Vartant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės ataskaitas ir klausantis kalbų peršasi išvada, kad didžiausiu savo nuopelnu Vyriausybė laiko elementarių kasdienių funkcijų vykdymą. „Permainų koalicijos“ vardu pasivadinę reformatoriai, oponentų ir dalies ekspertų nuomone, jokių sisteminių reformų nė nepradėjo.
Pasigirti niekada nepamiršta
„Ministro pirmininko tarnyba pertvarkyta į ekspertų-analitikų centrą, turintį veiksmingai padėti atlikti ministro pirmininko ir Vyriausybės funkcijas. Reorganizacijos rezultatas – ministerijoms perduota daugiau atsakomybės ir teisių formuojant Europos Sąjungos politiką ir koordinuojant jos įgyvendinimą; sustiprinta ministerijų atsakomybė už teisės aktų rengimą; atsisakyta teisės aktų „kokybės“ vertinimo, galutine instancija palikta Teisingumo ministerija“ – giriamasi Vyriausybės 2009 metų ataskaitoje.
Paprastai tariant, premjero tarnyba dabar prisiskyrė nelabai už ką atsakingų, bet protingai samprotauti mėgstančių išminčių vaidmenį, kokį normaliose šalyse atlieka privatūs ir visuomeniniai „smegenų centrai“ („think tanks“ – angl.).
Kritikų teigimu, be to, kad dalyvauja viešuose renginiuose, pasitarimuose, sako kalbas ir „dirba su dokumentais“, premjeras neveikia nieko ir už nieką neatsako. Tai, kad ministras pirmininkas daugiausia rūpinasi retorika ir nusišalino nuo Vyriausybės darbo koordinavimo, jau kurį laiką aiškina buvęs premjeras Gediminas Vagnorius.
Asmeninės atsakomybės nėra
Politologas Vytautas Radžvilas „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad tokia A. Kubiliaus pozicija rodo tik viena – bet kokios atsakomybės vengimą. „Tai klasikinis atvejis. Kuo blogesnė padėtis valstybėje, tuo labiau slepiamasi už vadinamosios kolektyvinės atsakomybės. Akivaizdu, kad Seime ligi šiol nebuvo pristatytas joks projektas, kuris realiai inicijuotų sisteminius tos pačios teisėsaugos pokyčius ir sustiprintų demokratinę jos kontrolę“, – sakė politologas.
Pasak V. Radžvilo, pagrindinis ministrų kabineto ir valdančiosios kompanijos tikslas visur sustatyti savus žmones. „Daug kalbama apie tai, kad valstybę užvaldė viena grupuotė, todėl, užuot pakeitus sistemą, dabar siekiama viską užvaldyti patiems, bet reforma to nepavadinsi. A. Kubiliaus elgesį lemia politinės savisaugos instinktas“, – teigė jis.
Komplimentai sau
Prisimenant praėjusių metų Vyriausybės ataskaitą, ten tikrai būta nemažai keistų pagyrų. Girtasi, kad pasiūlymus dėl valdymo tobulinimo pateikė net 790 piliečių – tarsi tai būtų būtent Vyriausybės nuopelnas. Džiaugtasi, kad daugiau įmonių bankrutavo ar restruktūrizavosi, leidžiant suprasti, kad tai įvyko ne dėl krizės, o neva dėl geresnių įstatymų. Džiaugiamasi „saulėlydžiu“, nors numatoma per 2010 metus sutaupyti vos 12,5 milijono litų.
Taip pat išdidžiai pareikšta, kad Lietuva tapo mažiau korumpuota, o viešieji pirkimai tapo gerokai skaidresni. Pastarąjį teiginį „Transparency International“ organizacijos Lietuvos padalinio vadovas Sergejus Muravjovas vadina abejotinu.
„Galima sutikti, kad įstatymas per 2009 metus buvo patobulintas. Viešai skelbiama daug daugiau dokumentų, tačiau mūsų padalinys ne kartą konstatavo, kad Lietuvos problema ne įstatymai, o jų vykdymas. Taip pat trūksta visuomenės įsitraukimo į kovą su korupcija, kuris nėra skatinimas“, – sakė jis.
Anot S. Muravjovo, girtis vien tik gausesniu dokumentų skelbimu beprasmiška dar ir dėl to, kad nieko nepadaryta, jog skelbiama informacija būtų prieinamesnė ir suprantamesnė visuomenei.
„Girtis padidėjusiu skaidrumu būtų galima tada, jei pagyros būtų paremtos konkrečiais skaičiais, ištyrus, ar pažangą patvirtina kasdien su viešaisiais pirkimais susiduriantys žmonės. Galiu tik pagirti už gerą, neseniai deklaruotą siekį „ištraukti iš šešėlio“ milijardines sumas, tačiau neaišku iš kur paimtas tas skaičius ir kokie to mechanizmai“, – premjero deklaracijas komentavo visuomenininkas.
Pažymėtina, kad A. Kubilius viešai pripažįsta nesąs tikras, ar bus „ištrauktas“ milijardas ar pusė, o atsakingu už nesėkmę ir vėl galima paskelbti kurį nors atskirą ministrą.
Niekas nepajudėjo
Panašiai vyksta su komunizmo statybą pradedančia priminti būsto renovacija.
„Aplinkos ministerija yra paskirta institucija, atsakinga už finansų inžinerijos priemonių, skirtų daugiabučiams gyvenamiesiems namams modernizuoti, įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymą ir finansų inžinerijos priemonių, skirtų daugiabučiams gyvenamiesiems namams modernizuoti, įgyvendinimą“, – rašoma praėjusių metų ataskaitoje. Bėda, kad būsto renovavimo programa iš esmės nepajudėjo ligi šiol, o kaltas dėl to neva vienas aplinkos ministras, į kurį skrieja ir prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos strėlės. Taigi - neefektyvų ir negalintį suveikti modelį Seime stūmė pats premjeras, o kaltas lieka atskiras ministras.
Dar smagiau, kad Vyriausybė ligi šiol atkakliai giriasi, jog gerai pasielgė pareikalavusi privalomojo sveikatos draudimo mokesčio iš bedarbių, tuo paskatinusi masiškai registruotis ir gauti pašalpas net tuos, kurie anksčiau jų neprašė.
„Užtikrinome socialinių išmokų mokėjimą sunkmečiu ir paramą jautriausiai visuomenės daliai“, – rašoma ataskaitoje, lyg tai nebūtų tiesioginė Vyriausybės pareiga.
Sumanė teisingumo ministras išstatutinti pareigūnus ir suvalgyti kitoms reikmėms jų užsidirbtas statutines pensijas? ne premjero reikalas. Išvadino susisiekimo ministras bepročiais ir vagimis visus, kas neuždirba penkių tūkstančių litų? Ne premjero reikalas. Jis užsiėmęs ekspertizėmis bei analize, o tie, kas jam trukdo - viešai siunčiami pasitikrinti sveikatą.
Norai geri, o pavyksta kaip visada
Ekspremjeras G. Vagnorius „Balsas.lt savaitei“ sako galįs pasidžiaugti , kad Vyriausybė suprato poreikį kurti naują šalies energetikos strategiją, tačiau jos turinys esą lieka toks pat išplautas ir jokios tikros gairės nepaaiškėja.
„Neaišku nei kaip bus organizuojama suskystintų dujų terminalo statyba, nei kokiuose tinkluose veiks planuojama atominė elektrinė. Pasitenkinta deklaracijomis. O girtis tuo, kad dalis Ūkio ministerijos buvo atskirta ir pavadinta Energetikos ministerija – labai keista“, – teigė jis.
Opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad „ekspertų analitikų centras“ išsako neblogų minčių, bet jų niekas nesiima įgyvendinti. Kaip pavyzdį jis nurodė deklaruotą siekį sumažinti verslą kontroliuojančių institucijų skaičių, kuris iki šiol taip ir nepajudėjo iš vietos.
Akį neretai rėžia gigantiški planai. „Visuomis“ – 7 galingų vadybininkų taryba, turėjusi pelningai valdyti valstybės turtą, mirė negimęs. Dabar neoficialiai planuojama sukurti bendrą infrastruktūros reguliatorių, kurio žinioje būtų ir elektros kainos, ir telekomunikacijų paslaugų rinkos, ir oligopolijų priežiūra.
Net dalis valdančiosios koalicijos atstovų gūžčioja pečiais, pastebėdami, kad taip galima atkurti sovietinį agropromą, kuris netruktų tapti valstybe valstybėje. Sumanymas kitąmet vėl sujungti kažkada išskirtus Rytų ir Vakarų skirstomuosius elektros tinklus, panašus į „prasmingą“ duobės iškasimą ir čia pat vėl užkasimą. A. Butkevičius sako nesuprantąs, kam tuomet buvo pompastiškai ir nepigiai likviduotas LEO LT.
Jo nuomone, jei Vyriausybės kabinetas liautųsi posėdžiavęs, niekas jo sprendimų labai nepasigestų. „Jei neposėdžiautų porą mėnesių, beveik niekas nepasikeistų“, – įsitikinęs A. Butkevičius.
Seimo pakaitalas
Pastebima, kad atskiros ministerijos dirba kaip savarankiškos Vyriausybės, o premjeras nusimeta atsakomybę. „Vyriausybė tapo keistu Seimo priedėliu, tiksliau – pakaitalu, kuris kosminiu greičiu patvirtina tai, ką suneša ministerijų atstovai. Tai mažai ko skiriasi nuo eilinio Seimo komiteto posėdžio. Valstybės valdymo reikalai sprendžiami ne ten, o kažkur kitur“, – piktinosi G. Vagnorius.
Opozicija piktinasi visada, tai galima laikyti jos paskirtimi ir nurašyti į politinės kovos nuostolius, tačiau esminių poslinkių arba bandymų juos realiai įvykdyti tikrai nėra pastebėta daugelyje sričių. Savivaldos demokratizavimas apsiribojo kosmetiniu rinkimų įstatymo pataisymu, leidžiant „jaunesniųjų brolių“ teisėmis dalyvauti visuomenininkams.
Teismų ir teisėsaugos reformos idėjų apskritai nematyti, išskyrus keleto vadovų pakeitimą kitais. „Sodros“ reforma stumiama tolyn, apskaitos įdiegimo turguje projektai išgąstingai atidėti, nes bijoma prekeivių riaušių. Nepopuliari prezidentės D. Grybauskaitės remiama Vyriausybė ir „ekspertų analitikų centras“ apie tai gal ir turi nuomonę, bet į projektus ir sprendimus jos išguldyti, matyt, neleidžia einamieji darbai ar kitos priežastys. Garsusis strateginis investuotojas atominei elektrinei, kurią neva kažkas, kažkada statys, vis dar atrinkinėjamas. Žadėta tai padaryti antroje šių metų pusėje, tad galbūt kažkokios žinios sulauksime tarp Kūčių vakarienės ir naujųjų metų ryto. Apie įgyvendinimą dalykų, kuriuos konservatoriai yra įrašę į savo Rusijos sulaikymo strategijas, neverta prisiminti net didžiųjų stebuklingų švenčių išvakarėse. Nežinia, ką Vyriausybei reikės rašyti į 2010 metų ataskaitą, nes permainos, išskyrus mokesčių didinimą, vyksta sužeistos sraigės greičiu.
*****
Vyriausybės posėdis vyksta kartą per savaitę ir trunka ne ilgiau nei porą valandų. Jame nagrinėjamos kelios dešimtys klausimų ir priimami sprendimai.
Vyriausybė nepastebi, kad pasikeitė jos sudėtis. Jos interneto svetainėje ligi šiol pateikiama Penkioliktosios Vyriausybės nuotrauka. Žiūrint į ją galima pamanyti, kad finansų ministras tebėra Algirdas Šemeta, socialinių reikalų ir darbo – Rimantas Dagys, užsienio reikalų – Vygaudas Ušackas, o kultūros – Remigijus Vilkaitis. Nepastebima permainų ir kitur, nes Seimo pirmininku, remiantis Vyriausybės svetaine, tebėra Arūnas Valinskas.
Būdinga ministro pirmininko darbotvarkė, kai nėra Vyriausybės posėdžio: 2010 metų lapkričio 4 diena – 8.05 val. davė interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“, 9.00 val. dalyvavo TS-LKD partijos Seimo frakcijos pasitarime, 10.00 val. dalyvavo Seimo plenariniame posėdyje, 12.30 val. – Vyriausybės valanda Seime. Po Vyriausybės valandos – premjero komentarai žiniasklaidai. Lapkričio 5 dieną premjeras praleido pajūryje, kur lankėsi ūkiuose, bendrovėse ir kalbėjo su vietos verslininkais, bendruomene.
Saulėlydis, viena krypčių, kurią Vyriausybė deklaravo kaip prioritetinę, žlugo. Vienintelė iki šiol faktiškai įvykdyta „saulėlydžio“ operacija – panaikintas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, o jos funkcijos paskirtos Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijoms.
