Savo kalbą politikė pradėjo nuo socialdemokratams tradicinių temų: socialinės atskirties. V. Blinkevičiūtė nupiešė neigiamą vaizdą, esą Lietuvoje „nelygios galimybės, atskirtis ir socialinis neteisingumas mūsų šalyje išlieka kraujuojančia žaizda“, o žmonės esą „pagrįstai priekaištauja, kad šalies ekonominio augimo vaisiai jų nepasiekia“. Bei iškart nurodė, kad šiuo metu nėra, kam išspręsti šių problemų, nes valdančiosios koalicijos kaip ir nebėra.
„Mums akivaizdu, kad valdančiosios koalicijos nebėra, ir jos pasirašyta bendra vyriausybės programa taip ir liko tuščiu vekseliu – nepagrįstu nei finansais, nei įsipareigojimų vykdymu. Ir biudžetas – svarbiausias kasmet tvirtinamas įstatymas, – kaip Donelaičio sakyta, buvo vos vos „sunkiai braškėdamas” priimtas. Ir tai – po virtinės koalicijos partnerių nesutarimų“, – teigė politikė.
Ji taip pat paskelbė, kad socialdemokratai kitąmet „dalyvaus visuose svarbiausiuosiuose kitų metų politiniuose procesuose“, bet nenurodė, ar tai reiškia, jog partija kels kandidatą prezidento rinkimuose.
Bedė pirštu į skurdą, valdžios aroganciją
„Primenu, kad skurdo rizikoje gyvena maždaug kas penktas žmogus. Tai yra maždaug pusė milijono mūsų šalies gyventojų. Daugiausia tarp jų – mūsų senjorų ir vienišų žmonių. Taip pat ir neįgaliųjų. Ir situacija blogėja. Premjerės I. Šimonytės mėgstamos šaltų skaičių lentelės, kur vedami visokie vidurkiai, to dažnai neparodo“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Iš esmės tai tiesa, bet ši tiesa galioja praktiškai visoms Vyriausybėms, nes skurdo riziką įveikti itin sunku, kadangi kylant bendram pragyvenimo lygiui, kyla ir ribos, nuo kurios skaičiuojama skurdo rizika. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais skurdo riziką patyrė 20,9 proc. gyventojų, o, tarkime, 2018 metais buvo 22,9 proc. Be to, skurdo rizika nereiškia absoliutaus skurdo, kai asmens negali susimokėti būtiniausių išlaidų. Skurdo rizika veikiau atspindi, kad tokia dalis žmonių sau negali leisti to, ką vidutiniškai gali leisti dauguma visuomenės narių. Skurdo rizikos riba, nuo kurios laikoma, kad žmonės patiria skurdo riziką pernai siekė 510 eurų žmogui arba 1071 eurą šeimai iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų.
„Štai sunkiai besiverčiančius žmones maitinantis „Caritas“ ir miestuose, ir regionuose sulaukia vis daugiau žmonių prašymų padėti. Išaugus kainoms, į pagalbą maistu gyventojams teikiančias nevyriausybines organizacijas kreipiasi ir dirbantys žmonės. Žmonės, kurie slaugo sergančią mamą ar tėvą, dukrą ar sūnų. Tie vaikai ir suaugusieji, kurie nesijaučia saugūs dėl savo dabarties ir ateities. Kaip galima to nematyti ir sakyti, kad viskas gerai. Kad esame, kaip Kubilius ten lygina, lyg Japonija?“, – stebėjosi V. Blinkevičiūtė.
Buvęs konservatorių lyderis, Europos Parlamento narys A. Kubilius išties yra lyginęs Lietuvą su Japonija, sakydamas, kad iš Sovietų Sąjungos pabėgome būdami ubagai, o dabar pralenkėme Portugaliją, Graikiją, Ispaniją, dalį Centrinės Europos bei esame tame pačiame lygyje kaip Japonija.
Priminė visus paslydimus
V. Blinkevičiitė nepraleido progos paminėti valdžios arogancijos. Tuo dažnai kaltinama šiuo metu valdančiąją koaliciją suformavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, o socialdemokratų lyderė savo kalboje pasirinko įtvirtinti šį stereotipą, o gal tikrovę – priklausomai nuo vertinančiojo nuomonės.
„Akivaizdu, kad kuriama kelių greičių Lietuva. Sėkmingų žmonių ir tų, kurie palikti vieni. Ir kuo silpnesnė valdžia, tuo didesnė jos arogancija. Tuo didesnė panieka kitai nuomonei. Vis dažniau mėtomi akmenys. Bet, kaip sakoma, protingiau akmenis naudoti statybai, o ne griovimui“, – sakė socialdemokratų lyderė.
Ir čia pat V. Blinkevičiūtė pasinaudojo proga pademonstruoti telkėjos įvaizdį pacituodama itin dideliu demokratiškumu garsėjusį socialdemokratą Aloyzą Sakalą, kuris yra nemažai kalbėjęs apie vienybės būtinybę bei apie tai, kaip svarbu nelaikyti priešais tų žmonių, kurių nuomonė kitokia. Tačiau politikė iškart pademonstravo, jog konservatoriai to nemoka.
„To ir linkiu kiekvienam. Oponentams ir konkurentams taip pat. Bet pamenate? Broileriai ir komuniagos – tokias žodžiais kai kurie konservatorių atstovai pasitiko streikuojančius mokytojus. Visa tai nestiprina mūsų valstybės. O dar vasaros pradžioje konservatoriai grasino Lietuvai politine krize, sugalvoję ir iš kepurės staiga ištraukę pirmalaikius Seimo rinkimus. Maža to: premjerė I. Šimonytė viešai pažadėjo atsistatydinti. Po to ūmai persigalvojo. Atsakingos politinės jėgos tikrai rimtų situacijų metu, kuomet šalia mūsų vyksta karas, o rusija atvirai grasina ir Lietuvai, taip neturėtų elgtis“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
Broileriais ir komuniagomis mokytojus socialiniame tinkle pavadinimo finansų ministrės Gintarės Skaistės sutuoktinis Audrius Skaistys. Paskui jis teisinosi buvęs ne taip suprastas, be tai dažna besiteisinančių politikų taktika: kaltas ne tas, kuris neteisingai komunikavo, o visuomenė, kuri neva neteisingai suprato.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų premjerė I. Šimonytė išties buvo paskelbusi apie ketinimus atsistatydinti iš pareigų po NATO vadovų susitikimo šių metų liepą ir norėjo rengti priešlaikinius rinkimus. Taip partija reagavo į visuomenininko Andriaus Tapino iškeltą savivaldybių čekučių skandalą, kuris apėmė visas politines partijas, tarp jų ir konservatorius. Galiausiai, premjerė prisipažino pasikarščiavusi.
Apkaltino konservatorių lyderius sumažinus gynybos biudžetą
Toliau V. Blinkevičiūtė perėjo prie gynybos ir saugumo temų, nes pastaruoju metu užsienio reikalų ministras ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis inicijavo viešą diskusiją apie tai, kad Lietuva per menkai rengiasi Rusijos sustiprėjimui ir galimai agresijai prieš mus. Šiuo atveju problema ta, kad G. Landsbergis yra vienas įtakingiausių valdančiosios daugumos atstovų, konservatoriai yra delegavę ne tik premjerą, bet ir krašto apsaugos ministrą, Seime yra suburta konservatorių vadovaujama valdančioji koalicija, todėl iš esmės konservatoriai gali įgyvendinti beveik viską, apie ką kalba jų lyderis. G. Landsbergio pasirinkta pozicija atrodo kaip niekuo su valdžia nesusijusio politologo, nors jis yra valdžios atstovas.
„Kartais nutinka keistų dalykų. Artėjant žiemai – kaip paskutinis obuolys – iš obels nukrenta Gabrielius Landsbergis. Ir it skandalingą naujieną puola skelbti visiems žinomas grėsmes. Treji metai valdžioje, Gabrieliau. Treji metai. Reikėjo anksčiau iškristi iš medžio ir pabusti. Kas atsitiko, kad būtent dabar reikia sėti paniką? Prasidėjo rinkimai?“ – stebėjosi socialdemokratė V. Blinkevičiūtė.
Negana to, ji viešai paskelbė, kad patys konservatorių lyderiai „faktiškai privertė Krašto apsaugos ministeriją sumažinti gynybos biudžetą“. Plačiau ji to nepaaiškino.
Kaip žinoma, 2024 metais Lietuva gynybai skirs 2,71 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, įskaičiuojant laikinas bankų solidarumo lėšas, bet norint sukurti pilnai veikiančią diviziją, ją apginkluoti, sukurti infrastruktūrą Vokietijos brigadai Lietuvoje iki 2026 metų pabaigos to gali nepakakti.
Savo ruožtu socialdemokratai pasiūlė išleisti gynybos obligacijas, tai yra skolintis iš savo gyventojų už palūkanas, ir skirti šias lėšas gynybai, nors valdantieji sako, kad vidaus skola vis tiek yra skola, o Lietuva jau pasiekė skolinimosi galimybių limitus pagal europinius kriterijus.
Siūlė atsistatydinti Dainiui Kreiviui
V. Blinkevičiūtė perėjo ir per kitas sritis, nes, kaip visuomet, problemų valstybėje netrūksta. Pavyzdžiui, ji minėjo vis didėjančias skirtis tarp turtingųjų ir vargingųjų švietime, abejojo reformomis sveikatos sektoriuje. „Tad realybė tokia: sveikatos ir švietimo sektoriai skendi nesibaigiančiose reformose, kurių nauda yra labai abejotina. Valdantieji negirdi ne tik mūsų, bet ir už valstybės kontrolę atsakingų institucijų“, – aiškino socialdemokratė.
Dar pasipiktinimą socialdemokratų lyderei sukėlė Valstybės kontrolės išsiaiškinta informacija, jog skirstomųjų tinklų operatoriaus ESO 2018-2021 metais gauta investicijų grąža dėl mažesnių nei numatytas poreikis investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 mln. eurų viršijo nustatytą dydį. Tai reiškia, kad tiek pinigų įmonei permokėjo Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys.
„Įsivaizduokite, Lietuvos žmonės ESO permokėjo 160 milijonų eurų. Gyventojų pinigus lengva ranka įmonė pasiėmė, o juos grąžinti štai jau prireiks laiko. Valstybės valdoma bendrovė pelnėsi iš žmonių permokų, dėl to didėjo ir įmonės dividendai, ir priemokos prie algų „Ignitis“ vadovams. Deja, valstybės įmones valdanti Vyriausybė daro per mažai dėl 160 milijonų eurų permokos ir tikrosios situacijos energetikos sektoriuje analizės. Kaip visa tai dera su viešuoju interesu? Ar apskritai Vyriausybė dar kontroliuoja energetikos sektorių?“ – patikėti tokia įvykių eiga negalėjo V. Blinkevičiūtė.
Politikė teigia, kad po tokių žinių energetikos ministras Dainius Kreivys jau seniausiai turėjo atsistatydinti. Ji stebėjosi, kaip atsakomybė šiuo klausimu mėtoma nuo Energetikos ministerijos į Finansų ministeriją ir pavadino tai vaikų darželiu. V. Blinkevičiūrė pažadėjo, kad socialdemokratai dėl netinkamų veiksmų energetikos sektoriuje inicijuos parlamentinį tyrimą, bet menkai tiktina, kad artimiausiu metu tai taps realybe, nes šiuo metu ši partija yra opozicijoje.
V. Blinkevičiūtė neužmiršo paminėti ir prastų regioninės politikos rezultatų. Mat, kad ir kaip būtų gaila, bet švietimo, sveikatos ar bet kuriose kitose srityse dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus daug kalbama apie optimizavimą ir klientų pavėžėjimą iki jiems reikiamų paslaugų. Tiesa, po reformos tarpmiestinio susisiekimo sektoriuje autobusais, sumažėjo ir vežėjų bei maršrutų.
„Ne tik energetikos sektorius, bet ir regioninė politika, apie kurią taip mėgstama nuolat kartoti – irgi konservatorių politikos paraštėse. Regionai ne artėja, o tolsta nuo miestų. Tolsta tiek prastų ir netaisomų kelių, taigi susisiekimo (išnyko bemaž trečdalis maršrutų), tiek viešųjų paslaugų prasme. Mažiau sveikatos paslaugų, mažiau mokyklų. Visko mažiau. Visa tai – neapgalvotų reformų pasekmė“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
„Taigi tokia yra mažesnių miestų ir miestelių realybė. Kodėl taip nutiko? Svarstau, kad tai – konservatorių nepasotinamo apetito reformoms, kurių jie niekaip negali pabaigti, padarinys. Kaip jie elgiasi? Jie, – kaip nė vienas rimtas ūkininkas nedarytų, – nuplėšia stogą rudenį ir žiemai neuždeda naujo. Toks jau firminis konservatorių ženklas“, – aiškino politikė.
Pripažino ir vieną savo gėdą
Ir visai kalbos pabaigoje V. Blinkevičiūtė paminėjo apie tai, kad prokurorai pateikė įtarimus socialdemokratų žvaigždei, potencialiam premjerui, Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, kuris, kaip ir nemažai kitų savivaldos politikų, nelabai gražiai naudojo savivaldos pinigus, skirtus tarybos nario veiklai atsiskaitytinai.
„Matydami savivaldos finansinės atskaitomybės skaudulius dar gegužę suvažiavime pasakėme, kad vos sulaukus įtarimų bus iškart stabdoma narystė partijoje. Mindaugas taip ir pasielgė: nedelsdamas sustabdė narystę partijoje, taip pat laikinai sustabdė savo kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovo veiklą. Įtarimai nėra nuosprendis. Mindaugas ir visi mes visi norime kuo greitesnio situacijos išaiškinimo. Mindaugas visokeriopai bendradarbiavo ir bendradarbiaus su teisėsauga ir viliuosi, kad šis procesas neužsitęs“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Kaip žinoma, Generalinė prokuratūra paskelbė pateikusi įtarimus M. Sinkevičiui, nes manoma, kad jam neteisėtai buvo išmokėta daugiau nei 1500 savivaldybės biudžeto lėšų.
Tyrimo duomenimis, M. Sinkevičius, kaip tuometinis Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, turėjo teisę gauti išmokas už išlaidas, patirtas vykdant tarybos nario funkcijas, kanceliarinėms priemonėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugas, biuro patalpų nuomą.
Atliekant tyrimą buvo gauti duomenys apie tai, kad 2019-2023 m. laikotarpiu M. Sinkevičius galimai įsigydavo už paskirtas lėšas asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokėdavo sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas.
Taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikiami galimai suklastoti išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai. Todėl prokurorai paskelbė, kad M. Sinkevičiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo.
