Tiesa, specialistai įžvelgia ir šviesą tunelio gale, mat sugriežtinus šių vaistų pardavimo tvarką jau matomi rezultatai į teigiamą pusę.
Paskutiniais turimais 2019 m. duomenimis, benzodiazepinų (raminamųjų vaistų) per gyvenimą yra vartoję bent 1 iš 4 gyventojų, o tarp kitų Europos šalių Lietuva yra 3 vietoje. Tuo metu vidutinė šių vaistų vartojimo trukmė siekia beveik 7 mėnesius, nors juos vartoti galima tik 4 savaites.
Mato šviesą tunelio gale
Nors skaičiai šokiruoja, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius tvirtino, kad situacija turėtų pamažu gerėti. Didžiausias to indėlis – 2021 m. viduryje sugriežtinta receptų šiems vaistams išrašymo tvarka – juos išrašyti galima tik elektroniniu receptu arba specialaus popierinio recepto blanko.
„Mūsų nuomone, benzodiazepinų vartojimas tikrai turėtų mažėti. Bet reikia suprasti, kad priklausomybė neišsivysto labai greitai ir mes jau dirbame su daugiamete vartojimo praktika turinčiais žmonėmis. Tai dar negalime taip pajusti, kad žmonių su priklausomybe benzodiazepinais staiga sumažėtų.
Bet ką jau pastebėjome, kaip numatyta įsakyme, pas mus atvažiuoja dalis nukreiptų žmonių, kad būtent stacionare sumažintų tas vartojamas dozes ar visai jų atsisakytų. Nes ministro įsakyme numatyta, kad jei nepavyksta to padaryti ambulatoriškai, žmogus turi galimybę atvykti į stacionarą“, – portalui tv3.lt komentavo jis.
Kaip atrodo nuo raminamųjų vaistų priklausomas žmogus?
Pasak gydytojų, nors į šią bėdą gali pakliūti bet kuris, būtų galima nupiešti kelis labiau tipinius priklausomo nuo raminamųjų vaistų žmogaus portretus.
„Iš esmės tai labai įvairūs žmonės, bet jei kalbame apie jaunesnius, tai dažniausiai yra darbingi asmenys, turintys visas socialines pareigas ir darbą, kurie dėl kažkokių gyvenimiškų įvykių – skyrybų, netekčių, problemų darbe jaučia didžiulį nerimą, nemigą ir pradeda vartoti raminančius vaistus tam, kad galėtų socialiai gerai jaustis, miegoti ir t.t.
Ir jei tai užtrunka ilgiau nei 4 savaites, dažnu atveju išsivysto priklausomybė šiems vaistams ir jie jų nenutraukia. Įdomu yra tai, kad žmonės net neturi laiko nueiti pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskyrė vaistus, neturi laiko pradėti psichologo konsultacijas, psichoterapiją, o dirbti reikia, gyvenimas eina, todėl benzodiazepinų vartojimas užsitęsia“, – konstatavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja, klinikinės toksikologijos gydytoja, gydytoja anesteziologė-reanimatologė Gabija Laubner-Sakalauskienė.
Kita išskiriama grupė, kuri dažniau turi problemų dėl priklausomybės vaistams, tai senyvo amžiaus žmonės. Jiems dažniausiai benzodiazepinai paskiriami varginant nemigai.
„Ir ką pastebėjau, dažniausiai jie yra nelabai suprantantys problemą, dažnu atveju senjorams šie vaistai būna paskirti vos ne prieš 20–30 metų“, – sakė gydytoja.
Jos pastebėjimu, taip pat dar yra tokių, kurie raminamuosius vartoja, kai gydosi priklausomybę alkoholiui.
„Priežastys, kodėl žmogus vartoja alkoholį, nėra išsiaiškinamos, bet palengvinti simptomus, kuriuos žmogus jaučia dėl potraukio alkoholiui. Tai yra raminamoji medžiaga, jie galvoja, kad geriau nevartos alkoholio, o išgers raminamųjų vaistų. Tai čia problema, kad gydydamiesi priklausomybę alkoholiui dažu atveju žmonės tampa priklausomi nuo benzodiazepinų“, – konstatavo G. Laubner-Sakalauskienė.
Atskirais atvejais benzodiazepinus žmonės vartoja kaip psichoaktyvią medžiagą, bet tokiu atveju jie dažniausiai priklausomi ne nuo vieno preparato – tiek legalių, tiek nelegalių medžiagų.
Raminamųjų dažnai paskiria net ne psichiatras
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus pastebėjimu, neretai ypač darbingo amžiaus žmonėms raminamųjų vaistų išrašo ne psichiatras, o kitų sričių gydytojas.
„Yra labai nemažai dirbančių, vidutinio amžiaus 30–60 metų amžiaus žmonių, kai benzodiazepinai skiriami ne tik miegui, bet ir nerimui, labai dažnai skiriami esant įvairiems psichosomatinėms ligoms, kurios nėra taip įvardijamos.
Žmonės labai dažnai kreipiasi į kardiologus dėl visokių širdies dūrimų, tachikardijų, lankosi pas neurologus dėl galvos skausmų, bet kažkokių pakitimų nei širdyje, nei smegenyse neranda, vadinasi, tai daugiau psichologinio pobūdžio skausmai ir paskiria benzodiazepinus“, – komentavo gydytojas.
„Yra labai nemažai dirbančių, vidutinio amžiaus 30–60 metų amžiaus žmonių, kai benzodiazepinai skiriami ne tik miegui, bet ir nerimui, labai dažnai skiriami esant įvairiems psichosomatinėms ligoms, kurios nėra taip įvardijamos“, – sakė M. Marcinkevičius.
Nors neturėjo patikimos statistikos, pašnekovas teigė, kad gydant priklausomybę benzodiazepinams, didesnei daliai žmonių šie vaistai būna paskirti ne psichiatrų, o kardiologų, neurologų, net šeimos gydytojų.
„Psichiatrai nėra linkę metų metais skirti šiuos vaistus, nes žino, kad tokiais atvejais būtų gerai skirti kitus vaistus, kurie nesukelia priklausomybės. O tokių psichotropinių vaistų yra daug, pirmiausia – antidepresantai. Yra antidepresantų ir su migdančiu poveikiu, tad dažniausiai benzodiazepinų problema būna sukurta ne psichiatrų.
Aišku, yra ir dalis mūsų pacientų, kuriems skiriami benzodiazepinai, bet dažniausiai tai yra neišvengiama blogybė ir jie skiriami dėl to, kad jų reikia, o ne dėl to, kad žmogus prie jų pripranta ir be jų nebegali“, – dėstė M. Marcinkevičius.
Beveik trečdaliu paaugo antidepresantų vartojimas
Gydytojas kartu atkreipė dėmesį į kitą šios problemos pusę – Lietuvoje antidepresantų suvartojama gerokai mažiau nei kitose šalyse.
„Nors pas mus tris keturis kartus daugiau suvartojama benzodiazepinų nei kaimyninėse šalyse, tačiau maždaug du tris kartus mažiau antidepresantų.
Nereikia pamiršti, kad bet kuriuo atveju daugeliui žmonių, kuriems paskiriami šie vaistai, turi kažkokią problemą ir nuimti vienus vaistus nepasiūlant jokios kitos pagalbos turbūt nėra pats geriausias kelias“, – komentavo gydytojas psichiatras.
Panašu, kad toks procesas ir vyksta. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, per pastaruosius 5 metus (2018–2022 m.), benzodiazepinų suvartojimas sumažėjo maždaug trečdaliu ir maždaug trečdaliu išaugo antidepresantų suvartojimas.
„Ir ta tendencija stabiliai laikosi kasmet. Vadinasi, priemonės pasiteisino ir pacientai gauna efektyvesnį ir priklausomybės nesukeliantį gydymą. Taip pat artėjame prie Skandinavijos ir šiaurės šalių, kurių psichikos sveikatos sistema yra pavyzdinė, rodiklių“, – duomenis įvertino M. Marcinkevičius.
Sunku net pagalvoti apie kitokį gyvenimą
Nors priklausomybės išsivystymas – procesas ilgas, kartais tam gali pakakti ir mėnesio. Tuo metu išeiti iš užsukto rato gali būti sunkiau nei gydantis priklausomybę nuo narkotikų.
G. Laubner-Sakalauskienės pastebėjimu, raminamuosius vartojantiems žmonėms būna sunku apskritai suvokti, kad įmanomas kitoks gyvenimas.
„Žmonės apskritai sunkiai įtiki, kad tai yra kažkokia žala, kurią gali sukelti vaistas, kurį paskyrė gydytojas. Juk tai nėra nelegali medžiaga, pradinis tikslas nėra svaigintis. O kai priklausomybė užtrunka, labai sunku patikėti, kad taip gali nutikti nuo gydytojo paskirto vaisto ir daugelis netiki, kad apskritai juos nuėmus gali pasikeiti gyvenimas, jiems baisu net pagalvoti apie tai“, – pabrėžė ji.
Pasak gydytojos, priklausomo žmogaus gyvenimas visiškai pradeda suktis apie tą vaistą, tad viena svarbiausių uždavinių gydantis nuo šios priklausomybės yra įpročio pakeitimas.
„Jei vaistas pradėtas vartoti dėl nemigos, nerimo, gyvenimiškų sukrėtimų, vėliau šie dalykai praeina, bet žmogui labai sunku suvokti, ar tai yra dėl to, kad išsivystė priklausomybė, ar vis dėlto nerimas ir nemiga yra kaip nuolatiniai žmogaus palydovai“, – pastebėjo toksikologė.
Vienam „pakanka“ ketvirčio tabletės, kiti ryja saujomis
Gydytoja pasakojo, kad nors priklausomi žmonės neretai ima vartoti vis daugiau raminamųjų tablečių, kitą kartą priklausomybei palaikyti užtenka vos pusės tabletės.
„Viskas gali būti labai skirtingai – vienas žmogus gali vartoti ir dvi tabletes ir jam susidarys didžiulis gyvenimo kokybės nuostolis, kiti suvartoja ir 10 ar 15. Yra labai skirtingos situacijos – esu turėjusi pacientą, kuris tik ketvirtį tabletės vartoja ir visiškai negali nutraukti.
Svarbiausia, reikia suprasti, kas darosi smegenyse, nes jei esi priklausomas net nuo tos vienos tabletės, žmogus negali normaliai miegoti, dirbti išvažiuoti atostogauti į užsienį, jis visą laiką galvoja apie tai, kad turi suvartoti vaistą“, – komentavo ji.
Tad nors dažniausiai žmonės supranta, kad turi problemą, nedega noru gydytis, mat sunkiai gali patikėti, kad jiems galima padėti.
„Viskas gali būti labai skirtingai – vienas žmogus gali vartoti ir dvi tabletes ir jam susidarys didžiulis gyvenimo kokybės nuostolis, kiti suvartoja ir 10 ar 15“, – sakė G. Laubner-Sakalauskienė.
„Tuo metu sėkmės atvejų labai daug, labai skatiname žmones kreiptis, nes pagalba yra“, – tikino G. Laubner-Sakalauskienė.
Bijodami nutraukti raminamuosius kiti ką bando daryti namuose, bet tada patyrę neigiamus reiškinius gali visai prarasti norą gydytis.
„Tada žmogus susiduria su tuo, kad kelias dienas nemiega, jam pradeda drebėti rankos, pradeda prakaituoti, pradeda trūkti oro, prasideda net panikos atakos, traukuliai, širdies ritmo sutrikimai. Tai pajutus tokius simptomus žmogus pagalvoja, kad tabletė jam padės ir kito kartą jau labai sunku būna patikėti, kad jam gali kažkas padėti“, – konstatavo toksikologė.
Viena sunkiausių detoksikacijų
Nors gydantis priklausomybę raminamiesiems organizmo detoksikacija užtrunka iki dviejų savaičių, visas gydymas gali trukti pusę metų ir ilgiau.
„Kaip ir bet kuri priklausomybė, tai yra ir psichoterapinė problema, tad gydymas kompleksinis – visų pirma organizmas išvalomas nuo medžiagos, kitas etapas yra psichologinės pagalba. Jei žmogus motyvuotas ir nori gydytis, su psichologo pagalba gali užtrukti pusę metų, o pati detoksikacija trunka 10–14 dienų.
Tai nėra trumpas laikas, nes tai viena sudėtingesnių detoksikacijų, vertinant su kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Benzodiazepinai šiaip ilgai veikia ir atmintis smegenyse, kaip žmogus jų suvalgęs reaguoja, yra ilga, taigi turi būti lėta detoksikacija“, – konstatavo G. Laubner-Sakalauskienė.
Vis tik ji neslėpė, kad atkristi yra lengva, nes jei fiziologiškai pacientui gydytojai padeda, jei vėl grįžęs į įprastą aplinką pats žmogus neturės kitų įrankių stresui ir nerimui spręsti, problemą išspręsti bus sunku.
„Tuos įrankius psichologas ir įduoda gydymo metu – tai gali būti fizinis aktyvumas, sportas, kažkokia kita veikla, emocijų valdymas. Yra daug pacientų, kurie susitvarko“, – teigė gydytoja.
M. Marcinkevičius savo ruožtu atkreipė dėmesį į ilgus metus šiuos vaistus vartojančių žmonių situaciją.
„Jei priklausomybę turi vyresnio amžiaus žmogus, kuris piktnaudžiauja daug metų, yra ir ministro įsakyme numatyta galimybė jau nebekeisti gydymo, tik nedidinat dozės. Nes čia įsijungia prasideda naudos ir žalos santykis. Nors yra metodikos, kaip nutraukinėti priklausomybę, jei žmogus virš 80 metų, kuris turi daug kardiologinių ir kitokių ligų, tai galime sukelti didesnes problemas. Žmogaus sveikata nėra ta vieta, kur turėtume daryti revoliucijas“, – pastebėjo jis.
Aiškėja, kodėl Klaipėdoje tiesiai į reanimaciją atvežtas 15-metis: užteko vienos el. cigaretės:
