Šalies gydymo įstaigas toliau audrina kalbos apie galimą mobingą ir nustatomus jo atvejus. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Žalgirio klinika. Įvertinus joje dirbančių gydytojų rezidentų skundą, skyriaus vedėja įstaigos etikos komisijos buvo pripažinta atlikusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir taikiusi mobingą rezidentų atžvilgiu. Tiesa, gydytoja komisijos sprendimą dar gali ginčyti.
Žalgirio klinikos direktoriaus pavaduotoja Solveiga Pakalkienė pažymi, kad tai – pirmas toks atvejis, kai tiek daug žmonių pasiskundė dėl vieno darbuotojo elgesio.
„Esame turėję skundų ir prieš porą metų, bet jie buvo pavieniai, vienas darbuotojas skundžiasi dėl kito darbuotojo. Bet taip, kad daugiau žmonių vienu metu skųstųsi dėl vieno konkretaus žmogaus, yra pirmas kartas. Mes tai vertiname labai rimtai ir tikrai netoleruojame tokių dalykų. Tikimės, kad tai pirmas ir paskutinis kartas“, – portalui tv3.lt pabrėžė ji.
Pateikė kolektyvinį skundą
Neiškentę galimai nederamo gydytojos elgesio skundą apie tai įstaigoje dirbantys rezidentai atsakingoms institucijoms pateikė dar gruodžio mėnesį.
Išvardijant daug argumentų jų pranešime tvirtinama, kad gydytoja konkrečių raštą pasirašiusių grupės rezidentų atžvilgiu galimai taiko psichologinį smurtą – mobingą.
Pažymėta, kad, nepaisant to, jog lapkričio mėnesį klinikoje medikams vyko Psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencijos mokymai, atskirai buvo kalbama apie mobingą, minima gydytoja, kaip teigiama, toliau esą elgėsi žeminančiai, provokavo nesantaiką tarp klinikos darbuotojų.
Sulaukus rašto su rimtais kaltinimais situacijai išsiaiškinti patikėta Žalgirio klinikos Medicinos etikos komisijai.
Pati galimu mobingu kaltinta gydytoja visiškai nesutiko su rezidentų pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Kaip nurodoma komisijos išvadoje, ji pranešimą laikė visiškai abstrakčiu, neišsamiu, visiškai nepagrįstu ir pažeidžiančiu gydytojos garbę ir orumą.
Ji nurodė mananti, kad gydytojai galimai dėl savo turimo išsilavinimo, įgytų kompetencijų ar kitų aplinkybių klaidingai įžvelgia psichologinį smurtą. Jos aiškinimu, vadovas gali įvardyti darbuotojo atliekamo darbo trūkumus ir privalumus, išreikšti pastabas, vertinti dalykines savybes, darbo rezultatus (net ir neigiamus) ir tai negali būti vertinama kaip psichologinis smurtas darbe.
Nurodžiusi, kad yra pasirengusi bendradarbiauti ir aktyviai dalyvauti jos darbo pareigų pažeidimo tyrime bei pateikti išsamius paaiškinimus į konkrečias faktines aplinkybes, gydytoja taip pat informavo, kad atlikus tyrimą ir nepasitvirtinus psichologinio smurto apraiškoms, yra pasirengusi apginti savo garbę ir orumą visomis teisinėmis priemonėmis.
Žalgirio klinikos komisija pripažino gydytoją taikius mobingą
Po mėnesio nuo rezidentų skundo pateiktoje etikos komisijos išvadoje vis tik konstatuota, kad minima gydytoja taikė psichologinį smurtą gydytojų rezidentų ir/ar konkretaus gydytojo rezidento atžvilgiu keliais konkrečiai atvejais.
„Išklausėme tiek gydytojų rezidentų, tiek pačios vedėjos paaiškinimus ir nusprendėme, kad tam tikrais atvejais nebuvo tinkamas gydytojos bendravimas su gydytojais rezidentais“, – teigė S. Pakalkienė.
„Taip, kad daugiau žmonių vienu metu skųstųsi dėl vieno konkretaus žmogaus, yra pirmas kartas. Mes tai vertiname labai rimtai ir tikrai netoleruojame tokių dalykų. Tikimės, kad tai pirmas ir paskutinis kartas.“
Pirmu konkrečiu atveju mobingas įžvelgtas vedėjai pasiėmus raktą nuo gydytojų rezidentų kabineto.
„Pagal pateiktus tiek gydytojų rezidentų, tiek gydytojos paaiškinimus yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad gydytojų rezidentų kabineto raktą gydytoja paėmė viršydama savo kompetenciją, neteisėtai apribodama gydytojams rezidentams priėjimą prie jų asmeninių daiktų, tinkamai jų apie tai neinformavusi, nesprendusi jų persirengimo problemos tinkamai ir etiškai, bet demonstruodama savo galią.
Tokiu gydytojos veikimu gydytojai rezidentai patyrė priešiškus, neetiškus veiksmus, kuriais pasikėsinta į gydytojų rezidentų psichologinį neliečiamumą ir kuriais siekta gydytojus rezidentus įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“, – rašoma komisijos išvadoje.
Taip pat nustatyta, kad minima gydytoja psichologinį smurtą taikė liepdama konkrečiam gydytojui rezidentui eiti pacientą operuoti vienam.
Pasak komisijos, tai yra laikytina nepriimtinu elgesiu, kuriuo buvo siekiama ir buvo padarytas psichologinis poveikis: „Tokiu elgesiu buvo sukurta bauginanti aplinka, galėjo atsirasti turtinė ir (ar) neturtinė žala, nes gydytoja, būdama gydytoja specialiste su ilgamete patirtimi suabejojo tokio paciento sėkminga operacijos baigtimi, neetiškai tai išsakė gydytojui rezidentui prie kitu gydytojų rezidentų ir davė nurodymą gydytojui rezidentui eiti operuoti vienam, kas galėjo sukelti grėsmę paciento gyvybei ir sveikatai, o gydytojui rezidentui – didelį stresą.“
Trečiu atveju gydytoja pripažinta taikiusi mobingą skirdama neadekvatų darbo krūvį konkrečiam gydytojui rezidentui ir nedelsiant neatsižvelgdama į jo pastabą dėl per didelio darbo krūvio, o vėliau darbo krūvį neadekvačiai sumažinusi.
„Tokiu būdu gydytoja demonstravo galią, tačiau nebandė etiškai spręsti darbo organizavimo ir krūvio paskirstymo problemų“, – nustatyta komisijos.
Pažymėta, kad, pačios gydytojos nuomone, toks elgesys yra tinkamas. „Tai, kad gydytoja kritiškai savo neetiško elgesio nevertina, neleidžia darbdaviui tikėtis, kad ateityje psichologinio smurto gydytojų rezidentų atžvilgiu iš jos nebus“, – konstatavo komisija.
Patvirtino ne visus skundus
Tiesa, etikos komisija taip pat nurodė, kad dėl kitų faktinių aplinkybių, kurios taip pat nurodytos pranešime, laikyti tai psichologiniu smurtu pakankamo pagrindo nėra. Kitaip sakant, buvo atliepta tik dalis rezidentų įvardytų nusiskundimų.
„Psichologinį smurtą įrodyti sudėtinga, vienas iš įrodymo būdų yra liudytojai. Tai kadangi šį kartą turėjome daugiau gydytojų rezidentų, kurie tokias pačias aplinkybes paliudijo, tai ir leido jas patvirtinti. Bet dalies nusiskundimų įrodyti nepavyko, aplinkybės abstrakčios ir nepakako duomenų.
O kadangi tie trys atvejai buvo su pakankamai aiškiomis, išsamiomis aplinkybėmis ir gydytojos paaiškinimai gan išsamūs, kurie leido, bent jau Žalgirio klinikos etikos komisijos nuomone, manyti, kad tai yra psichologinis smurtas“, – aiškino S. Pakalkienė.
Liko dirbti gydytoja Žalgirio klinikoje, bet ne skyriaus vedėja
Po tokios komisijos išvados gydytoja buvo atleista iš skyriaus vedėjos pareigų.
„Kadangi visos aplinkybės, kurias laikėme psichologiniu smurtu, reiškėsi gydytojai vykdant vedėjos funkcijas, organizuojant skyriaus darbą, mes ir kita komisija pasiūlė nutraukti darbo susitarimą dėl vedėjos pareigų, tačiau kad įstaigoje ji dar liktų dirbti kaip gydytoja“, – komentavo S. Pakalkienė.
Taip pat gydytojai pateiktas įspėjimas, kad jei per 12 mėnesių pasikartos skundai dėl mobingo, ji ligoninėje kaip gydytoja nebedirbs. Numatyta, kad klinika gali nutraukti darbo sutartį be įspėjimo nemokant išeitinės išmokos.
„Mes tikrai šito netoleruojame, bet kol kas manome, kad kažkurį laikotarpį ji gali dirbti kaip gydytoja specialistė. Jei paaiškėtų tam tikros aplinkybės jai einant tiesiog gydytojos pareigas, tikrai nagrinėsime ir vėl spręsime šį klausimą“, – patikino klinikos direktoriaus pavaduotoja.
Ji kartu nurodė, kad terminas sprendimui ginčyti nėra pasibaigęs. „Kol kas neturime informacijos, bet dar nėra suėję terminai ir gydytoja turi teisę skųsti šiuos įstaigos sprendimus. Bet kol kas nesame gavę tokios informacijos apie tai“, – teigė S. Pakalkienė.
Sveikatos sistema serga
Žalgirio klinikos Burnos patologijos ir chirurgijos poskyrio vadovė, rezidentų vadovė doc. dr. Rūta Rastenienė patikino, kad kiekvienas toks skundas girdimas, tačiau bandymai tai aiškintis paprastai atsimuša lyg į sieną.
„Kadangi esu rezidentų vadovė, pas mane rezidentai ateina pasiskųsti, paverkti, išsakyti savo skaudulius. Tai tą girdžiu ir bandau kovoti, bandome kalbėti ir su kolegomis, bet tos kalbos mažai ką veikia. Labai sunku pakeisti žmones ir jų charakterius, suvokimą. Tad tos kalbos dažnai atsimuša kaip į sieną, tarsi bandai suardyti nusistovėjusią tvarką“, – konstatavo ji.
Pati dar būdama studente susidūrusi su psichologinio smurto apraiškomis pašnekovė apgailestavo, kad tokios istorijos vis vyksta. Pasak jos, tai gali pasitaikyti bet kokioje įstaigoje, mat, jos manymu, pagrindinė problema – skirtingų kartų sankirta.
„Tai yra įsisenėjusi problema ir sveikatos sistema labai serga. Daug metų vyksta ne visai teisingas elgesys su rezidentais. Ir pati esu praėjusi rezidentūrą toje pačioje klinikoje prieš daug metų. Žmonės nesikeičia, galiu taip pasakyti. Tik gal mes buvome kitaip auklėti, kitaip reaguodavome į tai. Gal tai atrodė kaip kažkokia norma, lyg tarybinis palikimas – kai tau liepia, tu darai, tave bara – nulenki galvą ir klausai, tau duoda kažkokias pastabas, tu galvoji, kad čia viskas kaip ir tvarkoje ir taip turėtų būti.
O dabartinė karta, man atrodo, ateina kitokia. Tie jauni žmonės kitaip auklėti, gyvenę, mokęsi kitomis sąlygomis ir jiems tas visas psichologinis spaudimas ir smurtas yra nepriimtinas. Sakyčiau, tai yra labai normalu. O vyresnės kartos gydytojai su tuo sunkiai susitvarko ir negali suprasti, ką jie ne taip daro ir kodėl kažkas pasikeitė, kai tiek matų viskas buvo gerai, o dabar staiga pasikeitė. Tai viena iš pagrindinių priežasčių – kartos keičiasi, o žmonės, jų charakteriai, bendravimas – ne. Iš to ir kyla visos didelės bėdos“, – kalbėjo R. Rastenienė.
„Su jaunais žmonėmis šitaip bendrauti nebegalima“
Ji pasakojo, kad siekiant įvertinti, su kokiomis problemomis susiduria rezidentai, kasmet atlieka jų apklausą.
„Kadangi dirbu chirurge ambulatorinėje grandyje, tad ne visąlaik matau, kad vyksta ligoninės viduje. O iš to, ką jie parašė apklausoje, įžvelgiau ne vieną raudoną šauktuką, tada susiorganizavome papildomą apklausą, ten jau tam tikri gydytojai buvo įvardyti ir pavardėmis.
Po to visa tai perdaviau ligoninės etikos komisijai, buvo įvairių svarstymų, pakviesta psichologė, kuri kaip ir turėjo padėti, pateikė rekomendacijas. Tačiau, atrodo, niekas nepasikeitė ir jauni žmonės parašė didelį skundą“, – komentavo rezidentų vadovė.
„Tai yra įsisenėjusi problema ir sveikatos sistema labai serga. Daug metų vyksta ne visai teisingas elgesys su rezidentais.“
Pasak R. Rastenienės, ne paslaptis, kad yra ir daugiau vyresnės kartos, seniai dirbančių gydytojų, kurie tam tikrą bendravimo būdą pripažįsta kaip normą.
„Jiems sudėtinga persiorientuoti ir suvokti, kad su jaunais žmonėmis šitaip bendrauti nebegalima. Nes kas buvo prie 10 metų, tai buvo lyg įprasta, niekas apie tai nekalbėjo, bet tai nebuvo norma. Tai dabar tai darosi nebetoleruojama ir nepriimtina, tad stengiamės kaip visuomenė apie tai garsiai diskutuoti ir keistis. Bet keistis reikia pradėti nuo savęs“, – konstatavo ji.
Portalas tv3.lt komentaro dėl komisijos sprendimo kreipėsi ir į rezidentų apskųstą gydytoją, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė. Jį gavę straipsnį papildysime.
Žinai kodėl?
Nes gyvenime - nei vienam darbdaviui nesu į užpakalį lindęs.
Nei vienam darbdaviui neleidau manęs žeminti ar iš savęs tyčiotis.
Niekada nesijuokdavau iš jų durnų juokelių, kuriuos girdėdami 90 % kolektyvo - žvengia ir dar tokiu balsu, kad iš šono žiūrint atrodo, kad žmonės nesveiki.
Išeidamas arba atleistas iš darbo - VISADA į akis pasakydavau ką apie jį iš tikro galvoju. :)
Aš ateinu į darbą ne spektaklių daryti, bet DIRBTI!! Ir dirbu, stengiuosi ir darau, kiek tik galiu.
Kaip pasirodo, anksčiau ar vėliau už tai tenka mokėti kainą. Bet aš - LABAI savimi didžiuojuosi!!
Žinai kodėl?
Nes turiu savigarbos ir principus savo gyvenime!!! :)
Ir tai tikrai ne mano problema, kaip ir su mano atliekamu darbu - tai niekaip nėra susiję :)
Jeigu tik supratai ką norėjau tau pasakyti...:)))
