Sulaukus pasipriešinimo iš kai kurių ministrų, bandymai pertvarkyti Lietuvos turto valdymą, perimant jį iš ministerijų ir sutelkiant vienose rankose, patyrė nesėkmę. Valstybės įmonių valdymo koncepcijoje, kurią kitą savaitę svarstys Vyriausybė, atsisakoma planų įmones valdyti per specialiai steigiamą įstaigą – visas turtas paliekamas ministerijoms.
Ekspertai teigia, kad likus prie senosios tvarkos, įmonės toliau bus galimais neskaidraus partijų finansavimo aruodais, praneša LTV „Panorama“.
Valstybė komercinio turto, kaip geležinkeliai, paštas, elektros ir kitos įmonės, turi už keliolika milijardų litų, tačiau šis turtas biudžetą papildo labai varganomis sumomis.
Dabar svarbiausios įmonės yra pavaldžios ministerijoms, o jų valdybose sėdi politikai ir valdininkai. Siekiant turto valdymą padaryti mažiau priklausomą nuo politikų, Vyriausybė prieš kelis mėnesius valstybines įmones ketino sutelkti į specialiai įkurtą kontroliuojančia bendrovę „Visuomis“.
Kilus pasipriešinimui, prieš mėnesį prabilta apie švelnesnę reformą – turto valdymą pavesti naujai įkurtai centrinei įstaigai, kuri turėjo būti atskaitinga Finansų ministerijai. Tačiau paaiškėjo, kad ir ši reforma žlugo.
Kitą savaitę Vyriausybėje bus svarstoma valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcija, kurioje numatyta, kad svarbiausios valstybės įmonės ir toliau liks pavaldžios ministerijoms.
„[Tą nulėmė] politinės valios trūkumas ir prisirišimas prie įmonių – sunku atsisveikinti su jomis“, – mano ūkio ministras Dainius Kreivys.
Jis pripažįsta, kad nepavykus depolitizuoti įmonių, geresnio turto valdymo reforma judės kur kas lėčiau. Tačiau tikimasi, kad daugiau naudos iš valstybės turto biudžetui ir piliečiams pavyks išspausti, pavyzdžiui, reikalaujant valstybines įmones viešai pateikti ketvirčių veiklos ataskaitas, įmonių vadovų atlyginimus labiau siejant su veiklos rezultatais, komercines veiklas atskiriant nuo nekomercinių.
Be to, pagal koncepciją Finansų ministerija, konsultuodamasi su kitomis ministerijomis, valstybės įmonėms nustatys aiškius tikslus, kiek jos turi uždirbti pelno ir kokią naudą iš to turės biudžetas.
„Jeigu turėsime centralizuotą sistemą, pagal kurią įmonėms nustatomi rodikliai, ir tie tikslai bus pasiekti, tuomet akcijas valdanti ministerija ir įmonės vadovai turės paaiškinti, kodėl jie negali to padaryti“, – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Skaičiuojama, kad į biudžetą kitąmet iš valstybės įmonių bus gauta maždaug 300 milijonų litų.
Tačiau analitikai teigia, kad valstybines įmones palikus ministerijoms padėtis iš esmės nesikeis.
„Neminint pavadinimų, galima pasakyti, kuri kompanija – socialdemokratų, kuri – konservatorių ar panašiai. Tai blogai, nes tada tos kompanijos tampa neskaidriais aruodais neskaidriam partijų finansavimui, pamina visus demokratijos pagrindus.
Išvalstybinimas arba vietinių karaliukų – ministrų – nuėmimas nuo tų kompanijų pulso būtų buvusi labai prasminga reforma. Deja, mūsų politinė sistema nėra pasiruošusi tokiam radikaliam žingsniui“, – įsitikinęs Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.
Turto valdymo centralizavimui priešinosi susisiekimo ministras, kurio ministerijai pavaldūs uostai, geležinkeliai, paštas, kitos įmonės. Pagal naują koncepciją įmones palikus ministerijoms, ministras stipraus pasipriešinimo nebereiškia.
„Pirmiausia vis dėlto ministerijos, kurios kuruoja valstybines įmones, yra kur kas labiau įsigilinusios į įmonės reikalus, ir ministrai yra tie žmonės, kurie turi reikalauti iš įmonių veiklos rezultatų ir, be jokios abejonės, prisiimti atsakomybę, jeigu įmonės prastai veikia“, – sakė Eligijus Masiulis.
Paklaustas, gal tiesiog nenori paleisti įmonių iš savo politinės įtakos, ministras sakė: „Manau, kad ne čia priežastis, aš nesikišu į įmonės veiklą nei skambučiais, nei faksais, tam yra sudarytos įmonių valdybos“.
Šią savaitę dėl Premjero patarėjo Mindaugo Majausko skambučio „Lietuvos geležinkelių“ vadovui Stasiui Dailydkai kilo skandalas. M. Majauskas, prašęs daugiau pinigų į biudžetą iš „Lietuvos geležinkelių“, sako sulaukęs S. Dailydkos grasinimų. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas kaltinimus atmeta ir teigia, kad M. Majauskas peržengė kompetencijos ribas.
