Vyriausybė dar kartą bando pertvarkyti valstybės žinioje esančio turto valdymą. Pirmoji iniciatyva pasirodė prieš metus. Buvo pateiktas projektas „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės viešosios infrastruktūros modernizavimui programa“. 2009 m. rudenį pasirodė „Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009-2016 metų strategija“.
Abiejuose pateiktuose dokumentuose aiškiai atsiskleidė valstybės valdomų įmonių ir turto privatizavimo bei atskirų verslo grupių interesai. Dabar pristatomame „Visuomis Holding Company“ (toliau – „Visuomis“) pavadinimu valstybės valdomų įmonių pertvarkos scenarijuje, kaip ir ankstesniuose, išlieka tos pačios tendencijos. Neslepiama, kad bus siekiama pritraukti privataus kapitalo, dalį valstybės valdomų įmonių ir turto privatizuoti, kitas įmones pertvarkyti taip, jog taptų patrauklios investuotojams. Tiesa, šįkart, kad atrodytų įtikimiau, pasitelkiamas užsienio ekspertas, apeliuojama į kitų šalių modelius, patirtį, daug kalbama apie skaidrumą, pelningumo didinimą, kuris neva leistų nedidinti mokesčių.
Socialdemokratų sąjunga neabejoja, jog reikia siekti valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo, būtina didinti jų efektyvumą, gerinti darbo ir valdymo kokybę. Tačiau LSDS negali pritarti tokiam valstybės valdomų įmonių pertvarkos scenarijui, kurį teikia Vyriausybė ir jos samdomi ekspertai.
Dėl užsienio ekspertų ir jų siūlymų,
Lietuva turi karčią patirtį dėl užsienio ekspertų išvadų ir rekomendacijų, kuriomis vadovaujantis buvo vykdomos reformos, privatizacijos, ar pritraukiami investuotojai. Tai „Mažeikių nafta“, elektros skirstomieji tinklai, Lietuvos avialinijos, „Leo LT“, šilumos ūkio nuoma prancūzų bendrovei „Dalkia“, pensijų reforma ir t.t. Už tokias studijas sumokami milijonai, rekomenduotas reformas įprastai tenka vėl reformuoti, privatizacijos baigiasi didžiuliais nuostoliais valstybei bei visuomenei.
Dabar pristatomas švedo Dago Detterio parengtas valstybės valdomų įmonių pertvarkos scenarijus. Pagal jį neva Švedijos, Suomijos valstybių pavyzdžiu siūloma sukurti bendrovę, kuriai ketinama perduoti visų valstybinių įmonių valdymą. Nors Lietuvoje D.Detteris pristatomas kaip vienas žymiausių valdymo srities specialistų ar ekspertų, Švedijoje jis labiau žinomas kaip asmuo susijęs su pasaulio banku ir prisidėjęs prie švediško socializmo modelio bei gerovės valstybės aptrupėjimo. D.Detteris prisidėjo prie Švedijos geležinkelių optimizavimo – padaryta taip, kad kur švedai neturėjo problemų – jas susikūrė ir dabar turi užsiėmimą jas spręsti. Nustebino D.Detterio požiūris (neaišku ar tai buvo derinta su premjeru ir Lietuvos Vyriausybe, ar ne), pristatant ruošiamos pertvarkos siūlymus: „Dabartinis decentralizuotas modelis yra kaip „juoda dėžė“.
Nėra skaidrumo, nėra supratimo, kas vyksta su valstybinėm kompanijom. Jeigu tai „juoda dėžė“, mes nežinome, kas iš to pelnosi. Bet žmonės, kurie iš to pelnosi, žinoma priešinsis“. Tokio ciniško vertinimo lyg tai anksčiau nėra pareiškę jokie užsienio ekspertai. Beje, kuomet kalbama apie Švedijos, Suomijos, kitų valstybių pavyzdžius, net minėtoje „Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009-2016 metų strategijoje“, patvirtintoje LR Vyriausybės 2009-11-25 nutarimu Nr. 1597, pateikiama visai kitokia informacija apie užsienio valstybių turimą valstybės nekilnojamo turto valdymo patirtį. Štai Suomijoje valstybės nekilnojamojo turto agentūra pervadinta į Senate Properties yra valstybės įmonė, atskaitinga Finansų ministerijai. Jai priskiriamas kultūros objektų, kalėjimų valdymas, 2005 m. įmonė pradėjo atlikti turto plėtros funkciją.
Pagal Nekilnojamojo turto strategiją, eilė valstybinių institucijų: Žemės ūkio, Gynybos, Finansų, Užsienio reikalų ministerijos, Pasienio apsauga, Kelių direkcija ir t.t savo balansuose gali turėti turto. Švedijos valstybės nekilnojamąjį turtą iki 1993 m. centralizuotai valdė Nacionalinė valstybinių pastatų valdyba, kuri 1993 m. panaikinta, o turto valdymą perėmė jos pagrindu įsteigtos ar veikiančios įmonės. Tokį sprendimą priėmė Švedijos parlamentas, siekdamas, kad būtų panaikinta valstybei priklausančių pastatų valdymo monopolija.
Dažnai pavyzdžiu Lietuvai pateikiama Estija. Estijoje nekilnojamojo turto valdymas nėra centralizuotas – kiekviena valstybės institucija ar įmonė turi savo turtą, kurį valdo, naudoja ir disponuoja juo. Taigi, taip kaip siūloma Lietuvoje pertvarkyti valstybės žinioje esančio turto valdymą, rasti panašumų su minimomis skandinavų šalimis būtų sudėtinga.
Be to kalbant apie skandindavų šalių modelių taikymą Lietuvoje, reikia išsiugdyti ir skandinavišikos visuomenės mentalitetą, pirmiausia valdžios sluoksniams (iš vartotojiškos pakraipos bent pradėti orientuotis į pilietinę).
Galimos pasekmės
Iš Vyriausybės pateikiamų komentarų apie tai, kaip ji planuoja pertvarkyti valstybės žinioje esančių įmonių ir turto valdymą formuojasi nuomonė, kad arba pati Vyriausybė sunkiai įsivaizduoja galimos pertvarkos scenarijų, arba neatskleidžia tikrų šios pertvarkos tikslų ir siekių. Jau vien pati idėja atskirti politinius ir komercinius tikslus, atskirti įmones nuo politinės įtakos ir politikų, kuomet valstybinių įmonių valdymo ir veiklos strategijos paliekamos ministerijoms, o bendrovės „Visuomis“ valdyba atskaitinga ministrų tarybai yra sunkiai įsivaizduojamas dalykas, nes įmanomas tik tuo atveju, jei ministrų kabinetas formuojamas ne iš politikų ir partijų atstovų, o rinkimus laimėjusios politinės organizacijos taip pat nedalyvauja formuojant vyriausybę.
Todėl labiau tikėtina, jog po šia mintimi slepiasi siekis nepelningąją įmonių veiklos dalį – valdymo kaštus, patirtus nuostolius, ūkines išlaidas ir kt. palikti valstybei, t.y. dengti mokesčių mokėtojų sąskaita, o pelningąją komercinę dalį – privatizuoti. Šiuos įtarimus patvirtina ūkio ministro pozicija, kad „Visą nepelningą, bet visuomenei reikalingą įmonių veiklą reikia atskirti nuo komercinės. Tada bus aišku, ką reikėtų finansuoti iš biudžeto, o ką apskritai naikinti“. Kaip naikintiną pavyzdį ministras paminėjo Lietuvos geležinkelių nuostolingus keleivinius maršrutus.
Akivaizdu, kad planuojama valstybinio turto ir įmonių pertvarka, sukuriant „Visuomis“, padidins biurokratijos ir valdininkijos kiekį, didins valdymo kaštus, nes valdybos nariai, nors nebus etatiniais darbuotojais, bet gaus atlygį. Apskritai, kiek kuriama bendrovė kainuos valstybei – sunkiai įsivaizduojamas dalykas, bet pagal ūkio ministro pateiktas vizijas galima įtarti, jog tai bus kažkas panašaus kaip „Leo LT“ atveju. Be to „Visuomio“ valdyba dubliuos dalį ministerijų ir įmonių vadovų funkcijų, o už savo veiklą nebus atsakinga.
Bandant įsivaizduoti „Visuomis“ valdybą sudarytą iš aukščiausio lygio profesionalų, nepriklausomų nuo politikos, sąžiningą veiklą garantuosiančių vadybininkų, tenka pastebėti, jog net tose tarnybose – teismai, prokuratūra, VSD, vidaus reikalų, specialiosios ir kt. tarnybos – kur tokių savybių reikalauja LR Konstitucija ir įstatymai, neišvengiama šališkumo, politinės įtakos, neobjektyvumo. Čia gi bus valdomas 18 mlrd. Lt vertės turtas, vykdoma privatizacija, suksis dideli pinigai, todėl labai tikėtina, jog sukūrus naują turto valdymo bendrovę, išaugs ir korupcijos mastai.
Kalbant apie dividendų „grąžą“, privatizavus dalį įmonių, ji tik mažės. Ją padidinti bus galima vienu būdu – keliant įkainių tarifus, t.y. didinant visuomenei mokesčių naštą. Pagal pateiktą valstybės valdomo turto ir įmonių pertvarkos scenarijų tikėtinas būtent toks kelias.
Atrodo, ruošiama pertvarka su “Visuomis“ įsteigimu, ne tik priartins Lietuvos ūkį prie sovietinių laikų centralizuoto valdymo, bet ir sukurs kažką panašaus į kaimyninėje Baltarusijoje A.Lukašenkos įdiegtą ūkio valdymo ir kontrolės schemą.
Tikėtina, jog blogiausi ir liūdniausi atskirų įmonių pertvarkos, privatizacijos, nuomos, investicijų pavyzdžiai dabar gali būti įgyvendinti globaliai visos šalies mastu. Lietuvos avialinijų privatizavimas su „flyLAL“ atsiradimu buvo pristatomas kaip modernios vadybos pavyzdys, privatūs pensijiniai fondai buvo įkurti vadovaujantis Čilės specialistų rekomendacijomis, didžiausiu ir skaidriausiu investiciniu projektu buvo laikomas „Leo LT“ sukūrimas, naudinga visuomenei nuomos sutartimi pristatinėtas šilumos ūkio išnuomojimas prancūzų bendrovei „Dalkia“ (dabar praktiškai valdoma „Rubicon“), efektyviausiu valdymo operatoriumi pateikiama kompanija „Williams“. Dabar viskas gali būti viename – „Visuomis Holding Company“.
Įvertinus visą šiandien turimą informaciją, galima teigti, jog įgyvendinant pateikiamą valstybinio turto ir įmonių valdymo pertvarkos scenarijų, kuriamas dar vienas monopolinis monstras, privatus kapitalas perims pelningąją valstybės nuosavybės dalį, valstybės turtas bus išparceliuotas, viešasis interesas apribotas, o visuomenės pečius užguls dar didesnė finansinė našta. Taigi, dabartinės valdžios peršamas privataus ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimas yra labai pavojingas visuomenės interesams, nes tokiu atveju privatus sektorius pelnysis visuomenės sąskaita.
Vyriausybės interesai
Vyriausybė, prarasdama politinius svertus ir visuomenės pasitikėjimą, bando sustiprinti savo ekonominius finansinius svertus bei įtaką, siekdama perimti turto kontrolę žymiai ilgesniam laikui. Tikėtina, kad „Visuomio“ valdyba bus formuojama iš patikimų, lojalių dabartinei Vyriausybei ir premjerui kadrų. Privatizuojant įmones, tradiciškai veikia ne tik „otkatų“ schema, bet privatizuoti objektai, skirtingai nuo valstybinių, jau gali remti partijas, politikus ir rinkimų kampanijas. Taip elgtis premjerą ir ministrus greičiausiai verčia ir susitarimai bei įsipareigojimai tam tikroms privataus stambaus kapitalo grupėms, užsienio kompanijoms. Be to Vyriausybė galės pasigirti įplaukų, nors ir vienkartinių, į biudžetą padidėjimu.
Ką daryti?
Socialdemokratų sąjungos įsitikinimu, ir dabar Vyriausybė turi pakankamą sprendimų priėmimo galią, įmonių kontrolės galimybes. Taip pat ir galimybę dar griežtinti kontrolę, reikalauti atsakomybės, realiai taikyti sankcijas. Jei pati Vyriausybė, turėdama valdančiąją daugumą Seime, nepajėgi formuoti užduočių ir tikslų, koordinuoti ir kontroliuoti jų vykdymo, finansinių srautų, įmonių vadovų veiklos ir pasiekti pageidaujamo rezultato, tuomet toks ministrų kabinetas su premjeru turi pasitraukti.
Prieš kalbant apie valstybės turto pertvarką, Vyriausybei privalu būtų parengti ir pateikti informaciją apie privatų sektorių: kokią dalį BVP valdo privatus sektorius ir kokią naudą iš to turi valstybė, kokią naudą duoda kitų šalių valstybinių įmonių valdomos buvusios Lietuvos įmonės, kokia visuomenei suteikta nauda iš privatizacijos procesų ir kt. Jeigu, kaip teigiama, yra pagaliau suskaičiuotas valstybės valdomas turtas, norėtųsi pamatyti konkrečius strateginių ir nestrateginių, neprivatizuotinų ir privatizuotinų įmonių sąrašus. Pagaliau, trečia, jei kalbama, kad pertvarka, įkuriant „Visuomį“ duos po 2-3 mlrd. Lt papildomų įplaukų kasmet, taip pat labai norėtųsi pamatyti finansinę išklotinę, kas konkrečiai sudarys tuos 2-3 mlrd. Lt. (dėl pirmo milijardo pirmaisiais metais aišku – tai vienkartinės už privatizuotas įmones gautos įplaukos). Neturint šios informacijos ir rodiklių, jokių veiksmų valstybės turto atžvilgiu negali būti imtasi.
Dabar Lietuvos valstybinio turto valdymo modelis panašus į Jungtinėje Karalystėje veikiantį. Yra Turto fondas ir Turto bankas. Peržiūrėjus ir pertvarkius jų funkcijas, galime suformuoti panašią į JK veikiančią instituciją – Vyriausybinių pirkimų įstaigą – tai valstybės nekilnojamojo turto valdymo efektyvumą vertinanti ir efektyvesnio turto naudojimo ir valdymo programas įgyvendinanti institucija, atsakinga ir už valdžios institucijų nekilnojamojo turto įsigijimą ir sujungimą. Iš kitos pusės, valstybinėms įstaigoms kaip tik reiktų suteikti daugiau galimybių disponuoti turtu taip pat reikalaujant ir didesnės atsakomybės.
Išvada
Vyriausybės planuojama valstybės žinioje esnčio valstybinio turto pertvarka su „Visuomis“ kūrimu panaši į dar vieną ruošiamą privatizacijos niekšybę, kuri nieko gero neduos nei biudžetui, nei visuomenei, o tik sudarys sąlygas kažkam gauti naudą visuomenės sąskaita.
