Redakcija rekomenduoja

Neseniai Konstitucinis Teismas pripažino, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja dabartinė tvarka, kai atsiimti pensijų fonduose sukauptų pinigų negalima jokiomis aplinkybėmis – pavyzdžiui, ir mirtinai sergant. Teismas nepasisakė, kokiais atvejais pinigus turėtų būti galima atsiimti. Dėl to turės apsispręsti Seimas. Kaip ten bebūtų, net ir leidus atsiimti pinigus, žmonės gali ir negauti tiek, kiek dabar turi asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausias pagrindinių ekonomikos rodiklių prognozes. Atsižvelgiant į vieną iš jų, turėtų būti didinamos ir senatvės pensijos.  Jeigu ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė pensija Lietuvoje kitais metais turėtų išaugti mažiausiai 57 eurais. Kokios bus pensijos nuo 2025 m. Įstatymas numato – kasmet pensijos yra indeksuojamos, t. y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu.

Pirmadienį, 10 val., į kiekvieną telefoną turėjo ateiti saugos pranešimas apie Lietuvoje vykdomas civilinės saugos pratybas. Tačiau tūkstančiai gyventojų, kurie naudojasi skirtingų operatorių paslaugomis ir skirtingais telefonais, tokių pranešimų negavo. Jeigu tai būtų pranešimas apie tikrą grėsmę, pavyzdžiui, prasidėjusį karą ar atominės elektrinės Baltarusijoje sprogimą, daugelis rizikuotų savo sveikata ar gyvybe.

Premjerės Ingridos Šimonytės siūlymas krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui atsistatydinti ir verčiau užleisti vietą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui išprovokavo ministro tolesnę reakciją, bet visiškai nepatiko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikams.

Pas premjerę Ingridą Šimonytę pirmadienį antrą kartą rinkosi politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėtis apie didesnį finansavimą gynybai ateityje bei lėšų šaltinius. Tik šis susitikimas buvo tuštesnis, nes po premjerės siūlymo atsistatydinti krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, jis pats nepasirodė susitikime, į jį neatvyko ir opozicinių partijų atstovai.

Nuo 2025 m. liepos įsigalioja pokyčiai pagal praėjusiais metais priimtą įstatymų pakeitimą – nuo šiol automobilio techninės apžiūros metu užfiksuotas ridos klastojimas bus laikomas dideliu trūkumu ir dėl to automobilis teigiamos apžiūros išvados gauti negalės. Ekspertai perspėja, jog šis pokytis padarys daugiau žalos nei naudos, mat vairuotojai neretai nusiperka automobilius su jau pakeista rida, to nežinodami.

Gydytojai perspėja dėl gąsdinančios tendencijos – dėl tėvų baimių ar įsitikinimų neskiepijant vaikų grįžta „užmirštomis“ laikytos ligos. Fiksuojami ne tik tymų, raudonukės, bet ir kokliušo atvejai. Nors daugelis tokių ligų atrodo vaikiškos, medikai pataria nežaisti rusiškos ruletės ir pasinaudoti tuo, ką valstybė garantuoja nemokamai.

Gydytojas anesteziologas-reanimatologas, taip pat bardas, dainų atlikėjas ir kūrėjas Vygantas Kazlauskas pasakoja, kad jo gyvenimas tarsi padalytas perpus – nuo ankstyvo ryto jis sukasi ligoninėje, o vakare pasineria į muzikinę veiklą. Vis tik medikas neslepia, kad be darbe patiriamo adrenalino nieko nebūtų: „Emocija gyvenime reikalinga, nes kitaip suprasi, kad gyvenai veltui.

Baltarusijoje buvo sulaikyta šalčininkietė Tatjana Kanatova, vadovaujanti bendrovės „Vilatorika“ Šalčininkų filialui – ši bendrovė teikia kelionių agentūros paslaugas, organizuoja ekskursijas į Baltarusiją. Tai patvirtino pati T. Kanatova, bet moteris atsisakė plačiau komentuoti savo sulaikymą telefonu.  „Taip, taip, aš buvau Baltarusijos izoliatoriuje 50 dienų“, – sakė T. Kanatova.

Daugelyje parduotuvių, užsisakant prekes, įprasta tvarka yra tokia: jų pristatymas su kurjeriu kainuoja daugiausia, kiek pigiau – paštomatas, o atsiėmimas vietoje būna nemokamas. Vis tik bankuose yra priešingai. Ten atsiimti banko kortelę gali kainuoti 5 ar net 10 eurų, kai atsisiųsti – vos 2 ar 4 eurus. Bankai aiškina, kad taip mėginama taupyti laiką ir skatinti klientus korteles atsiimti nuotoliu.

Mirus šeimos nariui sunku būna ne tik emociškai, bet dažnai ir finansiškai. Dėl to gyventojai gali kreiptis įvairiausių vienkartinių ar periodinių išmokų. Pavyzdžiui, jei velioniui priklausė kokios nors išmokos ar pensija, bet dėl mirties jis jų negavo, pinigai išmokami paveldėtojams. Beveik pusę tūkstančio eurų gauna laidojantis asmuo, iki 2,9 tūkst. eurų išmokama, jei palaikus reikia gabenti iš užsienio.

Baltarusijos įkalinimo įstaigoje miręs Lietuvos pilietis Nikolajus Ribikovas dirbo Vilniaus universiteto ligoninės „Santaros klinikų“ ūkio dalyje santechniku. „Santaros klinikų“ Komunikacijos tarnyba patvirtino, kad asmuo tokiu vardu ir pavarde išties dirbo ūkio dalyje.  1953 metais gimęs N. Ribikovas gana dažnai keliaudavo į Baltarusiją, bet 2023 m. gruodžio 31 dieną buvo sulaikytas.

Šiuo metu sveikatos sistemoje vyksta dideli pokyčiai – vykdomos net kelios reformos. Viena jų apima pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros gydymo įstaigas. Ministro Arūno Dulkio užmojis – besijungdamos į sveikatos centrus savivaldybėje esančios gydymo įstaigos privalo užtikrinti žmonėms 80 proc. būtinų paslaugų arčiau namų.

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir kraujo ištroškusios erkės. Specialistai įspėja, kad ne tik mėgaujantis gamta, bet tiesiog lankantis miesto parke jau metas įprasti saugotis šių kraujasiurbių. Gydytojai primena, kad apsisaugoti nuo vienos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – dar nevėlu. Gera žinia – nuo rudens dalis gyventojų galės pasiskiepyti išvis nemokamai.

Ne tik supūliavę, skaudantys dantys, bet ir muštynėse, avarijose negrįžtamai sužaloti veidai – dėl tokios skubios pagalbos pacientai atsiduria Žalgirio klinikos Priėmimo skyriuje. Ne tik jam, bet ir visai ligoninei vadovaujantis 17 metų medicinos mokslams paskyręs ir vienu iš nedaugelio tokių specialistų Lietuvoje esantis burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius papasakojo apie iššūkius darbe ir neeilinį pacientą – karį iš fronto Ukrainoje.

Lietuva jau ne vienus metus linksniuojama kaip viena iš labiausiai į priklausomybę nuo raminamųjų vaistų įklimpusių Europos šalių. Gydytojai negailestingi – į šį liūną gali įgrimzti tiek darbingo, tiek vyresnio amžiaus žmonės, o pagyti gali būti sunkiau nei nuo priklausomybės narkotikams. Tiesa, specialistai įžvelgia ir šviesą tunelio gale, mat sugriežtinus šių vaistų pardavimo tvarką jau matomi rezultatai į teigiamą pusę.

Politikams keliant aliarmą dėl hibridinio tipo grėsmių prieš Lietuvą, kurios galimai nereikštų NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo, karinė žvalgyba sako, kad neturi duomenų apie planuojamas atakas artimiausioje perspektyvoje, kurios primintų „Hamas“ ataką prieš Izraelį, kai nesiekiama okupuoti teritorijos, o norima pakenkti civiliams, sukelti šoką. Artimiausia perspektyva žvalgybininkams reiškia laikotarpį iki 6 mėnesių.

Praėjusių metų antroje pusėje šalyje buvo sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su Baltarusijos žvalgyba. Šiems žmonėms pareikšti įtarimai šnipinėjimu. Lietuvoje jie rinko informaciją apie šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus bei perdavė užsakovui. Tokia informacija paskelbta Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už 2023-iuosius metus, kurį rengia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.

Rusija turi pajėgumų ir resursų toliau tęsti karą Ukrainoje mažiausiai 2-ejus metus, bet tuo pat metu vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą bei plečia karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Tokį vertinimą kasmetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės tarnybos departamentas.  Tai rodo strateginę Kremliaus kantrybę, susitelkimą į tikslus ir gebėjimą mokytis iš klaidų – o mums tai nėra gera naujiena.

Norėdami išlaikyti esamus ar pritraukti naujų darbuotojų darbdaviai paprastai turi mokėti konkurencingus atlyginimus. Tačiau, panašu, kad kai kuriems pigiau yra atsivežti užsieniečių, nei daugiau mokėti lietuviams. Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo rekordiškai ir dabar viršija 142 tūkst. Nors šiuo metu bedarbių turime net 166 tūkst. Lietuvos darbdaviai įdarbina vis daugiau baltarusių, ukrainiečių ir vidurio Azijos šalių gyventojų.

Paprastai įsigiję nekokybišką prekę, ją grąžiname pardavėjui ir tikimės atgauti sumokėtus pinigus. Tačiau pardavėjai ne visada skuba juos atiduoti. Vietoje pinigų jie primygtinai siūlo kitą prekę. Nekokybišką telefoną įsigijęs vilnietis ilgai ginčijosi su parduotuvės vadovu, kol galiausiai atgavo pinigus. Šioje situacijoje jam nepadėjo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ji tikino, kad pasikeitę įstatymai leidžia pardavėjui vietoje pinigų pasiūlyti kitą prekę.

Prieš kiek daugiau nei du metus Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos sausumos ir oro pajėgos pradėjo didžiausią karinę kampaniją nuo antrojo pasaulinio karo metų – netrukus buvo pradėtos oro pajėgų ir raketų atakos visoje Ukrainoje. Nors Ukraina nustebino pasaulį savo drąsa priešinantis okupantams, šiandien situacija fronte lieka įtempta.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje išsitarė, kad nemažai kas Lietuvoje ir užsienyje jam kartoja, esą jo pasisakymai skamba kaip be vilties, labai neoptimistiškai. Šis politikas išties yra pagarsėjęs ypatingai pesimistiniu požiūriu dėl Lietuvai kylančių grėsmių iš Rusijos, bet, kaip jis pats sako, tai yra strategija, kuri turi mus mobilizuoti.

Šiaures Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio garantijos yra politinės, o demokratinių valstybių politikai esminiais momentais, deja, būna lėti. Ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam būtų galima apskųsti pernelyg lėtą NATO šalių reakciją, teigia premjerė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė.

Vaistininku iš didžiosios raidės vadinamas žemaitis Kęstutis Beržinis iš Telšių įsitikinęs – daug sveikatos bėdų ištinka dėl to, kad šiandien žmogus taip nutolo nuo gamtos. Žolelių paslaptis išmanantis vaistininkas pastebi, kad šiandien dažnai ne tik nebegyvenama gamtos ritmu, bet ir nevertinamos dosnios jos dovanos.  Tris dešimtmečius vaistinėje dirbantis vyras pasakoja, jei tik galintis, visų pirma stengiasi į vaistinę atėjusiam žmogui padėti žodžiu ir patarimu, o ne įbrukti vaistą.

Kai auditorijoje prabyla Roberta Orlauskaitė, viskas nuščiūva. Ne tik dėl to, kad ši jauna moteris yra puiki oratorė, bet ir dėl to, kad jos pasakojimas apie tragišką avariją Rodo saloje, amžiams pakeitusią gyvenimą, priverčia labai pamąstyti, kiek kiekvienas savyje turime atsparumo ir gebėjimo prisitaikyti prie tokio gyvenimo, koks jis yra. Kartais gal nelabai teisingo.

Lietuvoje verslininkai nėra itin sužavėti svarstymais įvesti 4 darbo dienų savaitę už tą patį atlyginimą ir tuo pačiu darbo krūviu, nors Europoje šalys ir įmonės po truputį išbando šitą modelį ir žiūri, kas gero arba blogo nutiks. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad tai reiktų palikti spręsti pačioms įmonėms, mat viskas priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio.

Penkias dienas ieškota 13-metė mergaitė pas savo draugę Didžiojoje Riešėje buvo rasta tik gavus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo išduotą leidimą apieškoti namą. Tai portalui tv3.lt patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas ryšiams su visuomene Giedrius Janonis.

Metų ar kelių mėnesių darbo arba socialinio draudimo stažas gali lemti įvairių išmokų dydį arba kiek pinigų gausite išėję į pensiją. Nuo praėjusių metų pasikeitė tvarka, pagal kurią „Sodrai“ yra teikiami pranešimai apie draudžiamąsias pajamas ir tikslinami jų duomenys atsižvelgiant į dabar gyventojų teikiamas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Kai kurie specialistai tai vadina tikra „bomba“. Esą pakeitimai daromi atgaline data, tad dalis gyventojų net...

Paaiškėjus, kad visą savaitę be žinios dingusi mergaitė buvo rasta pas draugę, iškilo dar daugiau klausimų, mat nepilnametės artimieji praeitą savaitę teigė, kad ji buvo išėjusi pas draugę, tačiau paskui dingo, o pati draugė jokios informacijos apie dingimą neturėjo. Kol kas institucijos ir artimieji nekomentuoja, ar draugės šeima galėjo slėpti informaciją, kad pas juos buvo apsistojusi nepilnametė ar buvo kažkokia kitokia situacija.

Jeigu Rusija nuspręstų kada nors atakuoti Lietuvą, pirmiausia šalies gynyba rūpintųsi Lietuvos ginkluotosios pajėgos, jungtųsi NATO sąjungininkai, tačiau valstybės piliečiai taip pat turėtų būti pasirengę prisidėti prie gynybos teikdami paramą kariuomenei, užtikrindami gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą, dalyvaudami neginkluotame pasipriešinime.

Penkias dienas ieškota 13-metė mergaitė Vilniuje buvo rasta Didžiojoje Riešėje pas savo draugę, pas kurią ir buvo išvykusi nuo pat pradžių.  Šią informacija naujienų portalui tv3.lt patvirtino policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. „Kiek turiu, informacijos, tai taip“, – teigė generalinis komisaras, paprašytas patvirtinti, kad mergaitė rasta pas draugę Didžiojoje Riešėje.  „Žinau bendrą informaciją, kad rasta ji tame name“, – pridūrė R. Požėla.

Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi. Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų.

Širdies ligos pastebimai jaunėja, mat šiandien žmonių gyvenimo būdas beprotiškai greitėja, – konstatuoja intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas. Jis įspėjo, kad ypač pavojinga yra padidėjusio kraujospūdžio liga, kuri gali nerodyti jokių simptomų. Be to, gyvybiškai svarbūs rodiklių – kraujo spaudimo ar pulso dydį gali nulemti ne tik ligos, bet ir charakterio tipas ar vadinamas „baltų chalatų“ sindromas.

Kol esami ir buvę valdantieji vis įsivelia į ginčus dėl alkoholio ribojimų Lietuvoje efektyvumo, gydytojai sako matantys kitą didžiulę tragediją. Pasak psichiatro Martyno Marcinkevičiaus, audringos, neaiškaus plauko narkotikų sukeltos psichozės dabar tarp jaunimo plinta kaip tikra epidemija, tačiau naujienos apie tai retai pakliūva į straipsnių antraštes. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius atviras – tai, kas vyksta dabar, yra baisi tragedija.

„Niekam mes neįdomūs ir niekas su mumis nesikonsultuoja“, – sako Ukrainoje kovojantis savanoris Arūnas Kumpis. Jis tvirtina, kad lietuvių, kurie turi kovinę patirtį pilotuojant žvalgybinius ir atakos dronus, patarimų gynybos klausimais niekas neprašė. A. Kumpis pridūrė, kad jo 25-erių draugas ukrainietis vienas per mažiau nei pusę metų sunaikino 30 tankų – beveik visą batalioną, kurį Lietuva perka už visų metų gynybos biudžetą – du milijardus eurų.

Skurstantiems gyventojams Lietuvoje skiriama parama. Anksčiau žmonėms buvo dalijami maisto paketai, o dabar išduodamos specialios kortelės, su kuriomis bus galima įsigyti maisto įprastose parduotuvėse. Tačiau gyventojai skaičiuoja, kad 8 eurų, esančių kortelėje, neužteks net būtiniausiems maisto produktams. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta pasakojo, kad neseniai pasiėmė socialinę kortelę, skirtą maistui įsigyti.

Visuomenės nuomonės apklausose Lietuvos socialdemokratų partija yra populiariausia politinė jėga, o socdemai jau viltingai laukia Seimo rinkimų bei tikisi, kad saldus ir gardus valdžios obuolys nukris į jų rankas. Istorija rodo, kad po konservatorių valdymo visuomenės nuotaikos iš tiesų krypsta į kairę, bet keletas faktorių signalizuoja prastas tendencijas – populiariausia partija gali būti nebūtinai pati įtakingiausia po rinkimų.

Jau baigiasi žiema, daugelis nekantraudami laukiame pavasario. Vis tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika ragina neskubėti ir nepuoselėti tuščių vilčių, kad šis taip greit ims ir atkeliaus – reikės dar pasitelkti kantrybę ir luktelėti. Jam antrina ir gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka, kuris taip pat dalijasi pastebėjimais, jog atėjęs pavasaris, šiluma gali ir nedžiuginti.

Gydydamiesi ne tik peršalimą, bet ir kitas ligas lietuviai noriai atsigręžia į tradicinį paveldą, konstatuoja farmakognostė dr. Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pasak jos, Lietuva net atsiduria tarp pirmaujančiųjų pagal suvartojamų vaistinių augalų kiekį. Mūsų paveldas – mūsų turtas, pažymi mokslininkė, bet įspėja, kad juo naudotis reikia protingai.

Pacientų mylimas Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas Karolis Bumblauskas juokauja iš pacientų net sulaukiantis priekaištų, kad jie tiek ilgai turėjo laukti eilėje. Matyt, taip yra neatsitiktinai. Žmonės pasakoja, kad tai – gydytojas, kurio kabinete kraujospūdis nepakyla. Pats medikas gi sako, kad didžiausią prasmę jaučia, kai pamato greitą darbo rezultatą ir prasmę. Atvykus į interviu sutartu laiku tenka kiek palaukti – gydytojas vis dar operacinėje.

Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio konfliktas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dviejų viena kitos nemėgstančių asmenybių dvikova, bet iš tiesų viskas yra daug paprasčiau – vyksta kova dėl galios. Konservatoriai iš šalies vadovo nori atimti tai, ką į savo rankas buvo perėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: tai yra atstovavimą Europos Vadovų Taryboje ir galutinį žodį skiriant ambasadorius užsienio valstybėse.

Prisijungę prie Valstybinė mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) gyventojai jau gali pamatyti, kiek pinigų gali tikėtis susigrąžinti arba kiek jų teks primokėti pateikus pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 m. Pačias deklaracijas galima teikti nuo sausio 1 d. iki gegužės 2 d. Tačiau VMI ragina neskubėti, mat sumos dar gali pasikeisti gavus papildomų duomenų apie gyventojų išlaidas ar pajamas.

Socialdemokratai neseniai formaliai paskelbė, kad nekels savo kandidato prezidento rinkimuose, o verčiau parems dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą. Šis sprendimas nebuvo joks žaibas iš giedro dangaus, mat partija neturėjo kandidato, kuris ir galėtų susikauti dėl prezidento posto, ir norėtų to labai aistringai.  Populiariausia partijos politikė Vilija Blinkevičiūtė turėjo neblogas galimybes kautis dėl valstybės vadovo posto, bet nerodė ambicijų.

Praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei su statutinių tarnybų vadovais surengus spaudos konferenciją, kurioje norėta pasigirti pareigūnų darbo užmokesčio augimu, patys pareigūnai vidiniuose pokalbiuose juokėsi ir vadino ministrę Snieguole su nykštukais, mat puikiai suvokė, kad šalia ministrės sėdintys institucijų vadovai yra priversti įtikti ministrei. Juk būtent nuo A. Bilotaitės priklauso daugelio pavaldžių įstaigų vadovų atlyginimas.

Netoliese vykstant Rusijos ir Ukrainos karui grėsmės baiminasi ir lietuviai: ar saugu laikyti pinigus sąskaitose, ar nebus sunaikintas namas, už kurį toliau reikės mokėti paskolą ir t. t. Vienas iš nuogąstavimų yra ir viso kito kilnojamo bei nekilnojamo turto paėmimas, nes taip iš tiesų gali nutikti.

Gripo ir kitų peršalimo virusų sezonas vis labiau įsismarkauja, o gydytojai netveria pykčiu. Dar pernai pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka vėl painioja juos į biurokratizmo tinklą. Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.

Rusijos prezidento rinkimai, vyksiantys 2024 m. kovą, ekspertų nestebina – Vladimiro Putino pergalė yra labiausiai tikėtina. Nors dauguma žmonių supranta, jog šie rinkimai yra farsas, tačiau Rusija ir toliau laikosi savo „demokratinės linijos“, net ir šalindama Kremliui nepalankius kandidatus. Kodėl Rusijai reikia vaizduoti rinkimus ir kiek laiko dar truks šis spektaklis? Vasario 5 d. pasaulį apskriejo žinia, kad Borisas Nadeždinas negalės dalyvauti Rusijos prezidento rinkimuose.

Vilniaus universiteto ligoninėje Žalgirio klinikoje – neramios dienos. Ką tik nuskambėjo skandalas dėl mobingo, o dabar įstaigai prireikė kreiptis į prokurorus dėl klinikoje rastų besimėtančių implantų lipdukų. Tai sukėlė spėlionių net ir dėl to, ar operacijos galėjo būti atliktos ir ne klinikos pacientams. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo netinkamo pareigų atlikimo. Naujausia žinia – nuo pirmadienio ligoninės vadovas palieka pareigas.