Redakcija rekomenduoja

Balandžio pradžioje minint Pasaulinę sveikatos dieną medikų lūpose optimizmo mažai – sveikatos sistema finansuojama per mažai, geresnėmis darbo sąlygomis ir didesniais atlyginimais viliojami jauni specialistai dairosi į užsienį. Pacientai gi skundžiasi ilgomis eilėmis pas gydytojus. Kita vertus, vis tik patys pasitikrinti profilaktiškai, kas padėtų išvengti ligų, neskuba. Konstatuojama, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema kol kas nepajėgi finansuoti visų, kuriems reikia paslaugų.

Vienišo asmens išmoką, kurios dydis siekia našlių pensijos dydį, šiuo metu gauna net 230 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vieniši žmonės 2024 metais gauna 3,4 euro didesnes mėnesines išmokas, tad bendra metinė suma jau artėja prie pusės tūkstančio eurų. „Sodra“ paaiškino, kas gali gauti vienišo asmens išmoką, kada ji gali būti nutraukiama arba kada ją galima pasirinkti vietoje našlių pensijos.

Šiauliuose, Šatrijos gatvėje esančiame privačiame sklype dygsta statinys, kurį vienas sklypo savininkų Artūras Jarošas vadina mečete, o vietoje kabo plakatas, skelbiantis apie statomą musulmonų kultūros centrą-biblioteką.  Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra išdavusi leidimo šiuose sklypuose statyti visuomeninės paskirties pastato, todėl labai tikėtina, kad mečetės statybos čia vyksta nelegaliai.

Kaip jaustumėtės, jei dėl klaidingos informacijos iš darbuotojų ir neaiškių įstatymų prarastumėte 12 tūkst. eurų ar net daugiau? O taip gali nutikti bet kam, kas pardavinėja nekilnojamąjį turtą (NT). Į tokią situaciją pakliuvusi skaitytoja piktinosi esama tvarka, kuri parduodamame būste trumpiau nei 2 metus gyvenusius asmenis įpareigoja susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau tie, kurie gyvenamąją vietą deklaruoja vos vieną dieną, nuo keliasdešimt tūkstančių eurų ...

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis vasariška šiluma. Sinoptikai skelbia, kad galime sulaukti naujų šilumos rekordų, nors vieną jau pagerinome pirmadienį. Kita vertus, vasaros jausmas truks neilgai – nuo savaitės vidurio orai keisis.  ANTRADIENIO DIENĄ bus saulėta ir sausa. Vėjas pietinių krypčių, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 22–27, pajūryje 18–21 laipsnis šilumos. TREČIADIENIO dieną kai kur numatomas trumpas, nedidelis lietus.

Savaitės pradžioje įsibėgės beveik vasariški orai – antradienį vietomis šils net iki 26 laipsnių. Visgi antroje savaitės pusėje vėl grįšime į tikrą, lietuvišką pavasarį, praneša sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Sinoptikės duomenimis, malonesnių permainų „kaltininkas“ yra iš pietų, pietvakarių stiprėjantis anticiklonas, vardu Olli.  „Tik virš Šiaurės vakarų ir Šiaurės Europos esanti ciklonų sistema vis dar nesitrauks.

Lietuvą pasiekė Sacharos dulkės, dėl kurių pablogėja oro kokybė. Gyventojams, turintiems alergijų ar kvėpavimo takų sutrikimų, rekomenduojama pasisaugoti ir vengti veiklų lauke. Sekmadienį oro kokybė Lietuvoje dar buvo gera. Ateinančiomis dienomis, kaip rodo skaičiavimai, ji suprastės, tik ne visur vienodai. „Remiantis dabartiniais skaičiavimais, pirmadienį kietųjų dalelių ore daugiau bus tik pietinėje šalies dalyje. Antradienį oro tarša išaugs visoje šalyje.

Nepatenkinti gaunamu atlyginimu gyventojai ieško išeičių. Dažnas pagalvoja apie savarankišką veiklą. Tačiau nerti į ją stačia galva baiminasi dėl galimai mažesnių ir nereguliarių pajamų, taip pat socialinių garantijų – įvairių išmokų ir pensijos senatvėje. „Sodra“ skaičiuoja, kad dirbantys savarankiškai moka mažiau mokesčių, tačiau įspėja, kad jeigu jų pajamos nesiekia minimalaus atlyginimo, ateityje jų pensija bus nedidelė.

Po savaitgalio – ryškūs orų pokyčiai. Temperatūra daug kur perkops 20 laipsnių, vietomis sieks ir 26. Tačiau sinoptikai perspėja – su šiluma atkeliaus sveikatai ir pavojingos Sacharos dulkės. Lietuvoje smarkiai padidės tarša. Apie tai praneša „Orai ir klimatas Lietuvoje“: „Atkeliauja ne tik vasariška šiluma bet ir dulkės. Oro kokybė kol kas yra puiki, tačiau šiandien vakare (atslinkus šiltam orui) pamažu ims blogėti.

Ne vienam lietuviui kasdienės mitybos neįsivaizduojančiam be pieno ir mėsos produktų, bulvinių patiekalų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkas Tomas Vaičiūnas turi pasiūlymą. Jei ne visiškai eliminuoti tam tikrų produktų vartojimą, tai bent sumažinti jų kiekį mitybą papildant geraisiais junginiais.

Vakarų valstybės, padėdamos Ukrainai išguiti priešą iš savo teritorijos, turi ir kitų tikslų: tai yra, kartu stengiasi nesugriauti Rusijos, nesuskaldyti jos, mat šalies, turinčios branduolinį ginklą, dezintegracija galėtų turėti siaubingų pasekmių platesniam regionui.  Taip savo interviu portalui tv3.lt teigia buvęs Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas, atsargos generolas, dabartinis Lordų rūmų narys Richardas Dannattas.

Simonas Gentvilas nemano, kad ministerijos sprendimas tikrinti taršius automobilius duos realios naudos, pasak jo, tai labiau prevencinė priemonė, skirta žmones sudrausminti, bet ne nubausti. Laidoje „Dėmesio centre +“ politikas tikino, kad tikimybė, jog patikrins aplikosaugininkai – menka, tačiau tokia tvarka vis tiek reikalinga.  Dabar dėmesio centre yra aplinkos apsaugos ministerijos sprendimas, kad aplinkosaugininkai tikrintų automobilių taršą.

Praeitą savaitę grupės „Patruliai“ narys Juozas Butnorius su žmona Gražina nusprendė nebetylėti ir viešai prabilo apie tai, kas jau kurį laiką vyksta judviejų gyvenime. Pasirodo, sutuoktiniai sulaukia grasinimų iš kito „Patrulio“ Algirdo Radzevičiaus žmonos Milisandros Radzevičienės.  Praėjus kelioms dienoms po kilusio skandalo, Juozas Butnorius ryžosi papasakoti, kas vyksta toliau.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai nuolat turi idėjų, kaip dar kartą iš tribūnos pasmerkti buvusius komunistus. Štai Audronius Ažubalis su kolegomis Seime pateikė įstatymo projektą, pagal kurį įvairias pareigas ėję buvę Komunistų partijos nariai privalo deklaruoti šį savo biografijos faktą kandidatuodami rinkimuose ar pretenduodami į diplomatinę ir valstybės tarnybą.

Savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje Europą pasieks karščio banga, praneša orų tinklalapis „Severe Weather Europe“. Preliminariais duomenimis, aukščiausia temperatūra bus pietvakarių ir centrinėje Europoje bei Balkanų pusiasalyje, kur vietomis sieks iki +30 laipsnių. Šios karščio bangos uodegėlė su kur kas žemesne, bet vis tiek balandžio pradžiai neįprasta šiluma pasieks ir Lietuvą.

Lietuvą užklupus staigiai orų permainai, kuomet įvyko didesnis nei 20 laipsnių temperatūros pokytis, daugelis marškinėlius trumpomis rankovėmis vėl iškeitė į striukes. Dėl kokių priežasčių taip greitai keičiasi termometro stulpeliai bei kokių anomalijų galime tikėtis ateityje dalinasi klimatologas Egidijus Rimkus. Ekspertas paaiškina, kad staigi orų kaita yra susijusi su atmosferos cirkuliacija ir oro masių judėjimais.

Vien praėjusiais metais lietuviai Ispanijoje nupirko nekilnojamo turto (NT) už maždaug 2 milijardus eurų! Vidutinė perkamo turto vertė siekia net 150 tūkst. eurų. Kas skatina lietuvius mūsų pajūrį iškeisti į Ispaniją? Garsi Lietuvos dainininkė Natalija Bunkė ėmė ir pasidovanojo sau velykinę dovaną – 200 kvadratinių metrų naujus apartamentus Ispanijoje, prabangiame  ir visų pasaulio turtuolių ir žvaigždžių  pamėgtame Marbeljos mieste. „Buvau nusižiūrėjusi vienus apartamentus.

Atrodo, nemaži orų pokyčiai pavasario metu stebinti neturėtų. Vis tik kai per parą termometrų stulpeliai nukrenta kone 20 laipsnių, kai kurie asmenys į tai gali sureaguoti kur kas jautriau. Kardiologas Rokas Šerpytis įspėja, kad ypač pasisaugoti turėtų vyresni ir labiau ligoti žmonės. Kaip netikėtai kovo pabaigoje vasariški orai užklupo, taip staiga jie ir baigėsi.

Gyventojai už prekes ir paslaugas atsiskaito tiek banko kortelėmis, tiek grynaisiais pinigais. Tačiau šiuo metu dalis gyventojų daugiau pinigų ima grynintis dėl galimo karo baimės. Žmonės piktinasi, kad bankai leidžia nemokamai išsiimti apie 500 eurų, vėliau, viršijus limitą, už nuosavų pinigų atsiėmimą tenka papildomai mokėti. Portalo tv3.lt Kristina piktinosi, kad grynųjų pinigų pasiimti iš banko galima tik už tam tikrą mokestį.

Balandžio mėnesį įsigalioja nemažai eismo pakeitimų šalies keliuose – didinamas leidžiamas transporto priemonių greitis greitkeliuose ir automagistralėse, būtina atsisakyti dygliuotų padangų. Naujienų portalas tv3.lt primena, ko vairuotojai gali tikėtis balandžio mėnesį – dalis pokyčių įsigalios nuo balandžio 1 d. – antrąją Velykų dieną. Pirmiausia, vairuotojams reikėtų prisiminti, jog nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. automagistralėse bus leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius dalijasi pasaulio orų apžvalga ir prognozėmis. Klimatologo teigimu, „ankstyvas pavasaris visame gražume“ – paskutinės kovo dienos, o sniegas visiškai ištirpęs, pavasario potvynis seniai pasibaigęs, gandrai sugrįžę, bunda ir augalija – palaipsniui ima žaliuoti pievos ir vejos.

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Pagal Europos Sąjungos (ES) taisykles dar pernai gyvenvietėse, kuriose gyvena ne mažiau kaip 2 tūkstančiai žmonių, turėjo beveik nelikti lauko tualetų – 98 procentams gyventojų reikėjo prisijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo. Tačiau realybė kitokia, mat kai kuriose gyvenvietėse, net ir esant nuotekų surinkimo ir valymo sistemoms, žmonės laiko lauko tualetus.

Atšilus orams į gatves vėl išrieda elektrinių paspirtukų vairuotojai. Deja, bet didelė dalis šių transporto priemonių vairuotojų nepaiso jiems nustatytų kelių eismo taisyklių (KET) ir taip sukelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Lietuvos transporto saugos administracija dar praeitų metų gegužę atliko eksperimentą ir nustatė, jog net 7 iš 10 elektrinių paspirtukų vairuotojų nesilaiko jiems priskirtų taisyklių.

Laikantis įtemptai situacijai regione, netyla diskusijos, kaip turėtume ruoštis galimoms grėsmėms iš priešiškų valstybių. Viešojoje erdvėje keliami klausimai, ką reikėtų daryti su pinigais, turtu, kaip evakuotis ar kur slėptis, bet vis dar mažai kalbama apie tai, kur reikėtų ieškoti medicinos pagalbos. Kai kurie politikai rėžia atvirai: nesame nė kiek nepasiruošę, neturime net karo ligoninių.

Nors tuberkuliozė kai kurių vis dar įsivaizduojama kaip praėjusio amžiaus liga, kuri ne vieną menininką nuvarė į kapus, medikai gerų žinių neturi. Lietuva pagal sergamumą tuberkulioze yra tarp pirmaujančių Europoje. Nors gydymas nuo šios ligos prieinamas, didelė bėda, kad ne vienas gydymą nutraukia anksčiau laiko. Taip ratas užsidaro ir infekcijos plitimas nenustoja.

Ilgąjį savaitgalį daugelis gyventojų planuoja pradėti ir maisto gaminimo lauke sezoną. Tačiau net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų. Specialistai primena, kokie reikalavimai yra taikomi kuriant ugnį tiek savo kieme, tiek viešose vietose, ir kokios baudos gresia jų nesilaikant. Šašlykinė – bent 6 metrai nuo pastato Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.

Staigi mirtis ar sudėtingos komplikacijos – tokios gali būti nebylaus, bet labai pavojingo sutrikimo – trombozės pasekmės. Ar yra kokie simptomai, kurie leistų atpažinti, kad žmogaus kraujagyslėse yra susidarę trombai? Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno klinikų gydytojas kardiologas, Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof. Raimondas Kubilius, trombozė neretai yra atskirų ligų arba sindromų išraiška.

Vis pasigirsta istorijų, kaip lietuviai savitarnos kasose netyčia nuskenuoja ne tuos vaisius ar saldainius, nes tiesiog neapsižiūrėjo. Tačiau toks elgesys būna ir piktybinis, kai įvesdami pigesnes prekes pirkėjai sutaupo ir taip apsivagia. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi, kaip tą daro su alkoholiu. Nuskenuodami vieną nealkoholinį alų, jie suveda prekių kiekį ir kitus penkis padeda alkoholinius. Taip esą pavyksta įsigyti alkoholio net po 20 val.

Senjorams išmokamos pensijos Lietuvoje – vienos mažiausių Europoje, lyginant su gaunamais atlyginimais. Nenuostabu, jog net 12 proc. pensijas gaunančių senjorų nusprendžia toliau dirbti. Ekspertai teigia, jog darbas senatvėje – nebūtinai blogai, tačiau liūdina, jog dauguma senjorų dirba dėl finansinių paskatų. Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis išskyrė, kokius žingsnius reikėtų padaryti kiekvienam iš mūsų, norint užsitikrinti laimingą senatvę.

Prieš ir per Velykas daugeliui planuojant keliones į kitus Lietuvos miestus, aplinkos ministras Simonas Gentvilas ramina – nors buvo žadama, kad aplinkosaugininkai automobilius gatvėse pradės tikrinti dar iki Velykų, patikrinimų pradžia nukeliama į gegužės mėnesį, o ir dėl baudų planuojama surasti optimalų sprendimą.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas skelbia, kad keliuose aplinkosaugininkai vairuotojus pradės stabdyti vėliau nei planuota. Aplinkos apsaugos inspektoriai anksčiau teigė, kad prieš pat Velykas arba iškart po jų, nusistovėjus šiltesniems orams, pradės ilgai žadėtus automobilių išmetamųjų dujų tikrinimus keliuose. Ministras S. Gentvilas tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sako, kad automobilių tikrinamas bus pradedamas gegužės mėnesį.

Pastaraisiais metais Lietuvoje dviem santuokoms tenka maždaug vienos skyrybos, rodo oficiali statistika. Tačiau net ir išsiskyrus bendri sutuoktinių reikalai nesibaigia, ypač jeigu jie turi vaikų. Įstatymai numato tėvams pareigą rūpintis jais, net ir išsiskyrus, aiškina šeimos teisės advokatai. Dėl to teisininkai pataria pirmiausia bandyti taikiai susitarti dėl vaikų išlaikymo, alimentų. O jeigu to padaryti nepavyksta, kreiptis į teismą.

Laikinoji Seimo tyrimo komisija, kuri nagrinėjo galimą kišimąsi į 2019 metų prezidento rinkimus, padarė daug išvadų, bet viena svarbiausių yra susijusi su prezidentu – komisija sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas, nes jis ir jo aplinka palaiko ryšius su asmenimis, kurie yra susiję su asmenimis, kurie verčiasi baltarusiškų trąšų verslu, yra verslo įmonių vadovai, akcininkai arba atstovai.   Tyrimo komisija trečiadienį surengė savo išvadų pristatymą.

Jeigu Seimas patvirtins Laikinosios tyrimo komisijos išvadas, kad prezidentas Gitanas Nausėda, neatsakydamas į klausimus komisijai, pažeidė priesaikos nuostatas bei Konstituciją, natūralus kitas žingsnis galėtų būti apkaltos organizavimas šalies vadovui, nors iki kadencijos pabaigos liko itin nedaug laiko.

Pavasariniai orai susargdino dalį dirbančių gyventojų. Tačiau net ir nedarbingumo pažymėjimai, gyventojų nesustabdo nuo seniai suplanuotų kelionių. „Sodra“ įspėja, kad iš gudraujančių darbuotojų gali atimti ligos išmokas. Viena vilnietė socialiniame tinkle šiomis dienomis ieškojo patarimų, kaip apgauti „Sodrą“ ir turint nedarbingumą, išskristi į kelionę. „Taigi, turiu nedarbingumą, tačiau laukia kelionė į Italiją. Ją pirkau prieš kelis mėnesius, atšaukti nebegaliu.

Maskvos priemiestyje esančiuose koncertų rūmuose „Crocus City Hall“ penktadienį vakare įvykdytas išpuolis, kurio metu nuo teroristų šūvių arba dėl gaisro mirė mažiausiai 139 žmonės, šimtai sužeista. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Islamo valstybės atšaka, veikianti daugiausia Afganistane ir besivadinanti Islamo valstybe Chorasano provincijoje.

Gydytoju 60 metų vienoje darbovietėje pradirbęs pasvalietis 84-erių Antanas Sudavičius tikina, kad žmogų labiausiai išvargina nedarbas. Tuo metu pats pacientus stengiasi ne tik gerbti, bet ir mylėti bei rasti kalbą. Nors, kaip pasakoja, pagal kilmę yra žemaitis nuo Telšių, likimas taip suklostė, kad po tremties pagal paskyrimą atvykęs dirbti į Pasvalį čia praleido 60 metų.  „Pagal paskyrimą atvykau į Pasvalį 1964 m. Tai yra mano pirma ir paskutinė darbovietė.

Ne tik pasikonsultuoti, nusipirktų vaistų ar kitų priemonių, pasiskiepyti, bet ir prasitęsti vaistų receptą. Apie tokią laukiamą naują paslaugą vaistinėse kalbama jau kurį laiką, tačiau tam vis nesiryžtama. Naujausiais duomenimis, tokia paslauga galėtų atsirasti ne anksčiau šių metų pabaigos. Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė priminė, kad apie galimybę pratęsti kai kuriuos vaistus vaistinėje kalbama jau seniai.

Lietuvoje automobilius stabdyti gali ir nežymėti policijos pareigūnai – tiesa, tik dienos metu, o policininkai turi būti uniformuoti, policijos automobilyje įjungti šviesos ir garso signalai. Nepaisant to, sukčiai neretai siekia apgauti žmones ir apsimesdami policijos pareigūnais, stabdo automobilius, dažniausiai siekdami apiplėšti vairuotojus, ar išsivilioti pinigus. Policijos atstovė paaiškino, kaip galima atpažinti sukčius ir ką daryti įtarus, kad jus stabdo sukčiai.

Gyventojų laukia pokyčiai – Seime svarstomi pakeitimai, kurie suteiktų teisę medikams atsisakyti suteikti planines sveikatos paslaugas, jei pacientas elgiasi agresyviai, taiko emocinį ar fizinį smurtą. Taip pat svarstoma ir apie tokiais atvejais galimybę medikams daryti garso ar vaizdo įrašą. Jau kuris laikas medikų bendruomenė garsiai kalba apie dažnai nematomą jų darbo pusę – neadekvačius, agresyviai nusiteikusius pacientus.

Atrodo, žmogus gyvena sveikai, nusiskundimų neturi, bet staiga lyg iš giedro dangaus sustreikuoja širdis. Kardiologai įspėja – kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ilgą laiką gali vystytis nebyliai. Jie pažymi, kad vienintelis būdas užbėgti už akių jau net mirtinoms pasekmėms – aktyviai tikrintis profilaktiškai. Kauno klinikų gydytojas kardiologas Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof.  Raimondas Kubilius konstatavo, kad sveikas gyvenimo būdas – dar ne viskas.

Jeigu Rusija nuspręstų užpulti kurią nors NATO šalį, o Aljanso valstybėms užtruktų susitarti dėl atsako, Jungtinės Valstijos galėtų suteikti pagalbą dvišaliu lygmeniu ir taip yra dariusios jau anksčiau. Taip teigia buvęs NATO pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Philipas Breedlove'as, viešėjęs Vilniuje vykusioje konferencijoje.

Buvęs Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas, atsargos generolas Rajmund Andrzejczak teigia savo tarnybos metu niekada negirdėjęs, kad Lenkija būtų politiškai apsisprendusi nepadėti arba turėtų teisinių apribojimų padėti kitoms šalims potencialios atakos metu, kai kalbama apie pilkąjį laikotarpį iki NATO politinio sprendimo priėmimo dėl atsako agresoriui.

Obstrukcinė miego apnėja – vienas dažniausių miego sutrikimų, kuris ne tik apsunkina sergančiojo kasdienybę, bet ir didina sunkių ligų bei nelaimingų autoįvykių riziką. Tuo metu situacija Lietuvoje skandalinga: tyrimų, kurie padėtų ištirti šią ligą, prireikia laukti 2–3 metus ir net ilgiau. Ministerija gi skelbia, kad tyrimą galės atlikti daugiau įstaigų. Įvairių tyrimų duomenimis, miego apnėja serga apie 4 procentai vidutinio amžiaus vyrų ir 2 procentai vidutinio amžiaus moterų.

Nors ministrų pakeitimas Vyriausybėje yra įprasta demokratinių valstybių praktika, tačiau premjerei Ingridai Šimonytei, ilgą laiką saugojusiai savo ministrus, šis veiksmas neišėjo sklandžiai. Informacija apie pasiūlytą rokiruotę išėjo į viešumą, o populiarusis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nepasitraukė tyliai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas buvo priverstas pasitraukti iš pareigų premjerei Ingridai Šimonytei sugalvojus į šias pareigas pasodinti dabartinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną. Ministro keitimas turėjo būti eilinis įvykis, bet tapo nedidele drama.

Kas būtų daroma, jeigu Lietuva būtų užpulta ir tėvynę tektų ginti, numato galiojantis įstatymas ir jį įgyvendinantys kiti teisės aktai. Tarp jų – Lietuvos banko siūloma tvarka, kaip būtų atsiskaitoma už pirkinius, jeigu įprasti atsiskaitymai banko kortelėmis sutriktų. Tvarkoje numatoma, kokias mokėjimų paslaugas, kokie bankai turėtų užtikrinti. Taip pat įvardijama, kad bus ribojama suma, kokią sumą gyventojams būtų leidžiama atsiskaityti kortele, perkant būtiniausių prekių.