Matyt, kad nauja valstybės turto valdymo gerinimo schema, kuri melagingai pateikiama kaip švediškosios kopija, reikš ne ką kita, o dar vieną pridengtą išgrobstymą.
Ūkio ministerija yra įregistravusi vardą „Visuomis Holding Company, AB“. Tam „Visuomiui“ siūloma perduoti visą valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto įmones, miškus, energetikos sektorių ir kitus objektus.
„Visuomiui“ vadovautų septynių profesionalių ir labai skaidrių vadybininkų valdyba, kuri, nekontroliuojama Vyriausybės, neva taip pagerintų turto valdymą, kad biudžetas pasipildytų milijardais litų.
Pirmyn į šviesią ateitį
Tiek ūkio ministras Dainius Kreivys, tiek valdymo ekspertai Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose ragina nedvejoti ir drąsiai žengti šiuo keliu.
Seimo narys, valdymo specialistas Kęstutis Masiulis „Balsas.lt savaitei“ sakė pritariąs sumanymui, nes dabartinė padėtis labai bloga. „Ir specialistai, ir opozicijos politikai pripažįsta, kad turtas valdomas blogai. Keista, kad per 20 metų niekam nekilo mintis, jog iš to turto galima gauti naudos, padaryti taip, kad jis būtų ne našta biudžetui, o jo papildymas.
Turtas dažnai skiriamas paslaugoms, o iš to galima gerai uždirbti. Galima dirbti ir kaip „Lietuvos geležinkeliai“, kai užsimoji vežioti keleivius ir iš to turi 200 mln. nuostolių. Privatininkas irgi galėtų taip dirbti, bet labai greitai nebegautų paskolų ir stipriai nukentėtų“, – aiškino jis.
Beprasmis reikalas
Buvęs ministras pirmininkas, Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius aiškino nesuprantąs, kam reikia ką nors kurti. „Vyriausybė gyvena 15 metų senumo aktualijomis. Turto valdymo klausimai sureguliuoti dar tuomet, kai buvo įsteigtas Turto fondas ir valstybės įmonėms nustatytas reikalavimas dirbti pelningai. Buvo nustatyta, kad komerciniais pagrindais dirbančios valstybės įmonės turi gauti ne mažesnį nei 7 proc. jų kapitalo pelną. Bėda, kad Vyriausybė nevykdo įstatymų ir ankstesnių Vyriausybių nutarimų. Steigti naują darinį, kai yra Turto fondas, nėra jokios prasmės“, – tikino jis.
Neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) lyderis Arvydas Akstinavičius „Balsas.lt savaitei“ sakė matąs vienintelę naujo darinio kūrimo ir numatomos centralizacijos prasmę – pasodinti prie valstybės turto valdymo savus žmones, kad nereikėtų su niekuo dalytis.
„Juokinga, kai kalbama, kad Vyriausybei atskaitinga institucija išvengs politinės įtakos. Gal ministrai nebebus politikais?“ – klausė jis.
Anot A. Akstinavičiaus, Vyriausybės sumanymas pateikiamas klaidinamai, kaip neva švediško turto valdymo modelio kopija, ir visuomenę esą norima įtikinti nebūtais dalykais. „Iki 1993 metų turto valdymas Švedijoje buvo centralizuotas. Tais metais parlamentas priėmė sprendimą jį decentralizuoti. Suomijoje visos ministerijos ir tokios įstaigos, kaip kelių direkcija, turi teisę turėti savo turto. Tai nė kiek netrukdo jį efektyviai valdyti. Kam reikia kurti ką nors naujo, kai yra Turto fondas, kurį, jei jis valdomas blogai, reikia valdyti gerai“, – kalbėjo pašnekovas.
Pelnas ir nuostoliai
A.Akstinavičiaus nuomone, valdantieji išsiduoda pateikdami „Lietuvos geležinkelių“ nuostolių, gaunamų vežant keleivius, pavyzdį: „Jeigu keleivius vežti nuostolinga, tai gal geriau visai nevežkime, o dotuokime jų važinėjimą autobusais – tai bus dar brangiau. Kai vienintelis kriterijus bus pelningumas, atsitiks kaip ir daugeliui privatizuotų įmonių – pelningos sritys atiteks privatininkams, o tai, kas nuostolinga, liks valstybei.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį į manipuliavimą įspūdingais skaičiais.
„Valstybė valdo, kaip paskaičiuota, turto už 18 mlrd., o dividendų gauna tik 46 mln. litų. Galima sutikti, kad tai ašaros, tačiau pasižiūrėkime, kiek pelningų įmonių buvo privatizuota, išparceliuota ir priverstos bankrutuoti. Ar ketinama eiti kitu keliu? Nieko panašaus. Tipiškas pavyzdys bendrovė „Lietuvos paštas“. Optimizavimą žadanti Vyriausybė sumąstė „genialiai“. Sakoma, kad dabar bendrovė nepelninga, nepatraukli investuotojams. Kad būtų patraukli, reikia investuoti mokesčių mokėtojų pinigų, o tada privatizuoti. Toks ir verslas“, – ironizavo A. Akstinavičius.
K. Masiulis kiek sutriko paklaustas, ar žino, kad dabar pristatomas švedų „valdymo genijus“ Dagas Detteris tėvynėje nėra vertinamas vienareikšmiškai, o jo sutvertas ir „prastumtas“ Švedijos geležinkelių privatizavimo planas tapo valstybės galvos skausmu.
„Tikrai nežinau visos Švedijos patirties. Blogąją jos patirtį turime perimti, į ją atsižvelgti ir kopijuoti tik sėkmingus modelius. Pažiūrėkite – švedai iš miškų gauna daug daugiau pajamų, nors juose tiks akmenys ir sąlygos miškams eksploatuoti nepalankios“, – kreipė kalbą TS-LKD atstovas.
Minėtas D. Detteris valdantiesiems yra padiktavęs argumentus, kurie, atrodo, tampa poteriais. „Dabartinis decentralizuotas modelis yra kaip juodoji dėžė. Nėra skaidrumo, supratimo, kas vyksta valstybinėse kompanijose. Jeigu tai juodoji dėžė, nežinome, kas iš to pelnosi. Bet žmonės, kurie iš to pelnosi, priešinsis“, – yra pareiškęs jis.
Kas stovės prie vairo?
Įdomiausias klausimas, kas valdys tuos turtus, turinčius atnešti milijardinį pelną, ir apie kurių atsiradimo tikslius kelius nėra žinoma nieko, išskyrus tai, kad Vyriausybei pavaldūs septyni vadybininkai bus neabejotinai skaidrūs ir dori.
Seimo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius jau suskubo pareikšti, kad premjeras Andrius Kubilius viską nori „pasikišti po savimi“ ir pareikalavo „Visuomio“ atskaitomybės Seimui. Tai atrodo juokingai, nes pats Seimas nepajėgia susitvarkyti su autoūkio ir kanceliarinių išlaidų kontrolės problemomis.
K. Masiulis siūlo „Visuomį“ padaryti atskaitingą Finansų ministerijai, o A. Akstinavičius ironizavo, kad jei jau pasirinktas švedišku pristatomas baltarusiškas kelias, juo reikia eiti iki galo.
„Baltarusijoje tokiam visą turtą centralizuotai valdančiam komitetui vadovauja pats Aleksandras Lukašenka. Kadangi dabar labai draugaujame ir bendradarbiaujame, o šalies vadovė Dalia Grybauskaitė irgi tikisi tų milijardų, galime tiesiog iki galo nueiti baltarusišku keliu ir viską patikėti jai vienai. Juk ji seniai sakė norinti daugiau galių, nei suteikiama Lietuvos Konstitucijoje. Kam premjerui ar prezidentei dangstytis kažkokiomis įmonėmis ir švedais?“ – klausė jis.
Klaidos paaiškėja per vėlai
Vienas interneto tinklapio ekspertai.eu įkūrėjų aktorius Audrius Nakas įsitikinęs, kad visa numanoma naujo darinio nauda rašoma beveik šakėmis ant vandens.
„Norėčiau pamatyti nubraižytą paprastą schemą be skambių žodžių, kaip tokia struktūra veiktų. Aiškėti ima tik tada, kai visi realiai įsitikina, kad pinigai teka pro šalį. Tuomet jau būna per vėlu. Bet tokia jau pas mus nerašyta tradicija ir niekas tokių dalykų net nebando stabdyti.
Kaip pavyzdys čia galėtų būti projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė“. Dar 2007 metų pabaigoje naiviai pradėjome kalbėti tuometei valdžiai, kas bus, jei šios nesąmonės nesustabdys, ir kiek tai atneš nuostolių. Deja, traktorius nuvažiavo ir dar vis važiuoja. Manau, čia bus tas pats“, – sakė jis.
TIK FAKTAI
Vyriausybės atstovai kalba, kad diegia Švedijos, Suomijos pavyzdžius. „Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 metų strategijoje“, patvirtintoje Vyriausybės 2009 metų lapkričio 25 dienos nutarimu Nr. 1597, teigiama, kad užsienio valstybių nekilnojamojo turto valdymo patirtis kitokia, nei siūloma įdiegti Lietuvoje.
Suomijoje valstybės nekilnojamojo turto agentūra pervadinta į Senate Properties yra valstybės įmonė, atskaitinga Finansų ministerijai. Jai priskiriamas kultūros objektų, kalėjimų valdymas. 2005 metais įmonė ėmė atlikti turto plėtros funkciją. Pagal Nekilnojamojo turto strategiją dauguma valstybinių institucijų – Žemės ūkio, Gynybos, Finansų, Užsienio reikalų ministerijos, Pasienio apsauga, Kelių direkcija ir t.t savo balansuose gali turėti turto.
Švedijos valstybės nekilnojamąjį turtą iki 1993 metų centralizuotai valdė Nacionalinė valstybinių pastatų valdyba, kuri panaikinta taip pačiais metais, o turto valdymą perėmė jos pagrindu įsteigtos ar veikiančios įmonės. Tokį sprendimą Švedijos parlamentas priėmė siekdamas panaikinti valstybei priklausančių pastatų valdymo monopoliją.
Dažnai kaip pavyzdys Lietuvai pateikiama ir Estija. Šioje šalyje nekilnojamojo turto valdymas nėra centralizuotas – kiekviena valstybės institucija ar įmonė turi savo turtą, kurį valdo, naudoja ir juo disponuoja.
