Prieš gerą savaitę suvažiavę į Šiaulius aptarti regiono gydymo įstaigų situacijos ir problemų Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) su vietos politikais svarstė ir apie tai, kaip į regioną pritraukti jaunų gydytojų.
Pakruojo vicemeras Virginijus Kacilevičius konstatavo, kad situacija liūdna: štai gydytojų amžius Vidaus ligų skyriuje siekia 60–70 metų.
„Mūsų kardiologui – 70 metų. Nebeturime prabangos laukti labai ilgai, turime kažką daryti. Ką – pirmininkas nori išgirsti iš mūsų, mes kažką darome, ir pritraukimo programos yra. Bet ta konkurencija, paklodės tampymas tarp savų rajonų (...) kelia nerimą. (...)
Kažkokios čia buvo idėjos apie prisiminimą tarybinių laikų, tris metus atidirbti... Nesakau, gink Dieve, nežinau, nesu specialistas, reikia to ar nereikia, bet kažką valstybiniu lygiu reikėtų spręsti“, – kalbėjo jis posėdžio metu.
Kitų savivaldybių atstovai taip pat skundėsi, kad kitą kartą neišgali mokėti tokių atlyginimų, kokių užsiprašo jauni gydytojai, jų nepritraukia ir finansinės išmokos.
Ruošiame gydytojus užsieniui
SRK pirmininkas Antanas Matulas priminė, kad prieš kurį laiką toks įstatymo projektas buvo registruotas – po studijų valstybės lėšomis mokęsi gydytojai būtų paskirti į konkrečias vietas pagal jų poreikį.
„Yra registruotas toks projektas, kad atidirbtų trejus metus Lietuvoje. Bet kilus tam tikram politiniam šurmuliui nereikalavau jo įtraukti į darbotvarkę. Tačiau akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau tikriausiai tą reikės daryti, nes jaunas žmogus tikriausiai supras, kad visi, kurie čia sėdite, klausote, surenkate biudžetą ir mokiname tą žmogų ne Vokietijai, Norvegijai.
„Jei iš valstybės didiname apmokėjimą už studijas – tiek bendrąsias, tiek rezidentūrą, galime kažkiek reikalauti, kad žmonės atidirbtų, atidirbtų už studijas arba tada grąžintų [lėšas].“
Visi mes tikriausiai pradėjome nuo rajono darbo – ir profesorė Čigrijienė, kolega Brėdikis, daugelis kitų žinomų žmonių, ir pasiekė karjerą, suspėjo. Bet kažkaip baiminamasi, kad kažkur valstybė paprašys nuvažiuoti į Pakruojį, Akmenę tris metus padirbėti“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasilikti suvilios ilgesnė privaloma praktika regionuose?
Mintis apie galimą įpareigojimą jauniems gydytojams atidirbti rajonuose neseniai išsprūdo ir iš pačių medikų bendruomenės lūpų. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos (LMS) pirmininkė Auristida Gerliakienė neatmetė tokios galimybės, kad siekiant pritraukti daugiau jaunų gydytojų į rajonus, galima būtų svarstyti ir apie privalomą atidirbimą.
„Jei iš valstybės didiname apmokėjimą už studijas – tiek bendrąsias, tiek rezidentūrą, galime kažkiek reikalauti, kad žmonės atidirbtų, atidirbtų už studijas arba tada grąžintų [lėšas]. Nes mokslas yra labai brangus“, – prieš kurį laiką kalbėjo ji portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Gydytoja pabrėžė, kad iniciatyvos dėl to iš esmės turėtų vykti iš pačios Vyriausybės pusės.
„Mums medikų trūksta, o jų neturime. Šiandien yra skaičiuojama ne fiziniais asmenimis, kiek jų turime, o etatais, tai labai iškreipia statistiką ir ja tikrai negalime remtis. Susiskaičiavus, kokių konkrečiai trūksta medikų ir kur, galėtų į tai įsitraukti ir Vyriausybė – vykdyti užsakymą universitetams. Jei valstybė užmoka už mokslą studentui, tai yra visiškai normalu tikėtis ir prašyti, kad jis atidirbtų kažkiek laiko kažkurioje vietoje“, – portalui tv3.lt komentavo A. Gerliakienė.
Pašnekovė daug vilčių dėjo ir į jau įvykusius pokyčius rezidentūroje – būsimieji gydytojai privalės daug daugiau – 30 proc. praktikos laiko praleisti regionuose:
„Nevertinu darbo regione kaip kažko nepatrauklaus. O praktika leidžia pamatyti, kad ten ne Viduramžiai ar kažkokios džiunglės, kad čia irgi yra žmonės ir labai daug privalumų – sutaupytas laikas, mažesni pragyvenimo kaštai – susikurti žymiai komfortiškesnį gyvenimą gyvendamas ne didmiestyje.“
Jaunieji gydytojai: taip bėgama nuo realių problemų
Patys jaunieji gydytojai savo ruožtu tokius svarstymus vertina itin skeptiškai. Jie nuosekliai pažymi, kad ne vien atlyginimas yra pagrindinis motyvuojantis dalykas renkantis dirbti regione.
„Jaunųjų gydytojų asociacija nepritaria bet kokiam priverstiniam medikų „išsiuntimui“ dirbti į regionus. Toks pasiūlymas tik dar kartą parodo iškreiptą požiūrį į mediką ir absoliutų realių sveikatos sistemos problemų ignoravimą.
Norint iš tiesų pritraukti ir išlaikyti medikus regionuose reikia spręsti tokias problemas kaip nereguliuojami darbo krūviai, prastas psichologinis klimatas įstaigose bei maži atlyginimai“, – pabrėžė Jaunųjų gydytojos asociacijos prezidentė Agnė Panavienė.
Trūksta rezidentų mentorių
Socialdemokratė Orinta Leiputė sutiko, kad privalomas medikų atidirbimas siekiant spręsti jų stygiaus problemą, yra vienas iš variantų, tačiau svarstė, ar išties reikia grįžti prie šio įstatymo projekto.
„Jau šioje kadencijoje buvo registruotos pataisos ir sulaukėme milžiniško pasipriešinimo. Pagrindinė dabar įvardijama problema, kodėl jauni žmonės nesirenka regionų ir ten net praktiką neparanku atlikinėti – ypač tiems, kurie iš regiono yra atvažiavę studijuoti į didžiuosius miestus, jiems tada tenka dvigubai išlaikyti būstus, kuriuos nuomojasi“, – kalbėjo ji.
Parlamentarė atkreipė dėmesį ir į dar vieną problemą – tam tikrose rezidentūros bazėse net nėra, kam mokyti jaunųjų gydytojų.
„Tad jie nemato perspektyvos, o vertinant tuos pačius Šiaulius, dalis įrangos net neveikia, tai ko ten jauniems žmonėms mokytis? Tad reikėtų žiūrėti, kaip stiprinti tas rezidentūros bazes. Jei sudaroma trišalė sutartis tarp savivaldybės, mediko ir universiteto, reikia ieškoti būdų, savivaldybės irgi rungtyniauja, kaip pervilioti specialistus, tai nėra gerai. Nes merai tampa įkaitais – medikų, kurių trūksta gydymo įstaigai, alga neadekvačiai didelė, lyginant su ten jau dirbančio ir didesnę patirtį turinčio specialisto“, – komentavo O. Leiputė.
Valstybė išleidžia daug lėšų
Abejodama, ar minėtos įstatymo pataisos dar šioje kadencijoje galėtų sulaukti palaikymo, valstietė Rimantė Šalaševičiūtė taip pat neatmetė, kad vis tik tai lieka kaip vienas iš variantų užtikrinti medikų pritraukimą į regioną.
„Jaunieji gydytojai išreiškė didelį protestą, kad taip neturėtų būti, nors kai kuriose valstybėse toks principas yra taikomas. Dabar sakoma, kad norima sugrįžti į sovietmetį. Mes visi tada atidirbinėjome. Kol nebuvo tokia komplikuota situacija, kokia yra dabar susidariusi, tokio projekto Seime neteikėme.
Savivaldybės mėgina taikyti įvairias išmokas, bando pritraukti, bet kažkaip nelabai pritraukia, bet vis tiek reikia kažkaip tai spręsti. Ir dabar pasilieku prie tos nuomonės – vis tik valstybė išleidžia labai dideles sumas medikų parengimui. Įvertinant tai, kad yra numatyta valstybės apmokamų rezidentų vietų nemažas padidinimas, manau, kad ne pagrindinis, bet vienas iš būdų galėtų būti ir atidirbimas“, – nuomonę dėstė Seimo narė.
Viceministras: reikia naudoti morką privilioti, o ne lazdą nuvaryti kažkur
Savo ruožtu sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas nedegė entuziazmu dėl idėjos gydytojams už mokslus liepti atidirbti priverstinai.
„Kiekvienais metais į rezidentūrą įstoja virš 470 potencialių gydytojų ir Lietuva pagal daugiausiai medicinos studentų ruošiančių šalių EBPO regione patenka į 4-tuką. Bet kažkodėl tie jauni specialistai, baigę mokslus neretai, jei neranda galimybės likti didžiuosiuose miestuose, pasuka užsienio kryptimi. Tai yra labai svarbi žinutė. Savivaldybės ir gydymo įstaigos turi paklausti, kas jaunus žmones motyvuoja atvykti į gydymo įstaigą.
Tad atlygis nėra pagrindinis akcentas, kas sulaiko jaunus gydytojus – kalbame apie mikroklimato kūrimą, galimybę kelti kvalifikaciją, save realizuoti profesinėse srityje ir apie kitus „minkštuosius“ dalykus, apie kuriuos, matyt, nebuvo laiko galvoti, kai veikdavo paskyrimo sistema. Galima spekuliuoti, kad būtų labai paprasta parašyti įstatyme, jog jaunas specialistas, įstojęs į medicinos studijas, turės tris metus kažkur atidirbti ir taip išspręsime problemą“, – SRK posėdžio metu kalbėjo jis.
Vis tik A. Pečkauskas atkreipė dėmesį, kad vargu ar šiuolaikinėje visuomenėje tai būtų teisingas sprendimas: „Supraskime, kad pasikeitusioje visuomenėje, esant Europos Sąjungos dalimi, turint laisvą specialybių judėjimą šitie pasiūlymai skamba ne visai turbūt realistiškai ir reikia ieškoti galimybių, kaip naudoti morką, kad pritrauktume zuikį, o ne lazdą, kad nuvarytume jį į kažkokią vietą.“
Pačios savivaldybės turėtų pasistengti
Viceministras kartu priminė, kad Lietuvoje visi be išimties vientisųjų medicinos studijų studentai nuo pusės iki metų laiko turi praleisti išvykęs į kitus miestus.
„Tai yra vadinama internatūra ir jie visi išvyksta iš didžiųjų miestų. Tai reiškia, kad tiek Plungė, tiek Radviliškis, tiek daug kitų miestų ir miestelių gauna praktikantus bent pusės metų laikotarpiui. Prieš porą metų buvo priimti sprendimai, kurie įpareigojo ir aukštąsias mokyklas plėsti rezidentūros bazių tinklą (...).
Tad miestai miesteliai, kurių gydymo įstaigos nėra tapusios rezidentūros ar internatūros bazėmis, turėtų atkreipti dėmesį ir į tai ir, matyt, padaryti savo žingsnius, kad tuos specialistus pritrauktų jauname, praktikos amžiuje tikintis, kad jie galės atvykti ir teikti paslaugas tose gydymo įstaigose, kur jų yra stokojama“, – pridūrė A. Pečkauskas.
