Konservatorių vadovaujama valdžia labai mėgsta parodomąsias akcijas skambiais pavadinimais, kurios be propagandinio triukšmo paprastai nieko daugiau neduoda.Triukšmas, sukeltas dėl neva neefektyvaus valstybinio turto valdymo, neatsitiktinis. Propagandine linkme einama nepriekaištingai. Nepigiai pasamdomas „nepriklausomas konsultantas“, kurio pagrindinis uždavinys parodyti, kad siūlomi sprendimai kažkur gerai veikia, kad būtina eiti tik siūlomu keliu, kuris dažniausiai sugalvotas savų klerkų kabinetuose.
Šiandien galima tvirtai teigti, jog numatomi mistininiai milijardai litų biudžeto tikrai nepapildys, jeigu dirbtinai nebus keliamos monopolinių paslaugų ( energetikos, šilumos ūkio, transporto ir kt.) kainos. Bet tai nieko neduotų, tiesiog valdžia žymiai daugiau sujauktų ir taip pakankamai neskaidrią dabartinę šių paslaugų kainodarą. Valstybės valdomų įmonių, valstybei priklausančio turto valdymą būtina tobulinti, tačiau ne tokiais metodais ir ne tokiais keliais – kuriant naujas struktūras su visiškai neaiškiais įgaliojimais. Reiktų prisiminti iš kokio turto, ypatingai lyginant su šiaurės šalių valstybių valdomomis įmonėmis, tuos milijardus galime paimti. Viską iš ko galėtų valstybė uždirbti (ryšių, naftos, dujų) buvo išdalinta, parduota, atseit, privatizuota. Vien LEO afera mokesčių mokėtojams kainavo milijonus. Padaryta visiškai priešingai negu lyginamose šiaurės šalyse.
Analizuojant dabartinę padėtį dėl valstybės valdomų įmonių, reikia priminti, kad turtas esantis valstybės valdomose akcinėse bendrovėse valstybei, visuomenei nepriklauso, jis yra įmonės nuosavybė ir yra pilnai valdomas bendrovės valdymo organų. Todėl visuomenės interesams labai pavojingas dabartinės valdžios peršamas privataus ir visuomeninio sektoriaus bendradarbiavimas. Tokiu keliu privatus sektorius pelnosi visuomeninio sąskaita. Galbūt tai ir yra pagrindinis dabartinio vajaus tikslas – maksimaliai palengvinti sąlygas atskiroms finansinėms grupėms įsitvirtinti monopolinėse visuomenei būtinose paslaugų struktūrose. Valdžiai, kuriai tikrai rūpėtų visuomenės interesai, skaidresnis monopolinių šakų valdymas, reiktų eiti priešingu keliu –visiškai atskirti valstybei priklausantį turtą, akcijas, visose visuomenei būtinose įmonėse ir bendrovėse bei pareikalauti iš jų valdytojų didesnės atsakomybės. Turto atskyrimas eliminuotų norą kažkam užsidirbti visuomenės sąskaita.
Žvelgiant į šiandieninę Lietuvos ūkio situaciją matosi priešingas vaizdas – nemaža šešėlinės ekonomikos dalis, mokesčių nemokėjimas koncentruota legaliai veikiančiose privačiose akcinėse bendrovėse. Pagrindinė priežastis – kontrolės nebuvimas. Mokesčių inspekcija niekada nebus pajėgi sukontroliuoti visų įmonių. Didesnę finansinę tvarką akcinėse bendrovėse gali užtikrinti tik patys akcininkai ir tą gali padaryti tik akcininkai esantys mažumoje. Todėl socialdemokratų sąjunga visą laiką siūlė didinti smulkių akcininkų teises. Dviračio išradinėti tikrai nereikia, pakanka pasinaudoti pakankamai skaidriai veikiančių Vokietijos akcinių bendrovių įstatymų nuostatomis, perkeliant jas į Lietuvos akcinių bendrovių įstatymą. Deja, visos iki šiol buvusios valdžios ėjo priešingu keliu. Smulkių akcininkų teisės buvo nuosekliai mažinamos, eliminuotas privalomas auditas, apsunkintas kelias teismui apskųsti neskaidrius valdymo organų sprendimus ir kt. Suprantama, spaudimas prieš tokių priemonių įdiegimą – didžiulis, tačiau jei valdžia iš tikrųjų nori papildomų milijardų į biudžetą šios priemonės yra būtinos. Tai leistų mažinti šešėlinę ekonomiką legaliai veikiančiose bendrovėse kur sukuriama didžioji dalis Lietuvos BVP. Dabartinis „Visuomio“ reklamavimas ir jo tolimesnis stūmimas realiai įvertinus situaciją, nieko gero nei biudžetui nei visuomenei neduos, nebent sudarys sąlygas kažkam gauti naudą visuomenės sąskaita.
