„Paskutiniu metu esu gan nemažai kaltintas tuo, kad lyg tai nustojau tikėti ateitimi, nustojau viltis geresnės ateities ir pranašauju kokius nors negerus dalykus. Į tai man dėmesį atkreipė kolegos Lietuvoje, esu atkreiptas ir užsienyje, kad na, reikia daugiau geros nuotaikos. Iš tikrųjų aš bandžiau atrasti savyje tą geresnę nuotaiką, pagalvojau, kur šaknys to tokio prastesnio nusiteikimo. Ir bandydamas atsakyti į šį klausimą, pradėjau nuo Ukrainos“, – svarstė G. Landsbergis.
Kadangi padėtis šiuo metu fronte Ukrainoje yra labai sudėtinga, politikas sako, jog jam sudėtinga atrasti žodžių pasiguosti ir ramiai miegoti. „Deja, taip nėra“, – sakė G. Landsbergis.
Štai iš kur kyla neviltis
Šiuo metu situacija fronte tikrai yra labai sudėtinga: Ukraina stokoja ginklų, Vakarų parama yra siaubingai sulėtėjusi, ypatingai trūksta amunicijos, šalyje nesutvarkyta mobilizacijos sistema, visuomenė ima pavargti, nebenori eiti savanoriais į ginkluotąsias pajėgas, daugybė dalinių negali pailsėti nuo fronto siaubo, nes nėra kam jų pakeisti.
Bet G. Landsbergis sako, kad ukrainiečiais vilties jis nėra praradęs, nes Ukraina ne vieną kartą įrodė, kad gintis gali, geba ir moka bei gali pamokyti kitus. Anot politiko, nors mes ir kitos Vakarų šalys siunčiame instruktorius į Ukrainą arba mokome Ukrainos karius pas save, tačiau jau atėjo laikas, kai ukrainiečiai gali pamokyti mus pačius.
„Tačiau nuostatos ir šioks toks nusiminimas ateitimi ateina ne iš ukrainiečių, o iš mūsų pačių. Jeigu mes suteiktume ukrainiečiams viską, ko mums reikia, jie laimėtų. Mano neviltis yra iš to, kad mes nepadarome visko. Šiandien matant vietomis griuvinėjantį frontą, kuris dėl suprantamų priežasčių sunkiai atlaikomas. Jeigu amunicijos skirtumas tarp rusų okupantų ir besiginančių ukrainiečių yra 8 : 1, na akivaizdu, kad plikomis rankomis ginti frontą yra sudėtinga“, – pripažino politikas.
Jis stebėjosi, kaip galima nuolat diskutuoti apie tolimojo nuotolio raketas ir niekaip nesuteikti jų Ukrainai tiek, kiek reikia. Juk tai keistų karo eigą Ukrainos naudai.
„Daug ką nustebinęs Prancūzijos prezidentas kviečia diskutuoti, ar nevertėtų grupei valstybių pasvarstyti ir viena ar kita apimtimi įvesti pajėgas į Ukrainą. Niekas nekalba apie kovą fronte, bet apie tam tikrų raudonų ribų pastūmimą. Diskusija, atrodo, išsprogdino visą lauką“, – priminė G. Landsbergis.
Yra scenarijai, kurie Lietuvai labai nepalankūs
„Matant diskusiją, tokią, kuri vyksta dabar Vakarų Europoje ir pasaulyje, iš tikrųjų gali šiek tiek apimti neviltis. Dėl to mano pozicija, kurią noriu pabrėžti, aš manau, kad ji tinkama ir Lietuvos diskusijai, kad viltis turi būti pagrįsta instrumentais, pasirengimu, mes turime aiškiai matyti pasirengimą gintis, priemones tą daryti, tada galime viltis, kad mes galime laimėti. Jeigu nematome politinės valios, nematome instrumentų, sunku yra viltis. Lietuvoje irgi panaši diskusija: irgi dažnu atveju esame šiek tiek apkaltinti, gal net pašiepti, na kam dabar kalbėti apie blogus scenarijus. Man atrodo, kad tai būtina, nes situacijos priminimas, kurioje esame, gal ir net nelabai reikšmingų statistiškai scenarijų apsisprendimas, kaip juos reiktų valdyti, jis turi mus mobilizuoti. Ir priešingai, tuščia viltis, demobilizuoja“, – toliau tęsė partijos pirmininkas ir užsienio reikalų ministras.
Pasak G. Landsbergio, jeigu jis pasakytų, kad situacija Ukrainoje niekaip nekeičia padėties Lietuvai, kad mūsų situacijos nekeičia diskusijos Vakaruose dėl NATO ateities, tai jam būtų iškart pasakyta, jog jis yra nesveiko proto, o dalis pamanytų, kad viskas yra gerai ir nieko nereikia daryti.
„Man atrodo, kad tai neteisinga mūsų valstybės atžvilgiu. Mes priversti ir privalome pasakyti tiesą – yra scenarijai, kurie Lietuvai yra nepalankūs. Bet aš turiu vilties, kad mes galime būti tiems scenarijams būti pasiruošę. Štai mūsų kaimynė Suomija. Ar žinote, kokio dydžio rezervą Suomija turi? 4 milijonai gyventojų. Tai 900 tūkst gyventojų. Ketvirtis iš 4 milijonų yra praėję karinius mokymus, galintys ir mokantys naudotis ginklu ir ginti savo valstybę. Jeigu Lietuvoje mes kalbėtume apie 600 tūkst. žmonių, kurie pasiruošę ginti valstybę, aš turėčiau kur kas daugiau ramybės, kur kas daugiau optimizmo ir kur kas daugiau vilties. Iš čia kyla mano mobilizacinis kvietimas: susitelkime, dar ne per vėlu. Aš tikiuosi, kad dar ne per vėlu“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Lietuva įgyvendina šaukimo reformą ir 2030 metais tikisi būti apmokiusi ir parengusi apie 50 tūkst. aktyviojo rezervo karių, šalia profesionalios kariuomenės ir šauktinių. Taigi tokie planai gana tolimi nuo 600 tūkst.
