„Lietuvos geležinkeliai“ kitąmet biudžetą žada papildyti daugiau nei 100 mln. litų. Tačiau premjero patarėjui tokie skaičiavimai kelia abejonių.
Kartu norima, kad įmonė prie biudžeto prisidėtų labiau.
Vyriausybei deklaravus siekį iš valstybinių įmonių į biudžetą išspausti kuo daugiau, viena didžiausių šalies įmonių „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiuoja, kad šiemet bendrovės indėlis į iždą viršys šimtą milijonų litų.
„Per pelno mokestį ir dividendus gali būti apie 72 mln., jei aš tiksliai prisimenu, kuriuos paskaičiavo geležinkeliai, o dar apie 60 mln. litų geležinkeliai gali būti perduoti turto fondui, kaip nekilnojamojo turto objektai, kurie gali būti realizuoti“, – sakė susisiekimo viceministras, „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Arūnas Štaras.
Tačiau pateikti skaičiavimai kelia abejonių premjero patarėjui Mykolui Majauskui. Esą, kaip įnašą į biudžetą įskaičiuoti maždaug 12 mln. litų siekiantį pelno mokestį – nekorektiška.
„Turbūt Lietuvoje vienintelė įmonė pasaulyje, kur geležinkelis, ar valstybinių įmonių sektorius išskirtinis, kur akcininkui grąža sudedama su pelno mokesčiu ir skaičiuojama, kokia įmonė gera mokėdama valstybei ir akcizus, ir gyventojų pajamų ir Sodrą, šiuo atveju pelno mokestį sudėdami kartu su dividendais. Šiuo atveju, tos praktikos turės būti atsisakyta“, – aiškino ministro pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas.
M. Majauskui abejonių kyla ir dėl to, kad dar lakpritį „Lietuvos geležinkeliai“ skelbė per 9 praėjusių metų mėnesius uždirbę daugiau nei 90 milijonų litų grynojo pelno, tačiau visų metų pelnas aptirpo iki 60-ies milijonų.
„Didele dalimi tai atsitiko dėl gruodžio mėnesį kritusios apyvartos, kitas faktorius, kuris šiek tiek mažina tą pelną buvo dar vienas teismo procesas, kuris pasibaigė Lietuvos nenaudai ir jie pralošė dar keliolika milijonų litų“, – sakė A. Štaras.
Žlugus valstybės turto valdymo projektui „Visuomis“ vyriausybė vis dar bando spausti valstybines įmones biudžeta pildyti didesniais įnašais nei jos tą daro dabar. Todėl vyriausybės atstovų netenkina ir 60 milijonų „Lietuvos geležinkelių“ didvidendų.
„Turint omenyje, kad valstybė į tą įmonę investavus apie 2 mlrd. litų ir valdo 100 proc. akcijų, tai labai nedidelė grąža nuo to kapitalo. Preliminariais skaičiavimais, valstybės įmonės turėtų generuoti tarp 8–12 proc. grąžą akcininkui“, – aiškino M. Majauskas.
„Apriori sakyti, kad visame pasaulyje 8–12 proc. kiekvienoje įmonėje turėtų turėti tokį rodiklį, to nepatvirtina, net artimiausi pavyzdžiai. Kitais metais, mes planuojame 80 mln. litų pelną ir jeigu taip bus laikomasi valstybės politikos, kad įmonės vos ne visą pelną turi atiduoti į biudžetą, tai matyt, didžioji dalis tų 80 mln. bus uždirbti, jie turės nukeliauti į biudžetą“, – kalbėjo A. Štaras.
Šiuo metų finansų ministerija valstybinėms įmonėms rengia specialius reikalavimus, kiek jos turėtų uždirbti pelno ir kiek jo atiduoti biudžetui.
Giedrius SIMONAVIČIUS
