Redakcija rekomenduoja

Sausio mėnesio pabaigoje medikai pasidalijo siaubinga istorija iš savo kasdienybės. Gavę iškvietimą apie žmogų sužalota koja jie susidūrė su peiliu apsiginklavusiais vyru ir moterimi, bet paskui turėjo gelbėti sušalusį kūdikį, kurį 10 laipsnių šaltyje apvilktą vien marškinėliais ir pridengtą plonu pledu nešėsi kitas vyras. Medikų teigimu, vaikas buvo pamėlęs nuo šalčio, todėl jie čiupo kūdikį šildyti ir vežė į gydymo įstaigą.

Sveikatos sistemoje – dar vienas skandalas dėl mobingo. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos ilgametė gydytoja, ėjusi ir vieno iš skyrių vedėjos pareigas, ligoninės etikos komisijos pripažinta tam tikrais konkrečiais atvejais taikiusi psichologinį smurtą gydytojų rezidentų atžvilgiu. Medikė neteko vadovaujančių pareigų – toliau dirba kaip gydytoja. Įstaigos vadovybė teigia, kad tai yra pirmas toks mobingo atvejis įstaigoje.

Visi darbuotojai kiekvieną mėnesį moka socialinio draudimo arba „Sodros“ įmokas tam, kad būtų apdrausti ir prireikus gautų atitinkamas išmokas. „Sodra“ nėra pelno siekianti organizacija, o jos surenkami ir išmokami pinigai yra visų mūsų – mokesčių mokėtojų. Dėl to, regis, būtų nuoseklu apdraustiems gyventojams atiduoti tiek, kiek iš jų surenkama. Tačiau toli gražu taip nėra.

Kauno apygardos teismas neseniai dėl procedūrinių pažeidimų panaikino žemesnės instancijos teismo sprendimą, pagal kurį suverenams priskiriamo Mindaugo Vilčinsko ir Ingos Vilčinskienės vaikai buvo paimti iš šeimos.

Prieš kelerius metus Laisvosios Rusijos forumo renginyje Vilniuje šalia karinės žvalgybos GRU specialiojo dalinio žudiko Ivano Žigariovo sėdėjęs pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad toks yra gyvenimas šalia žudikų valstybės, bet nesiūlo Lietuvai užsidaryti nuo pasaulio vien dėl to, kad GRU siuntinėja savo žudikus.

Šiemet poliklinikose vyksta dideli pokyčiai. Nuo metų pradžios jose slaugytojai jau gali teikti savarankiškas konsultacijas, o nuo vasario bus leista dar daugiau – skirti ir pratęsti vaistus, išrašyti siuntimus. Vis tik nors nestigo gyventojų pasipiktinimo, kad prasibrauti pas gydytojus esą gali tapti dar sunkiau, mat pirmiau jie pateks pas slaugytoją, o ne šeimos gydytoją, pačios gydymo įstaigos ramina, kad eilės kaip tik sumažės.

Įžūli Kremliaus karinė operacija Kryme 2014-aisiais padėjo ryškius pamatus audringiems įvykiams dar daugeliui dešimtmečių į priekį. Būtent tų metų įvykius galima laikyti karo Ukrainoje pradžia. Be šūvių atlikta aneksija po dešimties metų pavirto į didžiausią karą Europoje nuo pat Antrojo pasaulinio laikų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas nuo 2027 m. atsisakyti vaikų ligų gydytojų pirminėje grandyje vėl kelia sumaištį. Nors nuplanuota, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos priežiūra turėtų rūpintis tik šeimos gydytojai, patys pediatrai sako nežadantys nuleisti rankų. Jie tikina, kad ministrą greičiausiai pavyks įtikinti, jog įsigaliojęs ruošiamas modelis tik atsisuktų kitu galu.

Daugelis apie artimųjų ar savo pačių laidotuves negalvoja. Tačiau ištikus mirčiai daliai gyventojų tenka skolintis pinigų laidotuvėms arba organizuoti jas išsimokėtinai. Laidotuvių organizatoriai tikina, kad Lietuvoje laidotuvės keičiasi – jos trumpėja, žmonės atsisako senovinių tradicijų. Dalis gyventojų joms nori išleisti kuo mažiau, vos kelis šimtus eurų.

Premjerei Ingridai Šimonytei sukvietus parlamentinių partijų lyderius, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir darbdavių asociacijas pasitarti dėl mokesčių didinimo gynybai, pokalbis vyko už uždarų durų. Bet dalyviai sutiko pasidalinti informacija, kas iš tiesų vyko pasitarime, kuriame netrūko įvairių nuomonių, bet visas jas nokautavo pati premjerė.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui, nes šiemet biudžete numatomų 0,28 mlrd. eurų iš bankų solidarumo įnašo kitąmet nebus.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis.

Politinių partijų lyderiams, profsąjungų bei darbdavių atstovams tariantis, kaip finansuoti augančias gynybos išlaidas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kas kitąmet gynybai skirti reikės apie 400 milijonų eurų daugiau nei šiemet. Šiais metais gynybos biudžetas siekia 2,09 milijardų eurų, įskaitant ir 134,8 milijonus eurų bankų solidarumo lėšų, kurios kitąmet baigiasi, nes šis šaltinis yra laikinas.

Lietuvė Julė patyrė tikrą dramą, kai buvęs sutuoktinis, Egipto pilietis išsivežė du jųdviejų vaikus trumpoms atostogoms į savo gimtinę ir nebegrąžino. Nepadėjo nei maldavimai, nei bandymas kalbėtis racionaliai. Julė pati tris kartus vyko į Egiptą, ten susirado teisininką ir padedant Lietuvos ambasadai Egipte susigrąžino savo berniuką ir mergaitę į Lietuvą.  Tikrus pragaro kelius praėjusi moteris sako pagaliau galinti pasidžiaugti savo vaikais, kurių nematė apie penkis mėnesius.

Daug lietuvių yra užsikrėtę Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, tačiau apie tai gali nieko nežinoti. Ši klastinga infekcija gali nerodyti jokių ženklų, tačiau tyliai daryti savo juodą darbą – sukelti skrandžio opą, lėtinį gastritą ar net galiausiai vėžį.  Kauno klinikų Virškinimo sistemos tyrimų instituto ir Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas gydytojas gastroenterologas prof. habil. dr.

Sveikatos apsaugos sistemai išgyvenant sunkius laikus ir nemažėjant gyventojų nepasitenkinimui dėl apsunkinto patekimo pas gydytojus, vis garsiau kalbama, ar su laiku už mediciną neteks patiems gyventojams daugiau susimokėti iš savo kišenės. Svarstoma tiek apie tai, ar neturėtų didėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, ar galbūt atsirasti apmokamos paslaugos ir viešosiose įstaigose.

Buvęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas susitikimo su JAV vadovu Billu Clintonu metu 1994-aisiais pareiškė, kad Rusija turėtų pirmoji prisijungti prie NATO, jeigu vyktų aljanso plėtra. Pokalbį, suėjus senaties terminui, paviešino JAV nacionalinio saugumo archyvas. B. Jelcinas tikėjosi, kad Maskvos pavyzdžiu turėtų sekti ir kitos Centrinės bei Rytų Europos šalys ir nuoširdžiai dėkojo amerikiečiams už jų požiūrį į Rusiją bei pagalbą jos žmonėms.

Lietuvos valdžia lėčiau už sraigę ketina įgyvendinti šaukimo reformą, kuri turėtų lemti, kad privalomajai pradinei karo tarnybai būtų pakviesta daugiau jaunų vyrų ir kad būtų didinamas bei sutvirtinamas aktyvusis karo rezervas: kitaip tariant, norima, kad pradinį karinį parengimą įgiję vyrai ir savanorės moterys būtų kviečiami reguliariai treniruotis ir neprarastų įgūdžių.

Europos politinis ir saugumo scenarijus tarsi iš mokslinės fantastikos: konflikto atveju užtenka įsivaizduoti, kaip tolimojo nuotolio raketos siautėja ir atakuoja civilius taikinius visoje Europoje, o dirbtinio intelekto valdomi tankai valdo mūšio laukus. NATO įspėja apie galimą Rusijos agresiją prieš Baltijos šalis ne mažiau kaip po dvidešimties metų.

Šiomis dienomis daug dėmesio skiriama ūkininkų protestams. Vieni gyventojai juos palaiko ir pritaria valdžios kritikai. Kiti pastebi brangią ūkininkų techniką, automobilius ir yra įsitikinę, kad jų reikalavimai nepagrįsti. Dirbę kaime, žino, kad tai nėra lengva. Be to, dažnai ūkininkų veiklos rezultatai visiškai nuo jų pačių nepriklauso. Prasti orai, kenkėjai, ligos, staiga itin išaugusios trąšų, degalų kainos ar kritusios produkcijos supirkimo kainos gali lemti nemenkus nuostolius.

Lietuvos politika Baltarusijos piliečių atžvilgiu nepasižymi stabilumu ir nuoseklumu. Baltarusė Ela Parashchanka 2019 metais ištekėjo už Lietuvos piliečio Audroniaus Džiovėno, gavo leidimą gyventi mūsų šalyje, įsidarbino vaikų darželyje, išmoko lietuvių kalbą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas gali susidurti su sunkumais dalyvauti kovoje dėl prezidento posto, nes Vyriausioji rinkimų komisija turės nutarti, ar jis tikrai pastaruosius trejus metus yra gyvenęs Lietuvoje, kaip kad reikalauja Lietuvos Konstitucija.

Ne visi gyventojai pajėgia dirbti iki pat pensijos. Dalis jų – renkasi išankstinę pensiją, tačiau kuo anksčiau gyventojas išeina į pensiją tuo mažiau pinigų jis gauna. Nepaisant to, „Sodra“ pastebi, kad išankstinės pensijos gavėjų daugėja. Nors „Sodra“ nerenka duomenų, kodėl žmonės nusprendžia, išeiti į išankstinę pensiją, patys gyventojai vardija įvairias priežastis.

Šilto ir šalto mačiusi kone 30 metų greitosios medicinos pagalbos tarnyboje dirbanti Jolanta Keburienė atvira – iš gero gyvenimo dalis gyventojų nebežino, kam skirta skubi pagalba. Jos teigimu, tuomet nereikėtų stebėtis, kad jei medikus atrodo normalu kviestis dėl katės įdrėskimo, rimtą traumą patyręs žmogus gali laiku nesulaukti pagalbos.

Periferijos ligoninėms skundžiantis, kad ne taip paprasta čia pritraukti dirbti jaunus gydytojus, iš politikų ir pačių medikų lūpų pastaruoju metu vėl išsprūdo pasvarstymų apie tai, ar nevertėtų po valstybės finansuotų studijų jiems padirbėti regionuose privalomai. Patys jaunieji gydytojai gi atkerta, kad tai nėra geriausias sprendimo būdas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat neslepia skepsio ir siūlo medikus pirmiausia vilioti kitais būdais.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė prie žlugusios mokesčių pertvarkos galės įsirašyti dar vieną nesėkmę – nepavykusią tolimojo susisiekimo autobusais reformą, už kurią atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis. Praėjus pusei metų nuo reformos pradžios konstatuojama, kad tolimojo susisiekimo maršrutų skaičius autobusais nuolat mažėja, o regionų gyventojai negali pasiekti didžiųjų miestų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai aplankė Lietuvą, Latviją ir Estiją, o tarp aptariamų klausimų buvo šaukiamojo amžiaus vyrų, apsigyvenusių Baltijos šalyse, galimas sugrįžimas arba sugrąžinimas į Ukrainą. Panašūs klausimai kelti ir Lenkijoje, kurioje prieglobstį rado antra pagal dydį ukrainiečių pabėgėlių bendruomenė Europoje.  Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 10 tūkst.

Sausio 7 dieną Kaune dingus devynmetei ir ją radus mįslingomis aplinkybėmis, vis dar kyla įvairių klausimų. Nors policija ir prokuratūra konkrečių detalių neatskleidžia, naujienų portalui tv3.lt prabilo įtariamojo pagrobėjo Gedimino Filipavičiaus brolis Mindaugas Filipavičius. Jis teigia, kad jei ne jo parodymai, galbūt mergaitė dar ir šiandien būtų paieškoma. Taip pat patvirtino ir tai, kad G. Filipavičius „gydė“ vaikus, kurie turi autizmo sutrikimą.

Labai didelė tikimybė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė nedalyvaus prezidento rinkimuose, teigia portalo tv3.lt šaltiniai partijoje. Vienas šaltinių teigia, kad sprendimas priimtas, bet apie tai bus paskelbta tik vasario mėnesio pradžioje.

Tėvai vaikus išlaikyti privalo, o patys sulaukę nedarbingumo ar neturėdami pakankamai pinigų pragyventi turi teisę prašyti vaikų, kad šie finansiškai padėtų. Tačiau iš savo atžalos išlaikymą senatvėje gali prisiteisti ir tie tėvai ar motinos, kurie nepilnamečio vaiko neišlaikė. Anot teisininkų, dėl išlaikymo vaikai ir tėvai gali susitarti tarpusavyje. Jei nepavyksta, galima kreiptis į teismą, kuris vertina kiekvieno finansinę padėti, tarpusavio santykius ir kt.

Kauno policija teigia, kad mėlynė po įtariamo mergaitės pagrobėjo Gedimino Filipavičiaus akimi galėjo atsirasti iki sulaikymo arba sulaikymo metu, kai garažą Technikos gatvėje Kaune šturmavo antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“.  „Tikslių duomenų neturime. Galimai sužalojimai atsirado iki sulaikymo ar sulaikymo metu. Iš sulaikyto asmens jokių nusiskundimų dėl sužalojimų negauta“, – nurodė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos skyrius.

Didžiulis medikų trūkumas, milžiniškos eilės pas daugelį gydytojų specialistų, pralaimima konkurencija su privačiomis gydymo įstaigomis – nuolat linksniuojamos problemos viešajame sveikatos sektoriuje. Šiaulių regiono gydymo įstaigos ne išskirtinės – ypač įgyvendinant reformą savivaldybių vadovai nuogąstauja, iš kur reikės paimti gydytojų, mato nelygias sąlygas viešajame ir privačiame sektoriuje.

Dar lapkričio pradžioje pradėjus augti sergamumui ūmiomis kvėpavimo takų ligomis, supaprastinta nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka – numatytais atvejais gydytojas jį gali išduoti nuotoliniu būdu. Vis tik patys medikai pataria nepiktnaudžiauti, mat pacientai gali būti iškviesti ir gyvai atvykti į gydymo įstaigą.

Kontūrus vis labiau įgaunanti gydymo įstaigų pertvarka toliau kelia bangas. Nors vienas po kito jau dygsta savivaldybių sveikatos centrai, numatyti kriterijai tam tikroms paslaugoms ligoninėse išlikti, medikų asociacijos konstatuoja, kad viskas gražiai atrodo tik ant popieriaus. Realybė, jų teigimu, gi tokia, kad greitai galima priartėti prie to, kad gydyti neliks kam.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui netikėtai prakalbus apie pokalbius dėl santykių normalizavimo su Kinija, valdantieji bandė įtikinėti, kad Lietuvos užsienio politikoje neįvyko joks posūkis, bet ekspertai Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė ir Konstantinas Andrijauskas situaciją mato kiek kitaip.

Kaune mergaitę pagrobęs įtariamasis Gediminas Filipavičius praeidamas pro žmones garažų teritorijoje nudelbdavo akis, tačiau kitose situacijose nebuvo toks nedrąsus: pavyzdžiui, jam skirta administracinė bauda už įžeidinėjimus, kelmų rovimą traktoriumi, ramybės trikdymą, triukšmo kėlimą prie daugiabučio namo dirbant su miniekskavaroriumi.

Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia apie Vilniuje sprogusį daugiabutį, kuriame žuvo 2 žmonės. Nelaimė sugriovė ir daugiabučio gyventojų gyvenimą. Nemaža jų dalis, veikiausiai, visiškai prarado savo būstą ir užgyventą turtą. Toli gražu ne visi 30 namo butų buvo apdrausti. Net ir tai padarę gyventojai turės tikėtis draudikų geranoriškumo, kad gautų tiek, kiek vertino savo butus ir viską, ką prarado juose.

Vyriausioji Vilniaus miesto savivaldybės architektė Laura Kairienė sako, kad didžiulė sostinės problema yra nežabojama plėtra į priemiesčius. Ji giria savo pirmtako Mindaugo Pakalnio paliktas architektūros ir urbanistikos taisykles ir žavisi gatvių humanizavimo idėja. L. Kairienė taip pat atsakė į visuomenėje kylantį nepasitenkinimą, kai į istorinį miesto centrą įsileidžiama moderni architektūra. Spalio viduryje Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiąja architekte išrinkta Laura Kairienė.

Milžiniškos eilės pas gydytojus gyventojus vis dažniau gena į privačias gydymo įstaigas, kur gali tekti kaip reikiant patuštinti kišenę. Tokia realybė piktina, mat žmonės nesupranta, už ką moka mokesčius, jei vizito pas gydytoją tenka laukti mėnesių mėnesiais ar net ilgiau. Medikai gi atkerta, kad dėl eilių kaltas skurdas: sistema finansuojama per mažai, o paslaugų įkainiai – apverktini.

Ketvirtadienį šiaurės šalis – Suomiją ir Švediją užklupo neregėti šalčiai, o gyventojai liko be elektros. Kitose Vakarų Europos šalyse smarkios liūtys sukėlė potvynius. Klimatologas Arūnas Bukantis paaiškino, kas lemia tokias ekstremalias oro sąlygas, bei ko galima tikėtis Lietuvoje.

Statutiniai pareigūnai su nerimu laukia pirmojo šių metų atlyginimo: pasikeitus Vidaus tarnybos statutui, nuo šių metų pasikeitė ir darbo apmokėjimo tvarka bei koeficientai, todėl pareigūnai iš esmės nežino, kokį tiksliai atlyginimą gaus už savo darbą.  „Dabar aš turiu pasirašytą koeficientą, kurį reikia dauginti ir bazinio pareiginės algos dydžio. Tame koeficiente turi atsispindėti ir dalis už laipsnį, nes anksčiau už laipsnį būdavo atskirai.

Po sprogimo ir milžiniško gaisro pražudžiusio vaiką ir senolį praėjus porai dienų, didelė dalis Viršuliškių daugiabučio gyventojų pagaliau galėjo bent trumpam sugrįžti namo pasiimti svarbiausių daiktų, dokumentų, mokėjimo kortelių ar pinigų. Aiškėja, kad maždaug pusę apdegusio daugiabučio gyventojų nebuvo apsidraudę, tad jie negaus net ir draudimo kompensacijų. Dešimtys žmonių lieja ašaras ir galvoja, kaip reikės gyventi toliau.

Vilniaus Viršuliškių mikrorajone dėl sprogimo kilus gaisrui ir sugriuvus daliai perdangų, ugniagesiai gelbėtojai iš pastato išvadavo 15 žmonių, tačiau du žmonės žuvo: vienas suaugęs vyras, kurio bute, labai tikėtina, ir įvyko sprogimas, bei gelžbetoninės sienos prispaustas nepilnametis.

Bankų specialistai pastebi, kas sukčiai pastaruoju metu dar labiau tobulėja. Jie, be kita ko, geba suklastoti ir bankų internetinius puslapius. Taip patekusi į sukčių pinkles kaunietė Ilona prarado 18 tūkst. eurų. Bankas pinigų sugrąžinti nebegalėjo, tačiau perspėja ir pataria kitą kartą dar atidžiau tikrinti internetinius puslapius, kuriuose gyventojai atlieka mokėjimus.

Japoniją supurčiusį galingą žemės drebėjimą, kuris jau nusinešė apie pusšimčio žmonių gyvybes, vietiniai sieja su Fukušimos avarija, teigia Japonijoje gyvenantis lietuvis. Jis priduria, kad Noto vakarinėje pusiasalio dalyje žemė pasislinko 3 metrus bei pasakoja, ką vietiniai daro stichinės nelaimės metu. 7,6 balo žemės drebėjimas, smogęs Išikavos prefektūrai, sukėlė daugiau nei metro aukščio cunamio bangas, apgriovė pastatus, sukėlė didelį gaisrą uoste ir išardė kelius.

Gyventojai pasakoja, kad ilgus metus kaupę pinigus antroje pensijų pakopoje, sukaupė reikšmingas sumas. Už sukauptus pinigus išeitų netgi butas, tačiau vietoje jo pensininkė kas mėnesį gauna 200 eurų išmokas. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietės Romos mama. Moteris pasakojo, kad mama antroje pensijų pakopoje sukaupė beveik 65 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu ji gali gauti tik 200 eurų periodines išmokas. „Nesąmonė, kad tie pinigai tiesiog stovi, negalime jų niekur investuoti.

2024 metais lietuvių laukia tikras rinkimų maratonas, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sutrauks gegužę prie balsadėžių kviesiantys prezidento rinkimai. Ekspertai gana gerai vertina dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos šansus ir išskiria tris pagrindinius favoritus, kas galėtų kartu su juo patekti į antrąjį rinkimų turą. Visgi pergalės šampaną apžvalgininkai G. Nausėdai siūlo dar palaikyti šaldytuve, kadangi rinkimų istorija rodo, kad gali atsitikti ir didelių netikėtumų.

Prasidėjus naujiesiems metams, Lietuvoje įsigaliojo daugybė teisės aktų, kuriais buvo pakeisti tiek atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos, tiek įvairūs mokesčiai. Dėl to dalis gyventojų gaus daugiau pinigų į rankas. Tačiau kai kuriems daugiau jų teks išleisti įvairioms prekėms ir paslaugoms. Portalas tv3.lt apžvelgia svarbiausiu pasikeitimus, kurie turės įtakos daugelio gyventojų piniginėms.

Rusijos plataus masto invazija Ukrainoje trunka beveik dvejus metus. 2023-uosius galima pavadinti neišsipildžiusių vilčių ir lūkesčių metais. Ukraina ilgai kalbėjo apie galingą kontrpuolimą, kurio rezultatas nuvylė ir ukrainiečius, ir sąjungininkus Vakaruose. Su kokiomis nuotaikomis turime žvelgti į kitus metus fronte? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Martynas Žilionis ir Andrius Jakimčuk.