„Jeigu kalbant konkrečiai apie „Hamas“ tipo scenarijus, aš galėčiau grįžti prie paaiškinimo, kaip modeliuojami scenarijai žvalgybos tarnybose, kaip modeliuojami scenarijai kitų su saugumu susijusių institucijų žmonių galvose. Žvalgyba, generuodama scenarijų, visada remiasi faktais ir žvalgybine informacija. Tai sudaro pagrindą nuspėti arba daryti vertinimus artimai, vidutinei ar ilgalaikei perspektyvai. Tas ir atsispindi vertinime. Kalbant apie „Hamas“ tipo scenarijus, tai vėlgi yra daugiau blogiausiomis prielaidomis paremti scenarijai, kurie lygiai taip pat galimi, apie juos reikia šnekėti, diskutuoti, galvoti, ką darytume, jei taip būtų. Žvalgybiškai mes šiandien neturime tokių indikacijų, kad tokio tipo grėsmė artimiausioje perspektyvoje būtų galima“, – spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatytas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas už praėjusius metus, sakė karinės žvalgybos vadas Elegijus Paulavičius.
Hibridinio tipo atakų galimybę prieš Lietuvą dažnai pabrėžia kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai, kurie šiuo metu yra suformavę valdančiąją daugumą. Apie tai kalba partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Šalia to galimo konvencinio scenarijaus, apie kurį mes nuolat kalbame modeliuodami Rusijos galimybes atstatyti savo pajėgumus ir modeliuoti tam tikrus veiksmus prieš NATO, visą laiką reikia turėti galvoje scenarijus, kurie sunkiau modeliuojami, sunkiau pastebimi žvalgybiškai“, – spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
„Tai jei kalbame apie konvencinį planą invazijai, intervenciją į NATO patikrinimui, tai žvalgyba šioje vietoje yra mūsų akys ir ausys, mes turime labai stiprią išankstinio įspėjimo sistemą, čia viskas yra tvarkoje. O kai kalbame apie tą vadinamąjį hibrido, pilkosios zonos, pusiau intervencinį išbandymų spektrą, be jokios, abejonės turėkime galvoje, kad tai nebūtinai bus ties 5-uoju straipsniu. Tai gali būti tiesiog mūsų valstybės vidaus stiprybės reikalas. Šitų scenarijų, kurie gali būti įvairūs – nuo nedidelių grupių bandymų patestuoti sieną, diversijų prieš kokius nors objektus, bandymų juos imituoti – viso to negalime atmesti kaip galimo spektro įvairiausių grėsmių ir rizikų. Šitoje vietoje mes turime būti pasiruošę reaguoti į tokias grėsmes“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis paskutiniajame partijos tarybos posėdyje užsiminė apie scenarijus, kurie Lietuvai yra labai nepalankūs, bet apie tai esą reikia viešai kalbėti ir jiems ruoštis.
„Dažnu atveju esame šiek tiek apkaltinti, gal net pašiepti, na, kam dabar kalbėti apie blogus scenarijus. Man atrodo, kad tai būtina, nes situacijos priminimas, kurioje esame, gal ir net nelabai reikšmingų statistiškai scenarijų apsisprendimas, kaip juos reiktų valdyti, jis turi mus mobilizuoti. Ir priešingai, tuščia viltis, demobilizuoja“, – sakė G. Landsbergis, nors konkrečių scenarijų nevardijo.
Šiuo atveju kalbama apie scenarijus, jeigu Rusija pultų Lietuvą prisidengusi kokiomis nors neaiškiomis grupuotėmis arba vykdytų diversijas šalies viduje, bet tai nebūti tai reikštų šalies užpuolimą, dėl ko turėtų įsijungti visi NATO sąjungininkai.
Tuo tarpu Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už praėjusius metus nei civilinė, nei karinė žvalgyba apie tokių atakų tikimybę iš viso nekalbėjo. Šį vertinimą kasmet skelbia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.
