„Šito susitikimo tikslas nebuvo priimti kažkokius sprendimus, pasiūlyti kažkokius mokesčius, kažkur kažką padaryti, skirtingai nuo to, kas yra viešoje erdvėje interpretuojama. Susitikimo tikslas buvo pasidalinti informacija, kas yra planuose, kaip atrodo finansavimo poreikiai, įvertinus tai, ką mes dabar žinome“, – po susitikimo kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
„Krašto apsaugos ministerija pristatė, kad laikotarpiu iki 2030-ųjų visų uždavinių įgyvendinimui mums vidutiniškai reikėtų papildomai 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto prie to, kas dabar numatyta krašto apsaugos finansavimui. Dabar, tai aš turiu mintyje 2,52 proc.“, – pridūrė premjerė.
Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau į tai įsiskaito laikinos bankų solidarumo lėšos. Atėmus jas ir kai kuriuos kitus priedus, grynas Lietuvos skiriamas procentas gynybai sudaro 2,52 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Pasak premjerės, po 2030 metų, kai lėšas reikės skirti ne tiek investicijoms, kiek įrangos, infrastruktūros ir kariuomenės išlaikymui, tuomet papildoma procento dalis sumažėja iki 0,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto papildomai prie dabartinio pliko finansavimo, be laikinojo solidarumo lėšų.
Bus dar vienas susitikimas
Susitikę politinių partijų lyderiai ir profesinės sąjungos bei darbdavių atstovai išklausė, kam reikia papildomų pinigų ir iš kur jie galėtų būti paimti, tačiau kai kurie politikai liko nustebę, kad pati premjerė I. Šimonytė bei valdančioji koalicija nepasiūlė nieko. Tačiau iš neviešų pokalbių su konservatoriais galima spręsti, jog taip ir buvo planuota specialiai tam, jog Vyriausybė nebūtų kritikuojama kaip primetanti savo valią.
„Reikia suvokti, kad ateinančiais metais pasibaigus laikinajam solidarumo įnašui, krašto apsaugos finansavimas, jeigu nebus papildomų sprendimų, galės didėti tik trimis būdais. Arba tiek, kiek augs išlaidos bendrai, tai yra maždaug pagal bendrojo vidaus produkto nominalą, apie 5 procentus. Mes manome, kad tiek nominaliai augs ekonomika, panašiai tiek augs mokesčių įplaukos“, – kalbėjo premjerė.
„Arba turės augti kitų išlaidų sąskaita, o tai visada labai jautru, nes viešoje erdvėje yra labai daug diskutuojama apie valdymo išlaidas ir biurokratijas, bet visi čia susirinkę žino, kad didžiąsias sumas valstybė išleidžia ne šitiems dalykams, o pensijoms, biudžetinio sektoriaus darbo užmokesčiams, keliams ir kitiems žmonėms svarbiems dalykams. Arba skolon, bet skolos didinimas turi ribas, nes visą šitą šiandien aptartą investicijų poreikį finansuojant skolon, per dešimties metų laikotarpį vien palūkanų mes sumokėtume tiek, kad užtektų sumokėti antrą infrastruktūrą Vokietijos brigadai“, – pridūrė I. Šimonytė.
Anot premjerės, po kokio mėnesio visų politinių partijų atstovai ir socialiniai partneriai rinksis dar kartą ir jau tuomet diskutuos konkrečiau.
„Tuomet galėtume grįžti kovo mėnesio pradžioje prieš Seimo sesiją pasitikrinti, ar galim rasti kažkokį konsensuso taršką, ties kuriuo būtų galima ruošti pasiūlymus. Neatmesčiau, kad ir nepavyks to padaryti, bet kol kas norėčiau būti optimistė“, – nurodė ministrė pirmininkė.
Anot I. Šimonytės, jai nebuvo tikslo ateiti į susitikimą ir bandyti parduoti savo idėją dėl mokesčių didinimo, nes paskui Vyriausybė yra kritikuojama, kad negirdi kitų nuomonių.
Paklausta, ar galima visuomenei aiškiai pasakyti, jog didinti mokesčius ir papildomai finansuoti gynybą vis tiek reikės, ministrė pirmininkė buvo konkreti: „Jūs norite antraštės, o aš nenoriu, kad tai būtų antraštė, todėl atsakysiu tiesiai. Jeigu politikai nuspręs (o, manau, kad neturės kitos išeities) įgyvendinti visus tuos projektus, kuriuos reikia įgyvendinti ir dėl kurių sutarta, o dėl kitų, tikėtina, bus sutarta artimoje ateityje, visą finansuoti iš skolos, tai tas 1 milijardas palūkanų irgi atsiras ne iš šventosios dvasios. Tai irgi bus arba didesni mokesčiai ateityje, arba mažesnės kitos viešosios paslaugos“.
Didžiausios išlaidos – kitai Vyriausybei
Pasak krašto apsaugos ministro A. Anušausko, didžiausias išlaidų kalnas susidarys 2026-2028 metais, kai reikės atlikti mokėjimus už šiuo metu vystomus projektus. Ministras išskubėjo iš pasitarimo anksčiau, nes turėjo išvykti į komandiruotę.
„Pristatėme poreikį ateinantiems metams ir dar vėliau, ir po 2030-ųjų metų, kad visi matytų, jog gynybai reikalingi pinigai nesibaigia ties kažkokia riba, lyg paskui nebus nei eksploatacinių, nei išlaikymo išlaidų. Finansų ministerija pristatė visą mokesčių bazę, iš ko surenkami mokesčiai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Didžiausias iššūkis yra treji-ketveri ateinantys metai, čia yra didžiausias iššūkis. Vėliau tas spaudimas šiek tiek sumažėja“, – pridūrė ministras. Tuo metu, pasak premjerės I. Šimonytės, didesnis gynybos finansavimas greičiausiai palies mažiausiai dviejų ateinančių vyriausybių veiklą.
Atsakydamas į klausimą, kam reikia papildomų lėšų, A. Anušauskas mini sausumos divizijos vystymą, infrastruktūros parengimą vokiečių brigadai Lietuvoje bei artėjimą prie visuotinio šaukimo. „Bet čia vėlgi, reikia sutarimo dėl visuotinio šaukimo“, – sako A. Anušauskas.
Darbdavių atstovė pasiūlė atsisakyti 1 poilsio dienos
Krašto apsaugos ministrui A. Anušauskui ir finansų ministrei Gintarei Skaistei pristačius gynybos poreikius ir iš ko dabar surenkama daugiausia mokesčių, pas premjerę Ingridą Šimonytę prasidėjo uždara diskusija dėl papildomo gynybos finansavimo Lietuvai rengiantis atremti Rusijos grėsmę.
Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, diskusijoje Investuotojų forumo atstovė Rūta Skyrienė pristatė siūlymą atsisakyti vienos poilsio dienos, esą tai lemtų didesnį mokesčių surinkimą į biudžetą.
Šiais metais Lietuva gynybai skiria 2,75 proc. nuo bendrojo gynybos produkto, kas sudaro 2,09 milijardų eurų, bet į tai patenka 134,8 milijonų eurų laikinų bankų solidarumo lėšų, jų mokėjimas baigsis kitų metų viduryje.
Kadangi Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus sukurti sausumos diviziją, kuriai reikalingas tankų batalionas, pasirengti vokiečių brigados dislokavimui mūsų šalyje su šeimomis, kasmet didinti šauktinių skaičių ir pereiti prie visuotinio šaukimo bei padidinti ir tinkamai parengti aktyvųjį rezervą, tam reikia papildomų lėšų.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad pirmadienio susitikime nebuvo galimybės pateikti savo siūlymų, bet pagrindinis akcentas buvo poreikių pristatymas ir parodymas, kad situaciją spręstų, arba pridėtinės vertės mokesčio, arba pelno mokesčio, arba gyventojų pajamų mokesčio didinimas. Pats politikas mano, kad papildomai finansuoti gynybą būtų galima ir mažinant šešėlį, nes tai esą puikiai pavyko tiek jo paties, tiek I. Šimonytės vyriausybėms.
Anot S. Skvernelio, susitikime nuskambėjo įvairių pasiūlymų: nuo senatvės pensijų apmokestinimo iki to paties pridėtinės vertės mokesčio didinimo, bet dauguma jų politikui pasirodė nepriimtini, nes paliečia daugelį gyventojų horizontaliai.
Socialdemokratų pirmininkės pavaduotoja Dovilė Šakalienė po susitikimo kalbėjo, kad visiems akivaizdu, jog didinti finansavimą gynybai reikia, tačiau politikė atkreipė dėmesį, kad tokie susitikimai yra pavėluoti, nes Lietuvos kariuomenė pernai metų viduryje išsakė nuomonę, jog gynybai reikia skirti mažiausiai 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Kodėl dabar toks staigus išaugimas suplanuotas kitai Vyriausybei, kai mums trūks apie 1 proc. gynybai, atsakymų jokių nėra. Todėl klausimas, ar norima iš tiesų susitarti, ar tai pavėluoti sprendimai. Kalbama, kad situacija prasta ir reikalauja skubių sprendimų, bet šitas klausimas lieka atviras“, – sakė D. Šakalienė.
Socialdemokratai jau anksčiau yra siūlę 5 procentiniais punktais didinti pelno mokestį su išimtimi reinvestuojamam pelnui ir išleisti gynybos obligacijas. Verslo asociacijos nepritaria pelno mokesčio didinimui, bent jau taip sako D. Šakalienė.
Galvojama ir apie PVM didinimą
Valdančiosios daugumos politikai svarsto, kad gynybai kitais metais reikia papildomai surinkti apie 400 milijonų eurų, todėl buvo išanalizuotos galimybės, kurių mokesčių padidinimas galėtų atnešti tokį efektą.
Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad pelno mokesčio padidinimas 1 procentiniu punktu į biudžetą atneštų apie 120 mln. eurų, pridėtinės vertės mokesčio padidinimas 1 procentiniu punktu – apie 240-280 mln. eurų, o gyventojų pajamų mokesčio padidinimas 1 procentiniu punktu – 275 mln. eurų, tačiau apie pusė šios sumos nukeliautų į savivaldybių biudžetus.
Lietuvoje standartinis pelno mokestis siekia 15 proc., pridėtinės vertės mokestis – 21 proc., gyventojų pajamų mokestis – 20 proc., o dirbantiems savarankiškai – 15 proc.
Kadangi papildomų lėšų poreikis siekia apie 400 milijonų eurų, norint surinkti tokias lėšas gali tekti didinti kai kuriuos mokesčius. Šiuo metu daugiausia kalbama apie pelno ir pridėtinės vertės mokesčio didinimą po 1 procentinį punktą, nors prieš rinkimus tai bus siaubingai nepopuliaru, nes pridėtinės vertės mokesčio didinimas kelia visų prekių ir paslaugų kainas visiems gyventojams.
„Pagrindinis tikslas yra ne tas, kad valdžia dėtų pasiūlymą ant stalo ir paskui visi išsitaškytų, sakydami tas mums tinka, o tas netinka. Bet kad pakalbėtume, jog tokie ir anokie dalykai tiek kainuoja, ar esame pasirengę susitarti, kad to mums reikia už tokią kainą? Jeigu yra sutarimas, kad mums svarbu – ir divizija, ir vokiečių brigada, ir šauktiniai, ir investavimas į pramonę – tada galima kalbėti, kaip tai pasiekti“, – portalui tv3.lt pasakojo vienas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.
„Bus sunku. Buvau optimistiškesnis, bet dabar suprantu, kad sutarti bus sunku. Tikrai pridėtinės vertės mokestis bus, nes kad ir ką kas kalbėtų apie visokias obligacijas, bet pridėtinės vertės mokestis yra lengviausiai surenkamas, jį galima prognozuoti. Bet vienas pridėtinės vertės mokestis dengia tik apie pusę tos reikiamos sumos. Tada galbūt gali būti dar pelno mokesčio didinimas 1 procentu. Tada jau artėjame prie poreikio“, – svarstė kitas konservatorių politikas.
Šie du politikai teigė, kad daugiausia kalbų veikiausiai suksis apie pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio didinimą.
Visi kiti variantai, anot konservatorių, gali būti tik priedas, nes negeneruoja reikiamų pajamų į biudžetą, o, pavyzdžiui, gynybos obligacijos didintų valstybės skolą. Dar galėtų būti kalbama apie laikino solidarumo mokesčio pratęsimą, nes jis baigia galioti 2025 m. viduryje, tačiau ši opcija mažai ką įkvepia, nes Europos centrinis bankas jau gali pradėti mažinti palūkanų normas ir tuomet bankų pelnai sumenks.
