Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama Vyriausybė mano, kad energetikams Lietuvoje trūksta pelno.
Didingi užmojai
Premjero, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas, kaip jau skelbė žiniasklaida, sutarė iš Elektros energetikos įstatymo išbraukti sąlygą, kad elektros sektoriaus įmonės negalėtų turėti daugiau nei 5 procentų pelno maržą.
Dabar galiojantį įstatymą, kuriame numatyta, kad elektros įmonių pelnas negali viršyti 5 proc. nuo reguliuojamo pelno, siūloma keisti numatant, kad atsiras ir naujas reguliatorius.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas aiškina, kad turi būti reguliuojama pati elektros kaina, o ne konkreti pelno marža. Jis netgi teigia, kad didėjant pelno maržai elektros kaina gali mažėti. Argumentai tokie: galimybė daugiau uždirbti patrauks investuotojus, kurių ieškoma ir kol kas fantazijose nusipieštai atominei elektrinei, ir kitiems projektams.
„Balsas.lt“ duomenimis, sumanyta netgi visiškai pertvarkyti kainų reguliavimo sistemą, kuriant naują monstrą. Tai, anot premjero A. Kubiliaus aplinkos, turėtų būti „stiprus infrastruktūros reguliatorius“. Jis būtų kuriamas po Ryšių reguliavimo tarnybos vėliava pakišant Energetikos inspekciją ir Valstybinę kainų bei energetikos kontrolės komisiją (VKEKK). Tada šis naujas gigantas, esą, viską sureguliuos taip, kad pelnai didės mažėjant kainoms.
Koalicija nevieninga
Tiesa, Vyriausybės planams panaikinti pelno maržos reguliavimą „elektrikams“ pirmiausia pasipriešino Liberąlų Sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, o ir pati valdančioji koalicija nėra vieninga.
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys pastebi, kad tiesiog nustatyti elektros kainos, neatsižvelgiant į pelningumo rodiklius – nepavyks. „Dabar „Gazprom“, kurio dujas naudojame, matydamas mūsų siekius statytis suskystintų dujų terminalą ir kitus judesius, tarsi sutinka mažinti kainą. Tačiau taip yra dėl strateginių planų ir ryžto ieškoti alternatyvų, o ne todėl, kad kažkas paėmė ir sureguliavo kainą viename ar kitame lygyje. Pasakysime įmonėms – parduokite elektrą už tiek, nesvarbu, už kiek perkate dujas? Mobiliojo ryšio operatorių rinka egzistuoja, tad padėtis ten kitokia. Elektros energetikoje neturime nieko panašaus į rinką, tad pelno reguliavimas, mano nuomone, būtinas“, - sakė jis.
D. Budrys sakė prašęs Energetikos ministro pateikti naują reguliavimo metodiką, galinčią sumažinti kainą ir padidinti pelną, bet jos kol kas negavęs.
Opozicija šiaušiasi
Opozicinės Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius sako, kad tokie svarstymai nesuderinami su ekonomine logika. „Jei nebūtų planuojama didinti tarifų – nebūtų ir šito sumanymo. Čia galima įžvelgti interesų grupių mėginimą paruošti energetikos įmones privatizavimui. Jei tai sumanymas - padidinti kainas ir taip surinkti daugiau žadėtų pajamų iš valstybės įmonių - , tai toks įplaukų į biudžetą didinimas irgi nesuvokiamas“, - sakė jis portalui „Balsas.lt“.
Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas ir opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius portalui „Balsas.lt“ sakė, kad Energetikos ministras nesusigaudo finansų valdyme. „Kainos reguliatorius vis tiek negali, nustatydamas kainą, neatsižvelgti į tai, kas jam pateikiama. Yra gausybė būdų manipuliuoti amortizaciniais atsiskaitymais, parodant numatomas investicijas į naujas technologijas, kurios gal nelabai reikalingos ir pan.
Panaikinus pelno maržą, kainų lubos gali pakilti visai ne tiek, kiek prognozuoja ministras. O šiaip, elektros rinka yra oligopolinė ir ją reguliuoti būtina. Nebent norima leisti gausiai pasipelnyti žmonių sąskaita“, - sakė jis. Į klausimą apie galimai planuojamą privatizavimą, jis atsakė klausimu: „O kas gali paneigti?“.
Neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nepaiso vartotojų interesų, deramai neatlieka jai priskirtų funkcijų, praktiškai savo sprendimus pritaikydama prie valdžios pozicijos ar verslo grupių interesų.
„Energetikos ministras, pristatydamas siūlymą painiojosi, nesugebėjo argumentuoti ir pagrįsti tokių pakeitimų būtinybės, tačiau perspėjo, kad kitais metais elektros kaina kils 1-2 centais, o pagal pasaulinę praktiką tokių įmonių pelnas sudaro 7-10 procentų. Kyla įtarimas, kad tokia pozicija ministras palaiko energetikų siekius pasipelnyti vartotojų sąskaita“, - perspėja politikas.
Ramina
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma sako tik iš spaudos žinąs, kad ministrų kabinetas ar tai pritarė, ar tai nepritarė pelno maržos liberalizavimui. „Numatome kitą savaitę kviestis didžiųjų energetikos įmonių vadovus, taip pat klausytis ministro argumentų. Politinis sprendimas nėra priimtas, nes kalbama apie įstatymo keitimą. Įstatymą keičia tik Seimas“, - sakė jis.
Opozicijos nuogąstavimus dėl rengimosi privatizavimui J. Razma mėgino išjuokti. „Gerai, kad jie tokie budrūs, tačiau jokių sprendimų ir čia nėra. Tiesa, ministras yra užsiminęs, kad ateity galėtų būti privatizuota dalis elektros skirstymo tinklų, nes strateginiais tikslai, jo nuomone, užtikrinami ne per juos. Kita vertus, kodėl socialdemokratai, kurie patys privatizavo Vakarų skirstomuosius tinklus, kūrė „Leo.LT“, dabar ėmė taip baidytis privatininkų? Dėl to, kad ne jie diriguoja procesui“, - retoriškai klausė J. Razma.
***
Kažkada išskaidytus elektros skirstomuosius tinklus vėl planuojama sujungti. RST ir VST nuo 2011 metų pradžios virs akcine bendrove „Lesto“.
Energetikos ministras neseniai pristatė naują Naujosios Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją.
Jos tikslas yra nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2020, 2030 ir 2050 metų. Šia Strategija siekiama užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, energetikos sektoriaus konkurencingumą ir darnią energetikos sektoriaus plėtrą. Svarbiausias Strategijoje numatomų veiksmų ir priemonių tikslas iki 2020 m. – Lietuvos energetinė nepriklausomybė.
Energetikos ministro pateikta informacija byloja, kad jos įgyvendinimas kainuos 30-40 milijardų litų. 11-17 milijardų turėtų investuoti viešasis ir 18-24 privatus sektorius. (panašaus dydžio yra auganti Lietuvos valstybės skola). Tuomet, kai visa tai bus investuota, anot strategų, bus sutaupyta 3-4 milijardai litų (3-4 proc. nuo BVP liks Lieuvoje). Metinės namų ūkio išlaidos šildymui sumažės maždaug 500 litų. Energetikos sektoriuje esą bus sukurta darbo vietų.