaptis, kad į Seimą nepatekusių partijų balsai padalijami didesnėms, o kartu padalijami ir pinigai“, – piktinosi A. Matulevičius. Jis taip pat pabrėžė nesuprantąs, kodėl fiziniams asmenims leista finansuoti būtent tik rinkimines kampanijas.
Nauja tvarka kelia nerimą ir toms partijoms, kurios dar yra Seime, bet pagal apklausas gali pačios virsti „mažosiomis“. Liberalų Sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė pabrėžė, kad traukinys jau nuvažiavo, bet (įstatymas įsigaliojo), tačiau tikina, kad tai nieko gero neduos ir neturės tiesiog jokio teigiamo poveikio.
Partijos tvarka ir teisingumas atstovas Dailis Barakauskas nurodo, kad mažosioms partijoms bus pakenkta, o didžiosios partijos yra pasirūpinusios šalia savęs turėti visuomeninių organizacijų ir fondų.
Didelėms partijoms palanku
Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, politologas Antanas Kulakauskas teigia, kad grėsmė dėl naujos tvarkos pirmiausia kyla Liberalų ir Centro Sąjungai bei Liberalų Sąjūdžiui. „Jų šansai atsidurti už parlamento ribų yra kur kas realesnis, nei Tvarkos ir Teisingumo. Dabar iškritus iš Seimo į jį grįžti jau bus kur kas sunkiau, negu anksčiau. Naujoji tvarka labai palanki tiems, kas jau įsitvirtino visai kitomis sąlygomis“, – perspėjo politologas.
Politikos tyrimų ir analizės instituto direktorius Marius Ulozas teigia, kad minėtą reformą, kurią labiausiai rėmė populiarios prezidentės Dalios Grybauskaitės reitingų galia, paskatino bendra tendencija demonizuoti partijas ir nesugebėjimas perprasti problemų esmės.
„Žinoma, labiausiai aistras kaitina juridinių asmenų parama partijoms, nes jos, neva, tada įsipareigoja savo rėmėjams atidirbti. Tai yra didelė problema ir su ja reikia kovoti, kad politinė sistema netaptų verslo grupių įrankiu. Tačiau dabartinis įstatymas ir šioje vietoje nieko nepakeičia, nes vietoj partijos rėmimo, verslas gales remti partijų iniciatyvas, joms palankias asociacijas ir pan.
Apibendrinant, priimta partijų finansavimo iš biudžeto sistema yra parankesnė didelėms partijoms, o mažoms ir į politinę areną bandančioms įeiti partijoms tai bus rimtas smūgis. Galima teigti, kad šiomis priemonėmis dabartinė politinė nomenklatūra bando save apsaugoti nuo pokyčių.
Kita vertus, naujos politinės jėgos gali šias kliūtis apeiti veikdamos kaip nevyriausybinės organizacijos, o į politinę partiją reorganizuotis likus pusmečiui iki rinkimų. Tai, vėlgi, neprideda nei lašo skaidrumo, bet yra visiškai teisėta.
Artėjantys metai politikams tikrai nebus ramūs, tik vietoj lėšų paieškos, bus ieškoma konkurentų neskaidrios veiklos įrodymų”, – mano jis.
******
Seimas prieš kelias savaites priėmė šalies vadovės inicijuotas pataisas, kurios uždraudė juridiniams asmenims aukoti partijoms. Fiziniams asmenims leista aukoti partijoms ir kandidatams tik per rinkimus, t.y. politinės kampanijos dalyviai galės priimti fizinių asmenų aukas. Didžiausia leistina auka sumažinta nuo 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio (VMDU) dydžių iki 10 VMDU (maždaug 20 tūkst. litų).
Partijoms siūloma didinti biudžetinį finansavimą, Kitų metų biudžeto projekte tam numatyta apie 20 mln. litų vietoje anksčiau planuotų 5,5 mln. litų. Valstybės dotaciją gauna partijos, per pastaruosius rinkimus surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų ir nepadariusios šiurkščių finansų tvarkymo pažeidimų.
