Klimatologo teigimu, „ankstyvas pavasaris visame gražume“ – paskutinės kovo dienos, o sniegas visiškai ištirpęs, pavasario potvynis seniai pasibaigęs, gandrai sugrįžę, bunda ir augalija – palaipsniui ima žaliuoti pievos ir vejos. Be to, šiomis dienomis vidutinė oro temperatūra Vidurio Europoje ir pietiniame Baltijos regiono pakraštyje yra 8–12 laipsnių aukštesnė už daugiametę.
„Tam įtakos turėjo labai palanki didelio masto oro pernaša virš Europos, kai virš Pietvakarių Europos ir Šiaurės rytų Atlanto įsitvirtino gilus didelio masto aukštuminis slėnis, o virš Pietryčių ir Vidurio Europos – beveik stacionarus gūbrys. Tokia aukštuminio lauko virš Europos struktūra lėmė labai šiltų oro masių postūmį nuo Šiaurės Afrikos link Vidurio ir Šiaurės rytų Europos“, – paaiškina G. Stankūnavičius.
Šiltų oro masių padarinys – padidėjęs užterštumas Lietuvoje
Kartu su šiltomis oro masėmis į visą regioną, įskaitant ir Lietuvą iš Afrikos atkeliavo Sacharos dulkės, dar vadinamos aerozoliais.
„Nors juos plika akimi sunku stebėti, tai parodo stebėjimai iš orbitos. Specialūs palydovų jutikliai <...> įvertina priimamo signalo susilpnėjimą dėl oro priemaišų jam sklindant per atmosferą link palydovo, kuris yra paverčiamas į aerozolio optinio storio (AOD – angl.) parametrą. Šis parametras yra nedimensinis ir lygus 0 jei ore nėra aerozolio bei gali viršyti 1 ar daugiau esant labai didelei aerozolio koncentracijai“, – teigia G. Stankūnavičius.
Antradienį visoje šalyje fiksuojamas aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis aukštas, informuoja Aplinkos apsaugos agentūra. Padidėjęs užterštumas fiksuojamas nuo kovo 31 d., kai kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė 1–1,3 karto viršyta Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Jonavoje, o balandžio 1 d. – 1,5-2,7 karto visose oro kokybės tyrimų stotyse.
„Palyginimui reiktų pasakyti, kad „gimtosiose“ vietose, virš Libijos ir Alžyro dykumų nesant dulkių ar smėlio audrų šis parametras siekia 0,3–0,9. Tiesa, pramoniniame Gango vidurupio slėnyje (Indija) šiuo metu dėl stiprių temperatūros inversijų (rytais), pramonės emisijų ir sauso oro AOD gali siekti 1,2–1,5“, – pažymi klimatologas.
Artimiausių dienų orų prognozė
„Palanki situacija slinkti aerozoliams nuo Afrikos laikysis iki pirmadienio, vėliau šis parametras sumažės“, – teigia klimatologas.
Kitaip tariant, šilčiausia tropinės kilmės oro masės dalis Lietuvą pasiekė pirmą ir antrą Velykų dieną, vėliau ims vėsti. Pirmadienį, pradedant vakariniais rajonais silps vėjas, dienos metu pajūryje turėtų bus jaučiamas jūros brizas.
„Jeigu pirmadienį brizas tikrai susidarys, tai pajūryje maksimali oro temperatūra dieną tesieks +10 – +12 laipsnių. Dabartiniu metu atviroje jūroje Lietuvos teritoriniuose vandenyse paviršiaus temperatūra tesiekia +3,6 – +4,5 laipsnių“, – paaiškina G. Stankūnavičius.
Tuo metu Europoje orai labai permainingi, o vietomis net ir pavojingi.
„Nors europinę Arkties dalį ir Grenlandiją užima labai stiprus ir beveik stacionarus poliarinis anticiklonas, Vidurio Europoje vyrauja cikloninis laukas su keliais lokaliais, bet intensyviais centrais virš Vakarų Europos. Toks slėgio pasiskirstymas artimiausiomis dienomis lems gausius kritulius ir vėsius orus Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Britų salose. Ispanijos Kantabrijos ir Nevados kalnų masyvuose bei Alpėse ir Pirėnuose numatomas lietus su sniegu, sniegas, o vietomis ir pūgos“, – teigia G. Stankūnavičius.
Vis dėlto Lietuvoje labai nuožmių oro reiškinių nebus, o po gana staigaus, bet trumpalaikio orų atvėsimo ir lietaus vėl sušils.
„Lietuvą žymesnių kritulių zona pasieks tik antradienį. <...> Be stipresnio lietaus trečiadienį prisidės gūsingas ir šaltas šiaurės vakarų krypties vėjas bei, vietomis, šlapdriba. Orai atvės, naktimis pragiedrėjus galimos šalnos, tačiau šis staigus orų atvėsimas ilgai netruks ir link Atvelykio orai vėl, prognozuojama, sušils“, – praneša klimatologas.
Ilgalaikė orų prognozė – koks bus balandis?
Nors paskutinės kovo dienos stebino rekordiška šiluma, anot G. Stankūnavičiaus, balandžio mėnesio pradžioje nereikėtų laukti vasariškos šilumos.
„Šiaurės ir šiaurės rytų Europoje dar daug sniego ir laikosi įšalas. Nors Šiaurės Atlante daugelyje akvatorijų vanduo dabar bent 0,5–1,5 laipsnio šiltesnis už daugiametę normą, tačiau vis vien dar labai vėsus – nuo maždaug +9 – +12 ties 50 laipsnių platuma iki +1 – +5 zonoje tarp šiaurinės Norvegijos ir Islandijos“, – teigia klimatologas.
„Ilgalaikių prognozių duomenimis dabartinės orų kaitos tendencijos Europoje turėtų išsilaikyti ir pirmoje balandžio mėnesio pusėje: Vidurio ir Rytų Europoje šilčiau, šiaurinėje jos dalyje – šalčiau. Antroje pusėje turėtų atšilti ir likusioje Europos dalyje. Tiesa, pirmoje mėnesio pusėje Lietuvoje prognozuojamas didesnis kritulių kiekis, o antroje – artimas normai“, – apibendrina jis.
