Vyriausybės jau palaimintą įstatymų paketą, kuriuos siekiama Lietuvos bankui, perduoti ne tik bankų, bet ir vertybinių popierių bei draudimo rinkos priežiūrą, komentatoriai vertina skirtingai.
Tikėtina, kad bus geriau
Pasak ekonomistės Aušros Maldeikienės, Lietuvoje labai ilgai diskutuotas finansų rinkos institucijų bendros priežiūros mechanizmas galų gale pasiekia Seimą, ir tikėtina, kad jis įsigalios jau nuo kitų metų. Toks žingsnis, anot A. Maldeikienės, sveikintinas. „Visų pirma todėl, kad atsirandant labai sudėtingiems išvestiniams finansiniams produktams moderniame ūkyje akivaizdžiai nyksta ribos tarp finansų rinką formuojančių bankų, vertybinių popierių ir draudimo sektorių, o tai reiškia, kad speciali jungtinė reguliavimo institucija tikrai turi papildomų galimybių tiksliau ir greičiau reaguoti į pokyčius. Kita vertus, tai, kad tokia institucija kuriame centrinio banko rėmuose Lietuvos bankui suteiks daugiau galių prisidėti prie visos (o ne išimtinai bankinės) finansų sistemos stabilumo“, – sakė ji portalui „Balsas.lt“.
Pasak A. Maldeikienės, teigiamai vertintina ir galima masto ekonomija. „Jeigu (tikrai!) bus mažiau – darbuotojų, mažesnės veiklos sąnaudos, tikėtinas didesnis operatyvumas, palankus visuomenės požiūris. Tiesa, neverta pamiršti ir to, kad panaši institucija gali sutelkti savo rankose pernelyg daug galių, tapti gremėzdiška ir biurokratizuota. Bankų, draudikų ar investicinių bendrovių rizikos dažnai turi skirtingą prigimtį, tad turi būti kalbama apie labai kvalifikuotą personalą. Problemos gali atsirasti ir todėl, kad šiaip jau centriniai bankai nėra organizacijos besirūpinančios vartotojų apsauga, nors manytina, kad tokios mažos rinkos, kaip Lietuvos atveju, kvalifikuota pagalba finansų sektoriaus paslaugų vartotojams sutelkta vienoje vietoje yra geras dalykas ir gali sustiprinti šlubuojantį pasitikėjimą šia rinka, – samprotavo ekonomistė.
Keitimas dėl keitimo?
Buvęs ministras pirmininkas, Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius teigia, kad numatoma reforma yra beprasmis laiko gaišimas ir veikos bei reformų imitavimas, o taupymas abejotinas, nes darbuotojai pereis iš vienos institucijos į kitą. „Minėtos funkcijos yra ganėtinai skirtingos, nors ir matuojamos tais pačiais pinigais. Galima jas jungti, galima ne. Ar buhalterijos ir kitų smulkių padalinių sujungimas sutaupys daug lėšų – abejotina. Funkcijos vis tiek turėtų būti atliekamos ir išvaikyti jau patyrusius darbuotojus būtų nusikaltimas. Nei vertybinių popierių, nei draudimo priežiūros srityje jokių rimtų skandalų nepastebėta, tad neaišku, kodėl skubotai daroma reforma dėl reformos“, – stebėjosi jis.
Anot G. Vagnoriaus, pagrindinės rinkos priežiūros institrucijų problemos slypi visai ne tame, kad jos turi skirtingus ūkvedžius ir buhalterius. „Joms trūksta administracinių svertų ir įgaliojimų, o be to jos neturi aiškaus politinio pavaldumo. Europinėje praktikoje jos pavaldžios vyriausybėms, o pas mus yra iš esmės išjungtos iš politinio pavaldumo ir dirba pačios sau“, – sakė politikas.
Kaip priminė G. Vagnorius, prieš kiek laiko buvo norėta sujungti ir daugiau rinkos reguliavimo institucijų, sukergiant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją su Ryšių reguliavimo tarnyba. Kartu buvo kurpiami projektai, kaip centralizuoti visą valstybės turto valdymą ir patikėti jį keliems genialiems vadybininkams, steigiant bendrovę „Visuomis“.
„Apskritai, visa ko centralizacija yra būdingai ne rinkos ekonomikai, o tai kuri egzistavo kiek anksčiau“, – šaipėsi G, Vagnorius.
****
Pagal projektų paketą, nuo 2012 m. sausio 1 d. visos finansų rinkos priežiūrą (tiek veiklos, tiek riziką ribojančią) vykdys viena institucija – Lietuvos bankas, o Draudimo priežiūros komisija ir Vertybinių popierių komisija bus likviduotos. Lietuvos bankui taip pat bus priskirta vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo funkcija. Be to, keisis priežiūros sistemos finansavimo modelis.
Finansų rinka (kurią sudaro kredito, draudimo įstaigų bei investicinių paslaugų sektoriai) yra specifinis, sudėtingas ir turintis ypatingą reikšmę visai šalies ekonomikai ūkio sektorius, kurio priežiūra atitinkamai turi būti labai kvalifikuota, reikalaujanti specifinių žinių ir specialistų. Tikimasi, kad įgyvendinta finansų rinkos priežiūros sistemos reforma leis optimizuoti priežiūros procesus, sisteminės rizikos valdymą, efektyviau paskirstyti išteklius atskiriems finansų sektoriams prižiūrėti (atsižvelgiant į sektorių išsivystymo lygį, raidos tendencijas ir kitus veiksnius). Dėl galimai pažeistų savo teisių draudimo ar prekybos vertybiniais popieriais srityse vartotojas taip pat turės kreiptis į Lietuvos banką.
Pasak finansų ministerijos, toks priežiūros funkcijų finansavimo būdas pasaulyje labai paplitęs, pagal tokį modelį finansuojamos daugelio Europos Sąjungos ir kitų pasaulio valstybių priežiūros institucijų atliekamos funkcijos (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kt.). Pavyzdžiui, vertybinių popierių srityje šiuo metu Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, šio sektoriaus priežiūrą finansuojanti valstybės biudžeto lėšomis.
Įvykdžius pertvarką, pasak finansų ministerijos, bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos išlaikymui (šioms institucijoms išlaikyti iš valstybės biudžeto 2008 m. buvo skirta apie 7 mln. Lt, 2009 – apie 5 mln. Lt., 2010 – apie 4 mln. Lt, 2011 – apie 4,5 mln.).
