Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, „Birių krovinių terminalas“ turėjo pateikti ieškinį ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 23 dienos, bet pateikė gegužės 24 dieną, todėl jis buvo nepriimtas. Sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė gruodžio 6 dieną.
„Apibendrinant galima teigti, kad BKT („Birių krovinių terminalui“) nepavyko pasiekti Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų ribojamųjų priemonių, kuriomis draudžiamas kalio karbonato tranzitas iš Baltarusijos per Lietuvos teritoriją, panaikinimo“, – nurodė Teisingumo ministerija.
65 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „Hasenberg AB“, 5 proc. – verslininkui Igoriui Udovickiui ir 30 proc. – Baltarusijos kalio karbonato gamintojai „Belaruskalij“.
Kaip anksčiau yra atskleidęs tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, „Hasenberg AG“ yra susijusi su I. Udovickiu per Latvijoje registruotą bendrovę „Fortis Asset Management“, todėl iš esmės galima teigti, kad bendrovę kontroliuoja I. Udovickis.
Dėl Rusijos ir Baltarusijos pradėto karo prieš Ukrainą „Belaruskalij“ veikla Europos Sąjungoje buvo sankcionuota, apribojimai taikomi nuo 2022 m. birželio 3 dienos.
„Belaruskalij“ iš dalies priklausantis „Birių krovinių terminalas“ šiemet pabandė pasiekti, kad Europos Teisingumo Teismo panaikintų visas ribojamąsias priemones, kuriomis yra draudžiamas kalio karbonato tranzitas per Lietuvos teritoriją, visų pirma, per Klaipėdos uostą.
Savo ieškinį „Birių krovinių terminalas“ grindė tuo, jog Europos Sąjungos sankcijos neva pažeidžia teisėtumo ir teisinio saugumo principus, kad esą kertasi su Pasaulio prekybos organizacijos įsipareigojimais, nepaiso Susitarimo dėl Baltarusijos Respublikos krovinių tranzito, pažeidžia Jūrų teisės konvencijoje įtvirtintą tranzito laisvę, taip pat teisę užsiimti verslu bei nepaiso teisėtų lūkesčių principo.
Bet Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nenagrinėjo bylos iš esmės atmesdamas ieškinį dėl pavėlavimo.
Europos Sąjunga „Belaruskalij“ ir jos eksporto įmonę „Belaruskaja Kalinaja Kampanija“ sankcionavo dėl to, jog kalio karbonato gavyba ir eksportas yra didelis Aliaksandro Lukašenkos režimo pajamų ir užsienio valiutos šaltinis. Užkirtus kelią kalio karbonato eksportui per Europos Sąjungos teritoriją, sumenksta režimo pajamos.
„Belaruskalij“ nerimsta – reikalauja atlyginti 1 mlrd. eurų nuostolius
Portalas tv3.lt anksčiau skelbė, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą ir reikalauja atlyginti apie 1 milijardą eurų siekiančius nuostolius, neskaitant palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, mat Lietuvos vyriausybė negaliojančia pripažino „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį. Remiantis šiuo sprendimu, per Lietuvą sustojo kalio trąšų gabenimas, iš kurio, kaip manoma, pelnėsi Aliaksandro Lukašenkos režimas.
Kaip žinoma, iš pradžių Lietuva pati nutraukė kalio karbonato gabenimą per Lietuvos teritoriją, o kiek vėliau „Belaruskalij“ ir jos eksporto įmonei buvo paskelbtos Europos Sąjungos sankcijos. Taigi Baltarusijos įmonė ėjo dviem keliais – kvestionuoja Lietuvos vyriausybės sprendimą arbitraže bei bandė panaikinti europines sankcijas per Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Remiantis nevieša informacija, „Belaruskalij“ mano, kad Lietuva pažeidė 1999 m. pasirašytą dvišalę investicijų apsaugos sutartį ir taip sukėlė žalą Baltarusijos įmonei. Įmonės manymu, Lietuva dvišalę investicijų apsaugos sutartį pažeidė dviem atvejais.
Pirma, kai Vyriausybė, pasirėmusi Nacionalinio saugumo komisijos sprendimu, nuo 2022 m. vasario 1 d. negaliojančia pripažino „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį, todėl kroviniai nebegalėjo būti vežami per Lietuvą, kraunami Klaipėdos uoste ir gabenami į trečiąsias šalis.
Antra, kai „Registrų centre“ atsirado specialus įrašas apie taikomus veiklos apribojimus, lėmęs „Belaruskalij“ ir „Birių krovinių terminalo“ akcijų vertės sumažėjimą. Šiuo metu 30 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų priklauso „Belaruskalij“, 65 proc. Šveicarijoje registruotai bendrovei „Hasenberg AG“ ir 5 proc. verslininkui Igoriui Udovickiui, bet kadangi „Belaruskalij“ taikomos dar ir Europos Sąjungos sankcijos, todėl šios akcijos įšaldytos.
„Belaruskalij“ lėtai, bet nuosekliai bando užginčyti Lietuvos sprendimą, uždraudusį kalio trąšų gabenimą per Lietuvą. Mūsų šalies teismai nebuvo palankūs šiai Baltarusijos bendrovei.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi konstatavo, kad Vyriausybės nutarimas ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvada, kurie nurodė, kad sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, yra teisėti ir pagrįsti. Iškart po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties „Belaruskalij“ pateikė Lietuvai ikiarbitražinę pretenziją, o šiemet spalį – padėta arbitražo procedūrą.
Vos negriuvo Vyriausybė
Kalio karbonato tranzito uždraudimas per Lietuvos teritoriją 2021 m. sukėlė didžiulį skandalą, kurio metu neviešai trauktis grasino pati premjerė Ingrida Šmonytė, savo prašymus atleisti buvo pateikę ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Primenama, kad skandalas kilo, kai, dar neprasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, JAV 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvedė sankcijas „Belaruskalij“, bet sudarė sąlygas užbaigti sandorius iki 2021 m. gruodžio 8 d. JAV sankcijos nebuvo privalomos Lietuvos įmonėms, bet Užsienio reikalų ministerija pasiūlė mūsų įmonėms pačioms įsivertinti rizikas ir susilaikyti nuo sandorių su JAV sankcijų sąrašuose esančiais subjektais.
Kadangi Lietuvos valdantieji skelbė apie vertybinę mūsų šalies užsienio politiką, kilo natūralus siekis uždrausti kalio trąšų tranzitą per Lietuvą, nes „Belaruskalij“ per kitą įmonę „Beloruskaja Kalinaja Kompanija“ tiesiogiai pildė A. Lukašenkos režimo kišenę. Kaip žinia, po 2020 m. rinkimų Vakarai A. Lukašenkos nelaiko teisėtų šalies prezidentu, nes rinkimai laikomi suklastotais, nuo režimo nukentėjo šimtai prodemokratiškai nusiteikusių žmonių, o Sviatlana Cichanouskaja ir kiti opozicijos atstovai turėjo bėgti bei apsigyveno Lietuvoje ir Lenkijoje. Negana to, Baltarusija prievartą nutupdė „Ryanair“ orlaivį, skridusį į Vilnių ir suėmė žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą.
Tačiau 2021 m. gruodžio 8 d. trąšos vis dar sėkmingai važiavo per Lietuvą, nepaisant garsių vertybinių politinių pareiškimų, nes „Belaruskalij“ su „Lietuvos geležinkeliais“ atsiskaitė avansu. Kilus skandalui pareigas turėjo palikti buvęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška. Sutartis tarp „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ turėjo galioti iki 2023 m., o norint ją civilizuotai nutraukti reikėjo įspėti partnerį prieš 12 mėnesių.
