Redakcija rekomenduoja

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) antrą kartą patikėjo Ingrida Šimonyte ir išleido ją į lenktynes dėl Daukanto rūmų. Visgi ekspertai netiki premjerės šansais 2024 m. prezidento rinkimuose. Pasak jų, I. Šimonytė „susitepė valdžia“, jos reitingai prasti, tad net ir 2019 m. pasiektą rezultatą pakartoti bus itin sunku.

Pasaulyje nėra geriau ir dramatiškiau suorganizuoto spektaklio nei Rusijos Federacijos prezidento rinkimai. Pirma, Vladimiras Putinas niekada pats nesugalvoja kandidatuoti, jis visada yra to „prašomas“. Antra, net iki rinkimų likus daugiau nei pusmečiui, jo parankiniai žino, kokia persvara rinkimus laimės jų garbinamas Vladimiras Vladimirovičius. Taip, šį spektaklį jau esame matę. Nepaisant to, analitikai įžvelgia, kad ši V. Putino kadencija Rusijai atneš nemažai blogų permainų.

Perdegimas ir nepakeliama psichoemocinė atmosfera įstaigose, nevaldomi agresyvūs pacientai, emocinis smurtas – ne vienus metus medikų bendruomenės linksniuojamos problemos. Dalis medikų, neatlaikę spaudimo, palieka darbus, kai kurie – net nusižudo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija lenkia pirštus, ką daro situacijai keisti, realių pokyčių pasigendama. Konstatuojama, kad vis daugiau medikų savo noru pasirinktame profesiniame kelyje dirbant kasdienį darbą ima jaustis lyg temptų Sizifo akmenį.

Mokslininkai įspėja – keičiantis klimatui į mūsų platumas ne tik gali atkeliauti mums neįprastos ligos. Nerimą kelia ir tirpstantys ledynai, kurių gelmėse gali glūdėti visai nepažinti mikroorganizmai. Negana to, naujų iššūkių kelia užterštumas mikroplastiku, kurio aptinkama jau ir žmogaus kraujyje. Apie visa tai plačiau – pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktore prof. dr. Egle Lastauskiene. Tai – antroji interviu dalis.

Aktoriaus Vlado Bagdono šeima atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Vyro sutuoktinė, Baltarusijos pilietė Jelena Liopo buvo priversta išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją, kadangi baigėsi jos laikino leidimo gyventi mūsų šalyje galiojimas ir Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl leidimo pakeitimo. Kad ir kaip liūdna, sutuoktiniai Kalėdas turėjo sutikti atskirai, nors Naujuosius metus galbūt pasitiks kartu, bet jau Baltarusijoje.

Prieš pat Kalėdas valdantieji bandė pasipriešinti prezidento veto Šalpos pensijų įstatymui, kuris nustato pačias mažiausias šalpos išmokas darbo stažo neturintiems gyventojams, neįgaliems žmonėms ar našlaičiams, taip pat reguliuoja priemokas prie mažiausių pensijų turintiems stažą, kai tos pensijos nesiekia minimalaus vartojimo poreikių dydžio. Tokios pensijų priemokos atsirado 2019 metais, kad stažą turintys gyventojai nepakliūtų žemiau skurdo ribos.

Skandalingoji Džordanos Butkutės vyro Elegijaus Strasevičiaus byla pasiekė finišą – ketvirtadienio rytą paaiškėjo bylos nuosprendis. E. Strasevičiui laisvės atėmimo bausmės pavyko išvengti – jam skirta laisvės apribojimo bausmė. Receptus klastojęs ir nelegaliai vaistus padėjusiam įsigyti gydytojui-urologui Arūnui Stučinskui skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kiti kaltinamieji atleisti pagal laidavimo įstatymą.

Ar kitais metais baigsis karas Ukrainoje? Kas laimės rinkimus Lietuvoje, JAV ir Europoje? Ko tikėtis iš artėjančių 2024-ųjų? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Andrius Jakimčuk ir Martynas Žilionis. Laidoje aptariami svarbiausi 2023-ųjų įvykiai ir pateikiamos prognozės artėjantiems 2024-iems, kurie žada būti politinių lūžių metai ne vienoje valstybėje.

Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad nors Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės atstovų bendravimas su valdžia yra pagerėjęs, jis vis dar neveikia kaip šveicariškas laikrodis. Jo teigimu, sprendimų priėmėjai dažniau žvalgosi į įsigijimus užsienyje, nors lietuvių pagaminti produktai yra pripažįstami visame pasaulyje.

Bakterijos ir virusai mus supa kasdien, tačiau kada jie padeda mums gyventi, o kada – jau trukdo? Kaip tai, kas vyksta mūsų žarnyne, atsiliepia mūsų nuotaikai? Kodėl kyla grėsmė greitai susidurti su ligomis, kurių nebeįveiks jokie antibiotikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome su VU Gyvybės mokslų centro mokslininke prof. dr. Egle Lastauskiene.

Nors COVID-19 pandemija atrodo likusi kažkur toli užmarštyje, virusų tyrinėtojai įspėja, kad nuo panašių epidemijų žmonija nėra apsaugota ir ateityje. Mokslininkų akiratyje – ne tik gerai pažįstami gripas ar koronavirusas, bet ir klimato kaitos padariniai. Su jais ne tik į Lietuvą gali atkeliauti egzotinės ligos, bet ir baiminamasi, kokių mikroorganizmų gali „padovanoti“ tirpstantys ledynai.

Alytaus gyventojai jau kelis metus susiduria su vis pasikartojančiu neteisėtu parkavimu Sporto gatvėje, šalia netoli esančios Alytaus muzikos mokyklos. Apie neteisėto parkavimo problemą anksčiau yra kalbėjusi ir Alytaus muzikos mokyklos direktorė – nepaisant to, vairuotojai ir toliau pažeidinėja taisykles.

Nors priėmimo-skubios pagalbos skyrius skirtas ūmiai ištikusioms sveikatos bėdoms spręsti, gydytojai pasakoja, kad čia atvykę visai ne skubios pagalbos reikalaujantys pacientai – jų kasdienybė. Neslepiama, kad kitą kartą vizito tokiame skyriuje priežastys net kuriozinės, tad neturėtų stebinti ir pasiūlymas už tai susimokėti.

Nors nuolat akcentuojama, kad Lietuvoje turime gerokai daugiau gydytojų nei kitose Europos Sąjungos šalyse, pačios gydymo įstaigos ir medikų asociacijos nenustoja garsiai kalbėti apie milžinišką medikų stygių. Trūksta jų ne tik rajonų, bet ir respublikinio lygio ligoninėse, o savivaldybės kitą kartą priverstos nertis iš kailio, norėdamos prisitraukti specialistus. Jie patys gi tikina – vien pinigai nėra svarbiausia dedamąja atvykti dirbti. 4 tūkst.

Lietuvą sukrėtė gruodžio pradžioje paviešintas trumpas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Palangoje vaiko teisių specialistai ir policijos pareigūnai negrabiai paima 9-erių metų berniuką iš mamos, kad perduotų vaiką tėčiui, su kuriuo teismas buvo nustatęs laikinąją gyvenamąją vietą. Vaizdo įrašą savo socialinio tinklo paskyroje paviešino pati berniuko mama, kuri vėliau jį ištrynė, bet įrašas jau buvo spėjęs plačiai paplisti.

Vyresni gyventojai skundžiasi, kad iš pensijos pragyventi neįmanoma. Valdžia siūlo papildomą paramą, tačiau ją skiria ne visiems. Pavyzdžiui, 395 eurų pensiją gaunančios senolės pajamos yra per didelės. Ir ji negaus paramos maisto produktais. Vilnietis Gediminas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savo socialiniame tinkle pasidalijo, kaip valdžia rūpinasi pensininkais. Anot jo, neseniai buvo paviešinta žinia apie socialinę kortelę.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pakeitė ilgai galiojusią tvarką dėl pajamų natūra apmokestinimo. Iki šiol tokiomis pajamomis nebuvo laikomos kelionės darbiniu automobiliu iš namų į darbą ir atgal. Tačiau pagal naują išaiškinimą tai bus traktuojama kaip pajamos natūra, už kurias reikia papildomai susimokėti.

Lietuvoje pensijos indeksuojamos arba didinamos kiekvienais metais. Tačiau lietuviškos pensijos yra mažesnės, nei kai kuriose kitose ES šalyse. Be to, išaugus kainoms, pensijų perkamoji galia mažėja – už tą pačią sumą išeina mažiau prekių ir paslaugų. Vis dėlto yra visiškai teisėtas ir oficialus būdas, kaip pensiją būtų galima pasididinti papildomai. Žmogui tereikia paprašyti, kad pensija būtų pradėta mokėti bent metais vėliau. Už tai pensija padidinama 8 proc.

Ukraina pasiekė vieną pergalę iš dviejų. Europos Sąjunga pradės derybas su šalimi dėl narystės Bendrijoje, bet kol kas nesuteiks milijardinio paramos paketo. Kelią tam užkirto Vengrija, kuri netrukus gali sulaukti nemalonumų iš Briuselio. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis perspėja dėl situacijos Ukrainoje ir Lietuvos ateities scenarijų. G. Landsbergis tikina, kad jis kalba pirmiausia kaip nerimą patiriantis keturių vaikų tėvas ir kreipiasi į gyventojus. Pasak G. Landsbergio, Lietuva gali atsidurti naujoje geopolitinėje realybėje, o Rusijos diktatoriaus Putino tikslas – sugriauti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.

Žiemos metu dėl prastų oro sąlygų ar spūsčių kelyje daugelis darbuotojų į darbą vyksta ilgiau ir kartais vėluoja. Tačiau ar žinojote, kad du kartus pavėlavę į darbą be svarbios priežasties galite būti atleisti be įspėjimo? Be kita ko, teisininkai primena, kad darbuotoją atleidęs dėl vėlavimo darbdavys gali nemokėti ir išeitinės išmokos. Portalo tv3.lt skaitytoja Laura pasakojo, kad porą kartų pavėlavusi į darbą sulaukė darbdavio priekaištų.

Pensijos sulaukę gyventojai piktinasi, kad pradirbę beveik 40 metų gauna mažiau už tuos, kurie neturi net būtinojo darbo stažo. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja, kad didžiausias pensijas, daugiau nei 2 tūkst. eurų, gauna gyventojai, kurie turi sukaupę net 60 metų darbo stažą. Tačiau aiškina, kad pensijų dydis priklauso ne tik nuo sukaupto stažo, bet ir buvusio atlyginimo.

Daug aistrų dar visai neseniai kėlęs naujas automobilių taršos mokestis nugulė į neįgyvendintų valdžios pažadų kapinyną. Seimo atmestas projektas nebuvo iki galo numarintas, tačiau trims ministerijoms nepavykus susitarti, diskusijos dėl taršių automobilių vairuotojų siaubo užtilo. Aplinkos ministerija vėl iškėlė idėją grįžti prie nepopuliaraus sprendimo, bet šį kartą iniciatyvos rodyti nenori. Entuziazmo nerodo ir kitos ministerijos.

Nors dažnas prekybcentryje savo nuolaidų kortelę skolina kitam nieko blogo neįtardamas, socialiniuose tinkluose vis daugėja raginimų to nedaryti. Pasitaiko atvejų, kai gyventojai pasiskolinę pinigus tyčia iš svetimo žmogaus nuolaidų kortelės nuskaito joje susikaupusius pinigus – o nuskaičiuotos pinigų sumos siekia ir 50 eurų ar daugiau. Prekybcentrių atstovai teigia, kad tokių skundų kartais pasitaiko ir primena skolinant kortelę išlikti budrius.

Nereguliuojami didžiuliai krūviai, apverktini atlyginimai, prasta darbinė aplinka – į milžiniškas problemas sveikatos sektoriuje slaugytojų bendruomenė baksnoja jau ilgą laiką. Nors ministerija džiūgauja apie kitąmet augsiančias algas ir žada sudaryti tiek vietų stojantiems, kiek reikės, patys medikai konstatuoja, kad nesprendžiant įsisenėjusių bėdų slaugytojus toliau tik ruošime privačiam sektoriui ir užsieniui.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vienu metu užsimojus reformuoti ne vieną sveikatos sistemos grandį daug vilčių sudėta į pacientų pavėžėjimo projektą. Nors ruošiantis uždaryti tam tikras paslaugas dalyje ligoninių ir skatinant teikti daugiau dienos paslaugų, pacientai bus priversti būti dar mobilesniais, vis tik pavėžėjimas išsigelbėjimu taps tik daliai gyventojų. Bandomasis pavėžėjimo projektas jau gerą mėnesį pilna apimtimi veikia 20-yje savivaldybių.

„Birių krovinių terminalui“ nepavyko pasiekti, kad būtų panaikintos Europos Sąjungos sankcijos baltarusiško kalio karbonato transportavimui per Lietuvos teritoriją, tarp jų ir Klaipėdos uostą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė nepriimti „Birių krovinių terminalo“ ieškinio, nes jis pateiktas 1 diena pavėluotai, patvirtino Teisingumo ministerija.

Pagrindiniai Lietuvos prekybos tinklai yra vieni iš didžiausių darbdavių šalyje. Jie turi ir įdarbina tūkstančius darbuotojų. Tačiau kokias algas siūlo naujiems darbuotojams ir kokias moka esamiems? Portalas tv3.lt peržiūrėjo pačių prekybos tinklų skelbiamus kasininkų-pardavėjų ar panašaus patirties nereikalaujančio darbo pasiūlymus (gruodžio 14 d.), juose siūlomą algą ir kitas naudas. Taip pat palyginome, kokia vidutinė alga, oficialiais „Sodros“ duomenimis, mokama esamiems darbuotojams.

Vilniaus rajone policijos pareigūnas paleido net 5 šūvius į šizofrenija sirgusią ir medikus bei policininkus užpuolusią moterį, nes prieš tai panaudotos dujos bei elektros impulsų prietaisas „Taser“ jos nepaveikė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius paaiškina, kad kai asmuo yra psichozės būsenoje, jo pojūčiai išties gali būti sutrikę, todėl asmuo gali nejausti skausmo, demonstruoti išskirtinę jėgą, matyti haliucinacijas.

Vengrija visą Europą paėmė įkaite. Viktoras Orbanas reikalauja suteikti jo šaliai užšaldytus europinius pinigus mainais į paramą Ukrainai. Atrodo, kad Bendrijos lyderiai linkę nusileisti Budapeštui, tačiau pasigirsta svarstymų, kad to daryti nevalia, kadangi Orbanas jau pasirinko ne Europos, o Rusijos pusę. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Vilniaus rajone, Baraškų kaime, pareigūnui iš tarnybinio ginklo nušovus psichikos liga sergančią ir agresiją demonstravusią moterį, istorijoje lenda naujos detalės. Aiškėja, kad moteris sirgo šizofrenija, kartais būdavo ligos paūmėjimų, bet šiaip buvo dirbanti. Apie pablogėjusią mamos būklę būdamas darbe pranešė moters sūnus, tuo metu moteris buvo namie.  Bendrasis pagalbos centras nurodė, kad moters sūnus paskambino pagalbai vidurdienį, tai yra 12.13 valandą.

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai užpildė prašymus šildymo kompensacijoms gauti. Jas šiemet gauti sunkiau, savivaldybės gyventojų pajamas ir turtą vertina griežčiau. Tačiau gyventojai piktinasi, kad nors kompensacijų skyrimo tvarka sugriežtėjo, tačiau šildymo kainos išliko tokios pat didelės, kaip ir pernai. Pensininkė Elena skundėsi, kad šiemet negavo kompensacijos malkoms. „Vienintelis argumentas, kodėl kompensacijos man neskyrė – žemė. Anot savivaldybės, turiu per daug žemės.

Kaune gyvybės langelyje palikus beveik 2 metukų amžiaus mergytę, prie jos buvo rastas raštelis, taip pat šiek tiek maisto: tai yra, sumuštinių, dešrelių, obuoliukų. Portalo tv3.lt surinktais duomenimis, raštelyje buvo nurodoma, kad vaiką palikęs žmogus nenori, jog mergaitė augtų netinkamoje aplinkoje, kur tvyro psichologinis smurtas, alkoholis, nepriteklius. Jame taip pat užsimenama, kad šeimoje mergaitė nėra mylima ir kad jai bus geriau bet kur kitur.

Pastaruoju metu gyventojai buvo skatinami įsirengti saulės elektrines ir tapti gaminančiais vartotojais. Esą taip darydami jie ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos, bet ir gauna mažesnes sąskaitas už elektrą. Vis dėlto tūkstančiai gyventojų liko šokiruoti, kai praėjusią savaitę gavo laiškus iš Elektros skirstymo operatoriaus (ESO), kuriam permokėjo milijonus eurų. Juose gaminantiems vartotojams pranešama apie daug blogesnes sąlygas ir kainas, kurios bus taikomos nuo kitų metų pradžios.

Pareigūnų trūkumas Lietuvos policijoje yra probleminis, o Vilniuje situacija dar prastesnė nei kitur, nes čia gyvena daugiau gyventojų, įvyksta daugiau nusikaltimų bei konfliktų. Dešimt metų policijos patruliu dirbantis Andrius, kurio vardas konfidencialumo sumetimais yra pakeistas, portalui tv3.lt pasakojo, kad pareigūnų trūkumas toks didelis, jog atėjus į naktinę pamainą kartais randa apie 50 neaptarnautų iškvietimų.

Slaugos darbuotojų jau dabar kritiškai trūksta daugelyje šalies gydymo įstaigų. Prognozės dar labiau nedžiugina – 2030 metais gali stigti net virš 3 tūkst. slaugytojų. Nors ministerija žarsto pažadus apie augsiančius jų atlyginimus ir savarankiškumą, panašu, kad tai kol kas daugiau tėra žodžiai.

Nors Rusija ir Baltarusija yra supančiotos sankcijų, kai kurios veiklos yra vis dar leidžiamos. Iš režimų valdomų valstybių į Lietuvą įvežta ne viena tona atliekų. Ministerija aiškina, kad nieko negalime padaryti – tokie yra tarptautiniai įsipareigojimai ir Lietuva jų vienašališkai nutraukti negali, o kol mūsų atliekų tvarkytojai yra pasirašę sutartis su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, tol atliekos iš nedraugiškų mums valstybių ir toliau plauks į Lietuvą.

Nors peršalimo ligų sezonas tik įsibėgėja, gydytojai neslepia, kad dėl didelio vaikų sergamumo jau tenka prisiminti pandeminius laikus. Į ligonines patenka ūmiai karščiuojantys vaikai, „iškrenta“ ištisos klasės, sergama šeimomis. Medikai įspėja, kad pikas dar tik laukia, taip pat auga ir rizika vienu metu susirgti keliomis infekcijomis. Nerimas dėl Kinijoje kilusio protrūkio dėl sunkių vaikų plaučių uždegimų pasiekė ir Lietuvą.

Balkanai vėl gali įsiliepsnoti. Šio regiono valstybės tiki narystės Europos Sąjungoje (ES) pažadu, tačiau jam neišsipildžius, čia gali kilti tautiniai neramumai, primenantys siaubingus prieš kelis dešimtmečius čia liepsnojusius karus. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Dauguma į Lietuvą atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos artimiausiu metu neplanuoja palikti Lietuvos, didžioji dauguma norėtų siekti ir Lietuvos pilietybės. Įdomus yra ir į mūsų šalį atvykusių vyrų iš Ukrainos klausimas, kurie tarsi pateko į „pilkąją zoną“ ir nenori atkreipti dėmesio į save. Rytų Europos studijų centras (RESC) paskelbė tyrimą „Migrantų iš Ukrainos adaptacija ir integracija Lietuvoje“, kuriame apklausta daugiau nei 200 į Lietuvą atvykusių ukrainiečių.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad krašto gynyba yra ne tik kariuomenės, bet ir kiekvieno piliečio reikalas. Kol kas sprendimų priėmėjai yra diskusijų, projektų ir iniciatyvų rengimo fazėje, tačiau žada, kad netrukus kiekvienas lietuvis žinos, ką reikės daryti atėjus dienai X. „Be visuomenės nebus gynybos. Gynyba yra visų reikalas“, – Seime vykusioje apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas.

Artėjant net trejiems kitų metų rinkimams ir socialdemokratams džiūgaujant dėl gražiai atrodančių reitingų, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį partijos tarybos posėdyje leido sau įkąsti oponentams – labiausiai valdantiesiems konservatoriams.

Išplatintas vaizdo įrašas, kuriame vaikas jėga atskirtas nuo mamos, pakurstė aistras tiek tarp politikų, tiek tarp specialistų ir gyventojų. Žinomas advokatas Gintaras Černiauskas teigia, kad jėgos panaudojimas per vaiko atskyrimą – teisinės sistemos spraga, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba šioje situacijoje padarė tai, ką ir turėjo padaryti.

Palangoje iš mamos vaiko teisių gynėjams ir policijos pareigūnams paėmus 9-metį berniuką tam, kad vykdant teismo sprendimą vaikas būtų perduotas tėčiui, visuomenė pasibaisėjo proceso chaotiškumu. Berniuko mama, praėjus keliems mėnesiams po įvykio, paviešino vaizdo įrašą socialiniame tinkle: jame aiškiai matyti išsigandęs vaikas, vaiko perdavimui besipriešinanti mama bei visas situacijos absurdiškumas.

Iki šiol atrodė, kad didieji prekybos tinklai tik atidarinėja naujas parduotuves ir nuolat plečiasi. Tačiau toks įspūdis gali būti apgaulingas. Oficialūs duomenys rodo, kad bendras tinklų darbuotojų skaičius per pastaruosius metus gerokai susitraukė. Ne tik „Maxima“, bet ir kiti tinklai kai kurias parduotuves uždaro visam laikui ir nebūtinai atidaro naujas netoliese. Naujausia Lietuvos gyventojų pajamų apžvalga rodo, kad gyventojai uždirba daugiau pinigų.

Pagal galiojantį Socialinio draudimo pensijų įstatymą kiekvienais metais Lietuvoje yra ilginamas pensinis amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti. Ne išimtis ir 2024 m. Nuo jų pradžios tiek vyrams, tiek moterims iki pensijos teks dirbti ilgiau. Nepaisant nuosaikaus pensinio amžiaus ir būtino stažo ilginimo, palyginti su kai kuriomis Vakarų šalimis, lietuviai į pensiją išeina anksčiau. Tiesa, tose šalyse žmonės paprastai gyvena ilgiau nei Lietuvoje.

Šiuo metu gyventojai atskirai moka tik už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tačiau už tvarkymą vandens, kuris lietaus ar sniego pavidalu iškrinta iš dangaus, moka tik įmonės. Kai kurių vandens tiekimo bendrovių atstovai tikina, kad to neužtenka. Ypač turint galvoje, kad dėl klimato atšilimo ateityje stichinių reiškinių gali būti vis daugiau.

Vakarai dabartinius Ukrainos pasiekimus fronte bandys parduoti kaip „pergalę“ ir taip pastūmėti link derybų su Maskva. Optimizmo nekelia ir kivirčai JAV dėl paramos paketo Ukrainai, be kurios, kaip pripažįsta patys ukrainiečiai, karas gali būti pralaimėtas. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.