vagnorius

Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, prisimindamas laikus, kai valstybinius sprendimus priiminėjo pats, sako, kad energetiniai klausimai visada buvo patys sunkiausi. Sėkmingam energetinių projektų įgyvendinimui pagalius į ratus kišo ne tik rytų kaimynai, nenorėję prarasti įtakos Lietuvoje, bet ir partneriai iš Vakarų – nenorėję įgyti konkurentų.

1991 metų sausį tris dienas premjero pareigas ėjęs Albertas Šimėnas sako, kad pats priėmė sprendimą pasitraukti iš Vilniaus, jo sprendimui įtakos jokios politinės jėgos nepadarė. Slapstėsi Druskininkuose „Mačiau, kad vyksta karinis perversmas ir nutariau pabėgti nuo perversmininkų. Maniau, kad daugiau padarysiu pasislėpęs nuo perversmininkų“, – trečiadienį Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame Sausio 13-sios bylą buvo paskelbti liudytojo parodymai.

Ekspremjeras, Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius sieks Seimo nario mandato partijos sąraše ir Telšių vienmandatėje rinkimų apygardoje. Antradienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įregistravo Krikščionių partijos kandidatų Seimo rinkimams sąrašą, kuriame yra 79 pavardės.

Seimo opozicija sugriovė neeilinę sesiją, nes valdantieji užsispyrė nesudaryti komisijos, kuri tirtų banko „Snoras“ bankroto aplinkybes. Valdantieji nenorą aiškintis atsakymus į nepatogius klausimus atmuša nepasitikėjimu pačiais parlamentiniais tyrimais. Lieka neatsakytų klausimų Opozicinės Krikščionių partijos lyderis, buvęs premjeras Gediminas Vagnorius teigia abejojantis, ar padaryta didelė pažanga, palyginti su praėjusio amžiaus pabaigos finansinių katastrofų valdymu.

Šalies ekonomikai ir viešiesiems finansams nuriedėjus į pakalnę, korupcija valdžios ešelonuose pakilo į aukštumas. Beveik visus viešųjų pirkimų užsakymus „laimi“ valdančiųjų palaiminti asmenys, o politinio užnugario neturintys dažnai jau atsisako dalyvauti tokiuose konkursuose, kur nebeleidžiama laimėti ir pasiūlius mažiausias kainą... Kaip milijardines viešųjų pirkimo sumas dalijasi su valdančiaisiais bendradarbiaujančios įmonės paskelbė patys valdžios atstovai.

Vyriausybės jau palaimintą įstatymų paketą, kuriuos siekiama Lietuvos bankui, perduoti ne tik bankų, bet ir vertybinių popierių bei draudimo rinkos priežiūrą, komentatoriai vertina skirtingai. Tikėtina, kad bus geriau Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, Lietuvoje labai ilgai diskutuotas finansų rinkos institucijų bendros priežiūros mechanizmas galų gale pasiekia Seimą, ir tikėtina, kad jis įsigalios jau nuo kitų metų. Toks žingsnis, anot A. Maldeikienės, sveikintinas.

Premjerui Andriui Kubiliui pareiškus, kad jis nenori rinktis tarp pensijų ir minimalaus atlyginimų didinimo, kiti politikai dėl to vieningos nuomonės neturi. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich portalui „Balsas.lt“ sakė, kad rinktis vis tiek reikės, nori to premjeras Andrius Kubilius ar ne, o taip pat pirmiausia siūlė didinti pensijas. „Darbuotojas dar gali tikėtis, kad, augant eksportui ar kažkuriems sektoriams, jei turės iš – pridės darbdavys.

„Atlyginimai neišvengiamai kils, bet ne tiek, kad per 5 metus pakiltume į ES lygį“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas D. Arlauskas. Tuo tarpu ekonomistas R. Lazutka teigia, kad Lietuvos socioekonominė situacija yra sudėtinga. Ekonomisto įsitikinimu, žmonės negali pragyventi iš pašalpų, nemato jokių galimybių gauti padorius atlyginimus. „Žmonės išvažiuoja, nes labai svarbūs yra socialiniai dalykai.

Vyriausybė neatsakingai ramino visuomenę, teigdama, kad Baltarusija nestatys atominės elektrinės (AE), o spaudoje pasirodančios žinios apie šį Baltarusijos ketinimą tėra tik politinis žaidimas. „Labai gaila, kad  atsakingi  už šią sritį Vyriausybės nariai net nežinojo, kad šalia Lietuvos sostinės Baltarusijoje ne tik planuojama statyti atominė elektrinė, bet jau pradėti ir realūs darbai“, - teigia Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žemelis.

Vyriausybė raginama nuo šių metų liepos 1 d. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 900 litų, nuo 2012 m. sausio 1 d. – iki 1 000 litų, o iš papildomai gautų įplaukų laipsniškai didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD). Tokį rezoliucijos projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Krikščionių partijos frakcija.

Parlamentarų siūlymą keleriopai padidinti pajamų mokesčių viršutinius tarifus ekspremjeras Gediminas Vagnorius vadina „progresiniu politinių smegenų tuštėjimu“. Jis primena, jog nusižengdama principinėms centro dešiniųjų partijų darbo motyvavimo nuostatoms, dabartinė konservatorių ir liberalų vyriausybė faktiškai jau įvedė darbo užmokesčio pajamų progresinį apmokestinimą, nes jau taiko rimtesnėse šalyse nenaudojamą diferencijuotą neapmokestinamų pajamų minimumą.

16 per visą Lietuvą iškovotų mandatų Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius vertina kaip patenkinamą rezultatą ir vadina tai pasirengimu Seimo rinkimams. „Nors planavome gauti daugiau vietų, tačiau jauniems, pirmą kartą politikoje dalyvaujantiems kandidatams, o tokių mūsų sąrašuose daugiau nei 80 proc., sunku tikėtis pergalės (...) Seimo rinkimuose dalyvausime visa jėga, stiprindami partijos vadovybę ir keldami žinomus ir autoritetą turinčius kandidatus“, - sakė G. Vagnorius.

Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius teigė, kad Laimonto Diniaus perbėgimas iš Krikščionių partijos į valdančiųjų koalicijai priklausantį Liberalų Sąjūdį nėra joks nuostolis ar siurprizas. „Tai nėra kažkas netikėto, nes jis seniai ruošėsi tam žingsniui. Išėjo pas valdančiuosius, kurie aiškiai jam kažką pažadėjo. Nematau ir visiškai jokio nuostolio partijai“, - sakė G. Vagnorius portalui „Balsas.

Vartant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės ataskaitas ir klausantis kalbų peršasi išvada, kad didžiausiu savo nuopelnu Vyriausybė laiko elementarių kasdienių funkcijų vykdymą. „Permainų koalicijos“ vardu pasivadinę reformatoriai, oponentų ir dalies ekspertų nuomone, jokių sisteminių reformų nė nepradėjo.

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama Vyriausybė mano, kad energetikams Lietuvoje trūksta pelno. Didingi užmojai Premjero, TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamas ministrų kabinetas, kaip jau skelbė žiniasklaida,  sutarė iš Elektros energetikos įstatymo išbraukti sąlygą, kad elektros sektoriaus įmonės negalėtų turėti daugiau nei 5 procentų pelno maržą. Dabar galiojantį įstatymą, kuriame numatyta, kad elektros įmonių pelnas negali viršyti 5 proc.