Tai rodo strateginę Kremliaus kantrybę, susitelkimą į tikslus ir gebėjimą mokytis iš klaidų – o mums tai nėra gera naujiena. Kita vertus, bėdų turi ir Ukrainą užpuolusi Rusija, bet būtų gerai tinkamai jas išnaudoti.
„Žvelgiant į dabartinę saugumo situaciją regione galime konstatuoti, kad per pastaruosius metus Lietuva netapo saugesnė, o jai kylančios grėsmės nesumažėjo. Lietuvos saugumą toliau neigiamai veikia ne tik Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir bendri globalaus saugumo iššūkiai“, – spaudos konferencijos metu, kur buvo pristatytas grėsmių vertinimas, sakė karinės žvalgybos vadas Elegijus Paulavičius.
„Praėjusiais metais prognozavome, kad Rusija yra pasiruošusi tęsti karą mažiausiai 2-ejus metus. Šiemet šį vertinimą galiu pakartoti. Situacija Rusijai yra dar palankesnė, todėl vertiname, kad konfliktą yra pasiruošusi tęsti iki 2025-ųjų metų pabaigos. Kodėl taip vertiname? Nes Rusija prisitaikė prie karo poreikių, ginkluotė sir amunicijos gamyba ir modernizavimas Rusijoje paspartėjo kelis kartus. Užsienio partnerių, tokių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja, parama leidžia taupyti amunicijos rezervus, Kremlius deda dideles pastangas ir sugeba apeiti bent dalį sankcijų, netrūksta ir žmonių, kuriuos galima siųsti į frontą“, – nurodė vadas.
Nei žmonių, nei pinigų karui negaila
Iš karinės ir civilinės žvalgybos vertinimo matyti, kad Rusija deda vis daugiau pastangų patenkinti fronto poreikius Ukrainoje ir ir kompensuoti patiriamus nuostolius – tiek žmonių, tiek ginkluotės. Į Ukrainą Rusija masiškai siunčia Sausumo pajėgų karius ir kovos techniką, net iš regionų, kurie yra arčiausiai NATO.
Dėl to Baltijos jūros regione Rusijos pajėgos susilpnėjo ir rusai siekia savo raumenis prieš Vakarus pademonstruoti panaudodami jūrų, oro pajėgas bei mojuodami branduoliniu ginklu. Neatsitiktinai Ladogos ežere, prie Suomijos, pernai plaukiojo „Kalibr“ raketomis ginkluoti laivai, virš Baltijos jūros skraidė sunkieji bombonešiai, o Baltarusijoje atsirado Rusijos nestrateginis branduolinis ginklas. Rusijai netgi teko iš Kaliningrado į Rostovą prie Dono perdislokuoti dalį oro erdvės gynybos sistemų S-400. Tai lemia, kad Rusija nebeturi galimybių rengti baisių ir gąsdinančių karinių mokymų netoli Lietuvos sienų, ypač tokių, kur įtrauktos Sausumos pajėgos.
Bet čia geros naujienos ir baigiasi. Rusija jau 2-ejus metus kariauja prieš Ukrainą ir nerodo jokio noro deeskaluoti situacijos. Artimiausi Rusijos tikslai yra užimti Ukrainos Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižės sritis iki administracinių ribų, o jos ilgalaikis tikslas – Ukrainos valstybingumo silpninimas, neutralus šios valstybės statusas ir karinio potencialo sunaikinimas.
„Kariaudamos Rusijos pajėgos orientuojasi ne į kokybę, bet į kiekybę – mėgina įveikti ukrainiečių pasipriešinimą karių, kovos technikos ir amunicijos kiekybine persvara. Rusija stengiasi įsivertinti „išmoktas pamokas“ ir į jas atsižvelgti, todėl jos pajėgų veiksmų efektyvumas yra padidėjęs“, – nurodo Lietuvos žvalgyba.
Ukrainoje Rusija gali būti sutelkusi apie 500 tūkst. karių ir atrodo, kad žmonių trūkumo ji nejaučia. Karių skaičių papildė savanoriai, netgi susiformavo savanorių korpusas. Reikiamas lėšas gynybai Rusija irgi atrado: 2024 metais kariniam biudžetui paskirta mažiausiai trečdalis biudžeto lėšų, tai yra apie 102 mlrd. eurų ir tai dar nebūtinai tikroji suma, nes egzistuoja įslaptinti biudžeto išlaidų punktai.
„Karas, karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga, sutraukiančia šalies finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius kitų ekonomikos sričių sąskaita. Rusijos ekonomika laikosi geriau nei tikėtasi dėl aukštų naftos kainų, valstybės investicijų į karo pramonę ir gebėjimo apeiti sankcijas. Rusija dar neišnaudojo visų savo resursų, valstybinio ir privačiojo sektorių teikiamų galimybių, be to, nėra visiškai izoliuota. Todėl net ir augant kaštams ji sugeba rasti lėšų ir nejaučia didelio spaudimo keisti politinę kryptį“, – rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Kinija Rusijai tiekia mikroschemas, elektronikos elementus agresorė importuoja iš Centrinės Azijos ir Pietų Kaukazo, karinės paskirties prekių gauna iš Irano ir Šiaurės Korėjos.
Rengiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO
Visa ši padėtis lemia, jog Rusija geba ne tik kariauti Ukrainoje, bet ir kartu vykdyti ginkluotųjų pajėgų reformą bei ruoštis ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais. Tiesa, ilgalaikė konfrontacija nebūtinai reiškia karą su NATO, ji gali būti panaši į konfrontaciją, vykusią tarp JAV ir Sovietų Sąjungos Šaltojo karo metu.
„Tuo pačiu metu Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat ir Baltijos jūros regione, ir palaipsniui plečia tam reikalingus karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Pradėta vykdyti didelio masto ginkluotųjų pajėgų reforma, bet jai visiškai įgyvendinti prireiks nuo kelerių iki 10 metų“, – mano Lietuvos žvalgyba.
Kaip rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, Rusijos ginkluotosiose pajėgose prasidėjo struktūriniai ir pavaldumo pokyčiai, dalis jų įgyvendinama Kaliningrado srityje ir Rusijos vakarinėje dalyje.
Rusija tęsia pasiruošimą, vietoje Vakarų karinės apygardos, atkurti 2010 metais panaikintas Maskvos ir Leningrado karines apygardas, Karelijoje formuojamas naujas armijos korpusas, o brigados plečiamos iki divizijų. Kaip tiksliai seksis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus priklausys ir nuo karo Ukrainoje eigos.
„Labiausiai Lietuvos saugumo situaciją neigiamai veikia tai, kad Rusijai užtenka išteklių dviems procesams. Ji vienu metu tęsia didelio masto agresiją prieš Ukrainą, ir pradėjo realiai įgyvendinti stambiausią per pastaruosius dešimtmečius ginkluotųjų pajėgų reformą, anonsuotą 2021 metų gruodį“, – spaudos konferencijoje teigė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadas E. Paulavičius.
Baltarusijoje realiai kuriamas branduolinis pajėgumas
Kariaudama Ukrainoje, bandydama atkurti prarastus karinius pajėgumus ir pasirengti konfrontacijai su NATO Rusija mėgsta mojuoti branduoliniu ginklu. Viena vertus, taip daroma iš baimės, nes Rusija buvo priversta perdislokuoti Sausumos pajėgas iš regionų prie NATO į Ukrainą. Kita vertus, Rusija siekia sulaikyti Vakarų valstybes nuo pagalbos Ukrainoje, o branduolinis šantažas veikia ir šiuo aspektu.
Lietuvos žvalgybų vertinimu, Baltarusijoje kuriamas pajėgumas, leidžiantis panaudoti nestrateginį branduolinį ginklą, yra realus. Nestrateginiai branduoliniai ginklai gali būti paleisti iš dvigubos paskirties ginklų sistemų, kurios skirtos naudoti tiek branduolinei, tiek konvencinei ginkluotei.
Kaip sako žvalgyba, nestrateginio branduolinio ginklo pajėgumą sudaro keli elementai: pirma, branduolinio ginklo saugojimą užtikrinanti infrastruktūra, antra, ginklų sistemos – nešėjai, trečia, personalas, kuris geba naudoti šį ginklą, ketvirta, nestrateginio branduolinio ginklo kovinės galvutės.
„Baltarusijoje vykdomi darbai atnaujinant ir įrengiant branduoliniam ginklui saugoti skirtą infrastruktūrą. Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose yra du pagrindiniai galimi nestrateginio branduolinio ginklo nešėjai: šturmo lėktuvai Su-25, dislokuoti šalia Lietuvos esančioje Lydos aviacijos bazėje, ir raketų kompleksai „Iskander“, dislokuoti centrinėje Baltarusijos dalyje, Asipovičuose. Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų personalas rengiamas dirbti su nestrateginiu branduoliniu ginklu. Tai reiškia, kad Baltarusijoje yra realiai kuriamas pajėgumas, leidžiantis panaudoti branduolinį ginklą“, – nurodo žvalgyba.
Tiesa, neabejojama, kad branduolinio ginklo kontrolė Baltarusijos teritorijoje vis tiek priklausys Rusijai, pati Baltarusija šioje srityje tikrai nebus laisva.
Neatrodo, kad Rusijos režimui kas nors keltų grėsmių ir viduje. Laukiantys prezidento rinkimai didelių staigmenų neturėtų pateikti, vienintelis Vladimiro Putino galvos skausmas yra kuo didesnis rinkėjų aktyvumas, mat turi atrodyti, jog piliečiai entuziastingai palaiko jo politiką. V. Putinas pernai suvaldė „Wagner“ maištą, ėmėsi labiau kontroliuoti vidaus ultrapatriotus, todėl kol kas jo režimas neatrodo griūvantis. Bet Lietuvos žvalgyba mano, kad „Wagner“ maištas pernai Kremliui buvo netikėtas, nors pats režimas gana stiprus, nes jėgos institucijos išliko lojalios Maskvai.
