Slapstėsi Druskininkuose
„Mačiau, kad vyksta karinis perversmas ir nutariau pabėgti nuo perversmininkų. Maniau, kad daugiau padarysiu pasislėpęs nuo perversmininkų“, – trečiadienį Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame Sausio 13-sios bylą buvo paskelbti liudytojo parodymai. A.Šimėnas atvyko į teismo posėdį ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
A.Šimėnas paliudijo, jog per sausio įvykius slapstėsi Druskininkuose.
Premjero pareigas jis ėjo 1991 metų sausio 10-13 dienomis. Per kruvinuosius įvykius paaiškėjo, kad yra dingęs ministras pirmininkas A.Šimėnas. Netrukus į premjero pareigas buvo paskirtas Gediminas Vagnorius.
Ekspremejras žinią apie pasitraukimą tikina per draugą perdavęs Vytautui Landsbergiui, ji politiką pasiekė.
A.Šimėnas ikiteisminio tyrimo metu prokuroras pasakojo, kad tuo metu situacija Lietuvoje buvo labai sudėtinga. Sausio 9 dieną jis gavo parlamento pirmininko Vytauto Landsbergio pasiūlymą užimti premjero postą.
Nebuvo pasiruošęs tokiam postui
„Buvo suprantamas dalykas, kad K.Prunskienės Vyriausybė atsistatydins, Lietuva negalėjo likti be vadovo“, – yra pasakojęs A.Šimėnas.
Jis pripažino jautęsis nepasiruošęs tokiam postui. Pamąstymui dėl naujų pareigų Aukščiausios Tarybos deputatas gavo pusdienį ir po to nusprendė atsisakyti siūlymo.
A.Šimėnui grįžus į namus, apie 22-23 val. jam paskambino V.Landsbergis.
„Buvo aišku, kad bręsta įvykiai, tuometinės sovietų valdžios organizuoti“, – sakė A.Šimėnas. Jis sakė nujautęs, kad jeigu Lietuva pati neišspręs dėl premjero kandidatūros, situacija gali pasinaudoti Maskva ir formuoti valdžią iš sau palankių struktūrų. Pasvarstęs A.Šimėnas sutiko užimti ministro pirmininko postą.
A.Šimėnas yra pasakojęs, kad Nacionalinis gelbėjimo komitetas yra siuntęs raginimus Vyriausybei rusų kalba su siūlymu atsistatydinti, parašo po tekstu nebuvo.
Politikas sako supratęs, kad Lietuvos nepriklausomybė yra pavojuje.
Buvo apklaustas ir Landsbergis
Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V.Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Teisiamųjų suole sėdi du asmenys, tačiau dar per 60 kaltinamųjų yra teisiami už akių. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta beveik 500 žmonių, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
