Vyriausybė optimistiškai pareiškė, kad iš valstybinių įmonių galima sulaukti 0,5–1,5 mlrd. Lt įplaukų į biudžetą, ir sumokėjo didelius atlygius užsienio ekspertams už konsultacijas, kaip tai padaryti. Tačiau pasiūlyta holdingo kūrimo idėja sulaukė prezidentės, opozicijos ir netgi valdančiosios koalicijos politikų kritikos. Tad „Visuomiu“ pavadinta struktūra tapo tik dar vienu aistras sukėlusiu ir greitai subliuškusiu projektu. Dabar valdžia jau kalba apie kito darinio – centrinės agentūros – steigimą. O valstybės valdomo turto grąža ir toliau prilygsta katino ašaroms.
Sulaukė tik kritikos
Valstybė valdo turtą už beveik 18 mlrd. Lt ir sulaukia vos 0,1 proc. grąžos, o kitose šalyse šis rodiklis siekia iki 10 proc. Tai valdžia sužinojo tik pasamdžiusi Švedijos ekspertus, kuriems atseikėjo 100 tūkst. Lt.
Švedijos ekspertai pasiūlė valstybės turtą perduoti valdyti sukurtai holdingo kompanijai „Visuomis Holding Company“. 7 vadybininkų valdyba būtų ieškojusi būdų, kaip padidinti valstybinių įmonių pelningumą. Tačiau ši idėja sulaukė daug kritikos.
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, „Visuomis“ yra įdomi iniciatyva, tačiau visiškai nepritaikyta lietuviškai aplinkai. Prezidentė taip pat aštriai kritikavo valdžios bejėgiškumą valdant valstybės turtą. „Nenormalu, kad 18 mlrd. Lt vertės valstybės valdomas turtas duoda tik 45 mln. Lt dividendų per metus, – teigė ji. – Taip prarandamos valstybės lėšos, kurias galėtume panaudoti svarbioms valstybės funkcijoms finansuoti.“ Per šiuos metus iš 300 valstybinių įmonių tikimasi sulaukti dar mažiau dividendų nei 2009 m. – vos 33,6 mln. Lt.
Holdingo idėjai nepritarė netgi kai kurie konservatoriai. „Sumanymas nebuvo suderintas su koalicijos partneriais, – aiškino konservatorius Jurgis Razma. – Nesu tikras, kad į valstybines įmones reikia žiūrėti vien komerciniu aspektu – nemažai jų atlieka ir socialinę bei strateginę funkcijas.“
Vėl nauja idėja
Sulaukusi neigiamos valdančiųjų koalicijos parlamente reakcijos Vyriausybė numojo ranka į „Visuomio“ idėją, išleistus pinigus ekspertams ir pateikė kitą pasiūlymą. Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, dabar nuspręsta įsteigtą naują žinybą – instituciją, kuri būtų pavaldi Finansų ministerijai. Šiai institucijai sukurti Seimo pritarimo nereikėtų. Ūkio, Finansų ir Teisingumo ministerijos turės parengti valstybės turto valdymo strategijos planą ir įgyvendinti jį per metus.
„Planas kardinaliai skirsis nuo ankstesnio pasiūlymo, – teigė ūkio ministras Dainius Kreivys. – Pagal jį, visos valstybės įmonės turėjo būti perduotos į holdingo struktūrą – bendrovę, kuri būtų valdžiusi ir pinigų srautus, visas įmones. Šiuo atveju pirmiausia norime sukurti naują įmonių valdybų paskyrimo tvarką, kad joms vadovautų profesionalai.“
Pinigai į balą
Seimo Ekonomikos komiteto narys Kęstutis Daukšys įsitikinęs, kad valdžia, išleidusi 100 tūkst. Lt užjūrio ekspertams, realiai nieko negavo. „Ekspertai tik abstrakčiai pasakė, kokios vertės turtą turime, bet iš tikrųjų niekas tiksliai nežino, koks jis. Nežinia, kiek Turto bankas ir Turto fondas valdo valstybinės žemės sklypų, pastatų. Galbūt daug ką galima parduoti, atsisakyti nereikalingų paslaugų, – kalbėjo parlamentaras. – Visa tai tikrai galima padaryti patiems, be brangių užsienio konsultantų. Tereikia įpareigoti tas pačias valstybines įmones pateikti informaciją ir paskui ją apdoroti. Tik tada ir būtų galima diskutuoti, kaip šį turtą valdyti.“
K.Daukšys stebisi valdžios retorika, kad reikia surinkti daugiau pelno iš valstybinių įmonių, bet realiai nieko nedaro. „Valdantieji turi visas galimybes parinkti įmonėms profesionalius vadybininkus ir pareikalauti iš jų rezultatų. Dabar valdžia tikisi, kad viską išspręs koks nors holdingas arba agentūra, nors nesugeba kontroliuoti į valstybines įmones savo deleguotų valdybos narių“, – piktinosi K.Daukšys.
Mėto pėdas?
Seimo Ekonomikos komiteto narei Birutei Vėsaitei Vyriausybės peršami įvairūs modeliai ir jiems kurti leidžiami pinigai kelia įvairių įtarimų. „Nesuprantama, kam leisti lėšas įvairiems projektams, kurie paskui numarinami, – stebėjosi ji. – Man tai kelia įtarimų, kad norima sumėtyti pėdas ir tyliai sutvarkyti kitus su valstybės turtu susijusius reikalus, turiu galvoje energetikos ūkio pertvarką.“
Parlamentarė įžvelgia grėsmę vartotojams, kai Vyriausybė ėmė aktyviai restruktūrizuoti energetikos įmones, ketindama jas jungti į įvairius darinius. „Tūkstančiai šio sektoriaus darbuotojų gyvena nežinioje, valdantieji kalba apie restruktūrizavimą, elektros tinklų įmonių VST ir RST sujungimą, sudaro sąlygas įvairių uždarųjų akcinių bendrovių, kurios imsis elektros ūkio priežiūros verslo, kūrimuisi, – kalbėjo B.Vėsaitė. – Vyriausybė visas šias permainas rengia be jokių diskusijų su visuomene, politikais ir specialistais.“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Seime ir Vyriausybėje Šarūnas Birutis irgi yra pareiškęs priekaištų, kad derinant elektros ūkio pertvarką nereaguojama į verslo ir pramonės atstovų pastabas.
Saulius TVIRBUTAS
