visuomis

Valstybės įmonės egzistuoja per 20 metų. Tiek laiko valdžiai prireikė pripažinti, kad valstybės išlaikomi klerkai neturi jokios kompetencijos jas valdyti. Kiek milijardų dėl to nuplaukė pro šalį – neskaičiuojama. Bet mokesčių mokėtojams užkraunamos vis naujos prievolės susimokėti už nesibaigiančią jų valdymo pertvarką. Reikia pinigų? Yra! Už skandalingai žlugusį „Visuomio“ planą Lietuva kažkokiam švedui Detteriui jau susimokėjo. Iki galo neišaiškintais duomenimis, apie 100 tūkst.

„Lietuvos geležinkeliai“ kitąmet biudžetą žada papildyti daugiau nei 100 mln. litų. Tačiau premjero patarėjui tokie skaičiavimai kelia abejonių. Kartu norima, kad įmonė prie biudžeto prisidėtų labiau. Vyriausybei deklaravus siekį iš valstybinių įmonių į biudžetą išspausti kuo daugiau, viena didžiausių šalies įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, kad šiemet bendrovės indėlis į iždą viršys šimtą milijonų litų. „Per pelno mokestį ir dividendus gali būti apie 72 mln.

Premjero, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės ministrus dėl žlungančių projektų kaltina ne vien opozicija, bet ir koalicijos partneriai. Enrgetikos ministras „tarkuojamas“ toliau Pirmadienį, dėl žlugusio atominės elektrinės investuotojo konkurso, Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ pradės rinkti parašus energetikos ministro Arvydo Sekmoko atstatydinimui paremti.

Sulaukus pasipriešinimo iš kai kurių ministrų, bandymai pertvarkyti Lietuvos turto valdymą, perimant jį iš ministerijų ir sutelkiant vienose rankose, patyrė nesėkmę. Valstybės įmonių valdymo koncepcijoje, kurią kitą savaitę svarstys Vyriausybė, atsisakoma planų įmones valdyti per specialiai steigiamą įstaigą – visas turtas paliekamas ministerijoms.

Visų valstybinių įmonių subūrimui po vienu stogu, šiuo atveju „Visuomiu“, Lietuva dar yra nepasiruošusi, nes tiek jos gyventojus, tiek politikus kausto natūralios baimės. Ūkio ministras Dainius Kreivys pripažino, kad būtent šio faktoriaus neįvertino. „Visuomio“ idėja nemirė. Vis dėlto po viena bendrove sudėti visas šakas, ko gero Lietuva šiandien yra nepasiruošusi: ar dėl skaudžios patirties, ar dėl „Leo LT“, ar prisimenant visą privatizaciją iškart po Sovietų Sąjungos griuvimo.

Vartant Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės ataskaitas ir klausantis kalbų peršasi išvada, kad didžiausiu savo nuopelnu Vyriausybė laiko elementarių kasdienių funkcijų vykdymą. „Permainų koalicijos“ vardu pasivadinę reformatoriai, oponentų ir dalies ekspertų nuomone, jokių sisteminių reformų nė nepradėjo.

Seimo Krikščionių partijos frakcija kreipėsi į ūkio ministrą Dainių Kreivį su prašymu paaiškinti, ar Ūkio ministerija nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo. Šios frakcijos duomenimis, Ūkio ministerija, kurdama valstybinių įmonių valdymo modelį „Visuomis“, į pagalbą pasitelkė švedų konsultacinę bendrovę „Detter&Co“ ir už paslaugas sumokėjo 100 tūkst. litų.

Atrodo, kad savivaldybės, ministerijos, įvairios kitos institucijos varžosi tarpusavyje, kas brangiau nupirks „strategiją“, „planą“, „viziją“... Nesvarbu, kad šalyje siaučia skurdas, ar kad dauguma tų strategijų tėra didelis muilo burbulas. Gražūs lozungai už gražius mokesčių mokėtojų pinigus. O jei „strategas“ dar ir iš už jūrų marių, jo vertė neabejotinai kyla. Tokiam negaila ir šimtų tūkstančių, ar net milijonų, kaip kad nutiko su Energetikos ministerija ir viena užjūrio kompanija.

Valstybė valdo turtą už beveik 18 mlrd. Lt ir sulaukia vos 0,1 proc. grąžos. Tai valdžia sužinojo tik pasamdžiusi Švedijos ekspertus, kuriems atseikėjo 100 tūkst. Lt. Tačiau pasiūlyta holdingo kūrimo idėja sulaukė Prezidentės, opozicijos ir netgi valdančiosios koalicijos politikų kritikos. Tad „Visuomiu“ pavadinta struktūra tapo tik dar vienu aistras sukėlusiu ir greitai subliuškusiu projektu. Dabar jau svarstoma kito darinio – centrinės agentūros – steigimo galimybės.

Vyriausybė optimistiškai pareiškė, kad iš valstybinių įmonių galima sulaukti 0,5–1,5 mlrd. Lt įplaukų į biudžetą, ir sumokėjo didelius atlygius užsienio ekspertams už konsultacijas, kaip tai padaryti. Tačiau pasiūlyta holdingo kūrimo idėja sulaukė prezidentės, opozicijos ir netgi valdančiosios koalicijos politikų kritikos. Tad „Visuomiu“ pavadinta struktūra tapo tik dar vienu aistras sukėlusiu ir greitai subliuškusiu projektu.

Vyriausybės pasitarime nuspręsta nebesteigti visuomenės ir politikų prieštaravimų sulaukusio holdingo valstybės turtui valdyti - „Visuomis“. Finansų ministerijos padalinys visoms valstybės bendrovėms turės nustatyti strateginius tikslus. Premjeras Andrius Kubilius pasisako, kad vietoj siūlyto įmonių valdymo jungimo pasirinktas „vieningas strateginis vadovavimas“. Ministras pirmininkas žada steigti centrinę priežiūros agentūrą, tačiau daugiau detalių nepateikia.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja, ar Skandinavijoje populiarus valstybės turto valdymo modelis prigis ir Lietuvoje. Šalies vadovės nuomone, Ūkio ministerijos siūlomas „Visuomio“ projektas yra visiškai nepritaikytas Lietuvai. „Iš tiesų, pati idėja įdomi, ji gerai prigijo Skandinavijoj ir duoda gerą rezultatą. Lietuvoje projektas visiškai neparengtas lietuviškai aplinkai.

Valstybės turtą į vienas rankas telkianti dešiniųjų valdžia nesnaudžia. Pasipriešinimo dėl „Visuomio“ sulaukę valdantieji surado kitą būdą savo tikslams pasiekti. Ant Turto banko ir Valstybės turto fondo (VTF) pamatų kuriama nauja bendrovė turėtų prižiūrėti ir valdyti valstybės turtą.

Artėjančių rinkimų skersvėjai klibina valdančiųjų konservatorių vienybę – šios partijos Seimo frakcijos ir Vyriausybės santykiuose atsiranda vis daugiau aštrių kampų, rašo „Lietuvos rytas“. Dešiniųjų vedlys Andrius Kubilius net viešai ėmė reikšti nepasitenkinimą konservatoriais, kurie jam ir partijos deleguotiems ministrams drįsta kibti į atlapus. Bet premjero rūstybė jo bendražygiams – nė motais.

Jurgis Razma, daugiausiai valdančiųjų koalicijoje atstovų turinčios konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas, trečiadienį per Ekonomikos komiteto posėdį pareiškė, kad „Visuomio“ nebus. Premjeras Andrius Kubilius jo žodžių nesiėmė vertinti. „Negaliu vertinti, nežinau ką jis pasakė. Tikrai bus įgyvendinta valstybinio turto pertvarka, remiantis geriausia kitų šalių patirtimi.

Jei „Visuomis“ bus atskaitingas Vyriausybei, šiame projekte skaidrumo nebus, teigia Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė. „Visuomis“ bus atskaitingas Vyriausybei, tai reiškia Premjerui, tai kur yra skaidrumas, viešumas?, – spaudos konferencijoje Seime klausė B.Vėsaitė, – suprasčiau, jei jis būtų atskaitingas Parlamentui – su 141 žmogumi atskirai nesusitarsi, tačiau atskaitinga bus tik vienam žmogui.

2011-aisias Vyriausybė iš valstybės įmonių tikisi surinkti 0,5 mlrd. litų. Tokį finansinį efektą esą leis pasiekti planuojama įsteigti valstybės įmones kontroliuojanti bendrovė „Visuomis Holding Company". Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, kitais metais biudžeto deficitą planuojama sumažinti 2 proc. iki 5,8 proc. BVP. Šiuos metus planuojama baigti beveik su 8 proc. BVP biudžeto deficitu.

Dar net neprasidėjus Seimo rudens sesijai ir nepasirodžius 2011 m. valstybės biudžeto projektui, dėl jo jau pradėtos kryžiuoti politinės špagos. Aštriausią dūrį kol kas atliko LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareikšdama, „kad netoleruos rinkėjų pirkimo valstybės biudžeto lėšomis“. Taip, tai labai bloga parlamentarų praktika. Tačiau šios lėšos dažniausiai dar pasiekia gyventojus ir vienaip ar kitaip kažkokia tai forma pasitarnauja bent kokios tai visuomenės dalies interesams.

Matyt, kad nauja valstybės turto valdymo gerinimo schema, kuri melagingai pateikiama kaip švediškosios kopija, reikš ne ką kita, o dar vieną pridengtą išgrobstymą. Ūkio ministerija yra įregistravusi vardą „Visuomis Holding Company, AB“. Tam „Visuomiui“ siūloma perduoti visą valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto įmones, miškus, energetikos sektorių ir kitus objektus.

Valdančioji koalicija abejoja Ūkio ministerijos sumanymu steigti valstybės įmones kontroliuojančią bendrovę „Visuomis Holding Company“. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos, koalicijos partneriams holdingo idėja dar nepristatyta, tačiau pirmieji ženklai rodo, kad jos palaikyti neskubama. „Šiek tiek stabtelėjome dėl Ūkio ministerijos paskelbtos idėjos apie visas valstybės kontroliuojamas įmones valdančio holdingo kūrimo.

Vyriausybė dar kartą bando pertvarkyti valstybės žinioje esančio turto valdymą. Pirmoji iniciatyva pasirodė prieš metus. Buvo pateiktas projektas „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės viešosios infrastruktūros modernizavimui programa“. 2009 m. rudenį pasirodė „Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009-2016 metų strategija“. Abiejuose pateiktuose dokumentuose aiškiai atsiskleidė valstybės valdomų įmonių ir turto privatizavimo bei atskirų verslo grupių interesai.

Paslapčia kuriamas holdingas „Visuomis“, kuris valdys visas valstybines įmones, kelia pagrįstą visuomenės susirūpinimą, nes dar nespėjo ataušti LEO LT, vadinamo liūtuko, paini istorija. Šia struktūra bandyta monopolizuoti Lietuvos elektros energetiką. Gerai, kad pavyko šį neskaidrų darinį išardyti. Tačiau dabar kuriama struktūra - dar galingesnė, kuri valdys visą – o ne vienos srities – valstybės įmonių turtą, spręs kaip jos turi dirbti.

Prabėgus pusantrų metų po naktinės mokesčių reformos šalyje vėl bus karšta. Trečiadienį Vyriausybė turėtų pritarti (arba nepritarti) mįslingos bendrovės „Visuomis Holding Company, AB" įkūrimui, rašo "Lietuvos rytas". Nors bendrovė, kaip teigiama, jau įregistruota Valstybiniame turto registre, kol kas tik menkai užsimenama, kas tas „Visuomis", kuriam gali būti patikėta valdyti visą valstybės, kitaip tariant, visuomenės turtą.

Teigiama, jog ES –vieninga, tačiau tai –mitas. Pasak profesoriaus Antano Buračo, užtenka kad ir šio tai paneigiančio pavyzdžio: Vokietijos, garsiai pasisakiusios už Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymą, Kanclerė Angela Merkel pasisako už savų AE darbo pratęsimą. Faktinė šios šalies vadovė Kanclerė Angela Merkel nuolat aiškindavo, kad Lietuva privalo uždaryti savo atominę elektrinę: įsipareigojome ES. Be to, ji nesaugi.

Konservatorių vadovaujama valdžia labai mėgsta parodomąsias akcijas skambiais pavadinimais, kurios be propagandinio triukšmo paprastai nieko daugiau neduoda.Triukšmas, sukeltas dėl neva neefektyvaus valstybinio turto valdymo, neatsitiktinis. Propagandine linkme einama nepriekaištingai.

Pristatydama visą valstybės turtą valdančio holdingo koncepciją vyriausybė apsidraudė: jeigu kas ir kritikuos, tai tik dėl to, kad šiandien „šildosi rankas" prie valstybės turto. Kadangi esu opozicijos atstovas, net teoriškai nepatenku į šią kategoriją – neturiu jokios įtakos valstybės įmonėms. Todėl galiu kritikuoti. Ir visai ne dėl sportinio intereso, o todėl, kad kritikuoti tikrai yra ką.