budrys

Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas „atšalimo laikotarpis“. Pasak socialdemokrato, šios situacijos nereikėtų lyginti su politikų skyrimais į diplomatines pozicijas. „Ambasadorius, nors yra valstybės atstovas, bet jis yra karjeros diplomatas, o Budrys bus politikas.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę vykstančiame NATO viršūnių susitikime kels klausimus dėl atsako Rusijos hibridinėms atakoms, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Prezidentas tikrai kalbės apie tuos atvejus, kai mes turime aiškias atribucijas – tai yra priskyrimą prie visų operacijų užsakovo, planuotojų ir vykdytojų. Ir tais atvejais mes turime kaip Aljansas lygiai taip pat nusimatyti, kaip reaguojame.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog šalies vadovas išreiškė lūkestį specialiosioms tarnyboms įsivertinti, kodėl informacija apie finansinių technologijų įmonę „Foxpay“, verslininkę Ievą Trinkūnaitę ir jos sutuoktinį, už sukčiavimą kalėjusį Vilhelmą Germaną nebuvo žinoma ir patikrinta anksčiau.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina, kad prasidėjusios diskusijos dėl branduolinių ginklų dislokavimo Lenkijoje yra reikalingos. Anot jo, tą skatina pasikeitusi Rusijos laikysena regione. „Apie tai reikia kalbėtis jau vien dėl to, kad šiuo metu tai yra didelė tema Europoje ir įvairiose sostinėse.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pristačius civilinės saugos programą, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys tikina pasigendantis nuoseklios Vyriausybės lyderystės šioje srityje. Taip pat, anot jo, nors pažanga plečiant priedangų tinklą yra, tačiau ji galėtų būti spartesnė. „Klausimas turbūt (...) lyderystės, tik žiūrint, kur mes norim tos lyderystės ieškoti.

Seimui nusprendus metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad priimtu įstatymu suplakami migracijos ir Lietuvos užsienio politikos klausimai, kuriuos būtina atskirti.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva būtų pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti į šalį mobilizuojamo amžiaus vyrus, jeigu Kyjivas matytų tam poreikį. Visgi, anot jo, siekiant užtikrinti tokių politinių sprendimų efektyvumą, būtų naudinga galvoti apie regioninio lygmens sprendimus. „Ta apimtimi ir tuo būdu, kaip Ukrainai atrodys reikalinga, mes, žinoma, su jais kalbėsime ir padėsime įgyvendinti.

Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių. „Jų žinia yra labai elementari: tai, ką mes matome, tai, ką valstybė daro gynybos srityje, mūsų įsitikinimu, yra nepakankama, turime daryti daugiau.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys mano, kad teroro išpuolis Maskvoje nėra kažkuo netikėtas, nes, pasak jo, teroristinės organizacijos Rusijoje yra įsišaknijusios. Jis svarsto, kad radikalizacijos Rusijos visuomenėje ateityje tik daugės. „Tai yra (Rusijos – ELTA) realybė. Terorizmas ir tos organizacijos yra ten įsišaknijusios. Kas pasikeitė – kad pasikeitė dėmesys joms. Lygiai taip pat pasikeitė ir tarnybų pajėgumai Rusijoje, kurie gali būti skiriami kovai su terorizmu.

Pramonės pritraukimu į šalį rūpinantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o Krašto apsaugos ministerijai ribojant bendravimą su verslu, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad reikės pokyčių krašto apsaugos sistemos bendravimo su verslu kultūroje.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad nuogąstavimai dėl karių instruktorių siuntimo į Ukrainą nėra be pagrindo. Visgi, jis pabrėžia, kad Lietuva bei NATO neturi jokio intereso įsivelti į karinį konfliktą su Rusija, todėl diskusijos tarp Europos lyderių vyksta ne apie dalyvavimą tiesioginiuose kovos veiksmuose, bet apie paramą Kyjivui.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) nusprendus spartinti bepiločių orlaivių pajėgumo vystymą Lietuvos kariuomenėje, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys antradienį paragino nepriešinti dronų pirkimo su kitais šarvuotosios technikos įsigijimais. Taip jis kalbėjo daliai stebėtojų teigiant, jog karo Ukrainoje pamokos įrodo didesnę bepiločių orlaivių reikšmę kariniuose konfliktuose.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys nekomentuoja prezidento sprendimo ignoruoti klausimus, kuriuos pateikė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tirianti Seimo komisija. Patarėjas įsitikinęs, kad Prezidentūros teisininkai įsivertino, ar tokiu sprendimu nebuvo pažeista Konstitucija. „Aš esu įsitikinęs, kad teisininkų vertinimas buvo atitinkamas prieš teikiant komisijai tokį atsakymą“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė K. Budrys.

Įsigaliojus naujam statybos techniniam reglamentui priedangoms, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad svarbu įvertinti, ar jau esančios priedangos atitinka numatytą dokumentą.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, dar 2022 metais buvo parengtas Suvalkų koridoriaus gynybos planas, Lietuvoje esančią teritoriją gintų ir Lenkijos kariai, tad tam nėra jokio teisinio aprobojimo. Jis priminė, kad 2022 metais Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių vadai parengė vadinamąjį Oršos planą, kurio didžioji dalis yra įslaptinta. „Tai numato sąveikos priemones abipus sienos, tiek saugumo užtikrinimo, tiek atsakant į tam tikras grėsmes.

Lietuvos pareigūnai svarsto galimybę į Ukrainą siųsti Lietuvos karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija, sako prezidento patarėjas. „Apie tą galimybę mes kalbamės ir visiškai atvirai. Kas ir kokiomis sąlygomis galėtų įvykti, yra labai daug niuansų, – antradienį sakė Kęstutis Budrys. – Bet pagrindinė priemonė, kurios reikia šiandien ir kurios reikėjo vakar, yra amunicija, bet svarstomas yra viskas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad Vakaruose pasigirdusios diskusijos dėl karių Ukrainoje dislokavimo nėra naujos. Anot jo, įvairios paramos Ukrainai opcijos – taip pat ir karių siuntimas – buvo aptarinėjamos jau ir anksčiau. Visgi, pažymi šalies vadovo patarėjas, dabar Kyjivui labiausiai reikalinga parama amunicija.

Lėšos gynybai turi augti iš kelių šaltinių, tai ir bendras ekonomikos kilimas, ir skolinimasis, ir mokesčių peržiūra, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak K, Budrio, peržiūrint mokesčius kai kurie iš jų gali būti padidinti, bet laikantis progresyvumo principo, kad nenukentėtų socialiai jautrios grupės. „Prezidentas mato tam tikrą rinkinį priemonių, kurios leistų padidinti gynybos finansavimą ir užtikrinti jo tvarumą.

Nors artimiausiu metu karinės grėsmės Lietuvai nekyla, antradienį posėdžiavusioje Valstybės gynimo taryboje (VGT) sutarta svarstyti ir rengtis įvairiems scenarijams, teigia prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys. „Žinoma, kad yra prasiplėtęs tam tikrų vertinimų spektras. Dėl to yra svarbu matyti metodiškai tvarkingą tam tikrų vertinimų apibendrinimą tai, ką mato mūsų valstybės institucijos.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. „Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų – Vokietijos tankas „Leopard 2“, – po VGT posėdžio sakė prezidento patarėjas. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Dar spalį nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką Valstybės gynimo taryboje (VGT) aptarti ketinusi Prezidentūra tikina, kad klausimą ruošiasi spręsti kitais būdais. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, siekiant spręsti šią problemą, prezidentas Gitanas Nausėda inicijuos susitikimą su atitinkamais ministrais, teisėsaugos ir prevencijos institucijų atstovais.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad praėjusią savaitę Prezidentūroje vykusio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu buvo aptarti ne tik karinės paramos klausimai. Visgi, pasak jo, klausimų, kodėl į susitikimą nebuvo pakviestas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ukrainiečiams nekilo. „Visi klausimai buvo aptarti. Prezidentai dalinosi vertinimais apie būsimą procesą dėl Ukrainos narystės ES.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad parlamentinės partijos tartis dėl gynybos susitarimo atnaujinimo turėtų tik tuo atveju, jeigu yra realių perspektyvų atrasti konsensusą. Kitu atveju, pasak jo, net neverta imituoti proceso. „Manau, kad šioje vietoje, jeigu matome, kad neišeina sutarti, geriau tada net nebandyti imituoti“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, kad šalies vadovas būtų pasiryžęs kviesti politinių partijų atstovus tartis dėl to, kaip stiprinti krašto apsaugą, jeigu jiems patiems pasiekti sprendimų nepavyktų. „Šalia rinkimų ciklo yra ir karo ciklas ir dėl to sutarimas yra reikalingas, būtinas“, – trečiadienį LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“ sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys mato poreikį peržiūrėti vizų politiką Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Taip jis kalbėjo Seime praėjusią savaitę registravus siūlymą griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams.

Daliai valdančiųjų konservatorių bei prezidentui Gitanui Nausėdai raginant atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad tai neturėtų tapti rinkimine tema.  „Aš nemanau, kad padarymas to rinkimine tema, diskusijų tema, apart galbūt mobilizavimo tam tikros grupės žmonių tam tikroms politinėms jėgoms, atneštų dar mums papildomos naudos.

Kitais metais Lietuvoje bus surengtos didelio masto mobilizacijos pratybos, pirmadienį po Valstybės gynimo tarnybos (VGT) sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Kitais metais turėtume organizuoti visuotinės mobilizacijos didelio masto pratybas, patikrinti, kaip mūsų visa ši sistema veikia“, – teigė jis. Pasak patarėjo, VGT taip pat įvertino per dvejus metus nuveiktus darbus mobilizacijos srityje.

Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, teigia Prezidentūros ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš Prezidentūros reikėtų ne raginimo skolintis ir moralizavimo dėl gynybos finansavimo, o konkrečių pasiūlymų, kur gauti lėšų, kitų metų biudžeto deficitui „atsirėmus į lubas“. „Deficitas yra atsirėmęs į lubas ir natūralu, kad mes kaip valstybė darome viską, kas įmanoma, kad mūsų gynybos finansavimas būtų adekvatus poreikiams.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad baigiamas rengti visuotinis valstybės gynybos planas, kuriame bus apibrėžta ginkluota gynyba, institucijų bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo vaidmuo. „Prezidentas baigia rengti valstybės gynybos planą. Jis bus pristatytas ir, tikiuosi, jam bus pritarta artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Vyriausybė nesilaiko anksčiau šiemet tarp šalies vadovų sutartų planų dėl Lietuvos kariuomenės plėtros, jį taip pat stebina nenoras numatyti galimybės skolintis krašto apsaugos reikmėms kitų metų valstybės biudžeto projekte. Pasak jo, Vyriausybės Seimui pateikta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa neatitinka pasiektų sprendimų Valstybės gynimo taryboje.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad praėjusią savaitę Lietuvoje kilusi melagingų pranešimų apie sprogmenis įvairiose įstaigose lavina atskleidė tarnybų reagavimo spragas. „Atskleistos tam tikros spragos ir tam tikros identifikuotos pamokos turi būti išmoktos“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

Politinis procesas dėl pasitraukimo iš konvencijos, susijusios su kasetinių šaudmenų nenaudojimu, nėra pradėtas, laukiama papildomos informacijos, ekspertų pasisakymų, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.  „Įvairūs pasvarstymai jie tokie yra, politinis procesas dėl pasitraukimo inicijavimo nėra pradėtas“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.  Anot jo, vis dar stinga atsakymų į svarbius klausimus, taip pat sąjungininkų požiūrio šiuo klausimu.

Rusijai didinant karines išlaidas, jos pajėgumai gali būti atkurti greičiau, nei manyta anksčiau, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

Demokratams pasitraukus iš partijų susitarimo dėl gynybos po inicijuotos Viešojo saugumo tarnybos (VST) reformos, pasekmės yra „tikrai blogos“, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.  „Pasekmės, jau čia gynybos susitarimui, kurias sukėlė – tikrai blogos. Čia nesiimu kažko kaltinti ar vertinti, kaip čia reikėjo kitaip padaryti.

Jau pasiekę pagrindinius susitarimus, aljanso šalių lyderiai paskutinę NATO viršūnių susitikimo dieną patvirtino bendrą susitikimo komunikatą. Jis yra 20 puslapių ir nors jame netrūksta daugybės abstrakčių formuluočių ir sakinių, tačiau politikai ir ekspertai sako, kad pagrindiniai susitarimai yra patvirtinti: nauji regioniniai gynybos planai, išspręstas švedų bei turkų ginčas ir įtvirtintos vadinamosios finansavimo grindys, kad kiekviena šalis savo gynybos išlaidoms skirtų bent jau 2&...

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad privalomą moterų karo tarnybą būtų galima įgyvendinti tik tuomet, kai šalyje jau būtų visuotinis vyrų šaukimas. „Pats klausimas yra sudėtingas, dėl jo sunku sutelkti politinę valią. Turėtume pradėti nuo vaikinų visuotinio šaukimo – savanorišką tarnybą mes jau ir dabar turime – tada antruoju etapu vis tiek reikėtų įgyvendinti.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvos gynybos pramonė turi būti pajėgi užtikrinti šaliai reikalingą ginkluotę, kiek tai įmanoma, ir tam reikia atlaisvinti šio sektoriaus reguliavimą.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu visiškas Lietuvos sienos su Baltarusija uždarymas nėra reikalingas. „Kaip priemonė, kuri turėtų būti paruošta ir parengta (...), žinoma, kad tam turi būti pasirengta.

Pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas yra parengtas, tačiau jį reikėtų greičiau patvirtinti, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Išspręsti tuos klausimus, kas yra neaišku, tikrai galima. Nėra taip, kad ten yra baltas popieriaus lapas. Jisai yra parengtas. Tai jeigu liko dar kokių neaiškumų, juos reikia ištiesinti, pasitvirtinti ir judėti.

Lietuva šią savaitę planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų tankų įsigijimo su šios šalies gamintojais. Tiesa, Lietuva nėra galutinai nutarusi ar pirks Ukrainos karo kontekste išgarsėjusius vokiškuosius „Leopard“ ar kokius kitokius vokiečių gaminamus tankus.  Kol kas Lietuvos pusė nori gauti daugiau techninės informacijos apie tankus, mat nutarus juos pirkti, tektų atseikėti apvalią sumą – kalbama apie 2 milijardus eurų.

Šią savaitę Lietuvai planuojant pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog pasirašymas nėra įpareigojantis.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad pasirašant susitarimą su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa ir atsijungimo nuo rusiškos BRELL sistemos 2025 metų pradžioje, keblumų kilti neturėtų.

Dalies „Wagner“ samdinių pasirodymas Baltarusijoje blogina saugumo situaciją regione, tačiau institucijoms dėl to nevertėtų perdėtai reaguoti, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Tai yra rizikos veiksnys, turintis įtakos (saugumui – BNS), mes to negalime ignoruoti, bet taip pat neturime ir perreaguoti“, – žurnalistams pirmadienį sakė Kęstutis Budrys. „Kažkas naujo ypatingai per savaitgalį šį neįvyko, tas atvykimas buvo vertintas kaip labai tikėtinas“, – pridūrė jis.

NATO viršūnių susitikimo metu fiksuota dešimtys įvairių informacinių ir kibernetinių atakų, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. „Patyrėme dešimtis, jei ne šimtus atakų viso viršūnių susitikimo ir prieš pat susitikimą metu, (...) beveik su visomis be išimties buvo susitvarkyta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Kęstutis Budrys.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas sako, kad Ukraina iš tarptautinės bendruomenės turi daug daugiau garantijų nei jų turėjo iki šią savaitę Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo.  „Jie (Ukraina – BNS) turi dabar tikrai daug daugiau (garantijų – BNS) negu turėjo iki Vilniaus. Aš matuočiau pagal tai.

Seimo opozicijai kritikuojant, kad penktadienį prasidėjus neramumams Rusijoje, Valstybės gynimo tarybos posėdis buvo surengtas tik sekmadienį, prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad situacija buvo stebima, o posėdis įvyko laiku.  „Darbas vyko nuosekliai visų. Čia vienas iš etapų ir nereiktų to fizinio susirinkimo Valstybės gynimo tarybos narių laikyti vieninteliu įrodymu, kad institucijos dirba, tarpusavy koordinuojasi ir šnekasi“, – pirmadienį LRT radijui sakė K. Budrys.

NATO viršūnių susitikimas šių metų liepą Vilniuje taps didžiausiu ir iki šiol svarbiausiu Lietuvos organizuotu renginiu. Šalies pareigūnai ir diplomatai siekia, kad išskirtinis susitikimas būtų ir savo turiniu. Svarbiausias susitikimo dokumentas – deklaracija, kurią šalių vadovai pasirašys Vilniuje, dar nepradėtas rengti. Diskusijas dėl jo formuluočių tikimasi pradėti gegužę.

Prezidentūroje rinkosi valstybės gynimo taryba (VGT), kurios nariai aptarė saugumo ir gynybos klausimus. Po susitikimo jos dalyviai pranešė, kad buvo nutarta kurti lietuviškąją diviziją, nes Rusijos grėsmė –  nemažėja, Kaliningrade rusai planuoja naujas karines pertvarkas.  Po susitikimo buvo pareikšta, kad Lietuvos kariuomenėje bus kuriama divizija.