Šiuo metu aišku, kad norint sukurti nacionalinę diviziją su tankų batalionu, parengti infrastruktūrą Vokietijos brigadai Lietuvoje ir judėti prie visuotinio šaukimo kitąmet papildomai reikia apie 449 milijonų eurų, bet 2026 metais reikės 765 milijonų, 2027 metais – 879 milijonų, 2028 metais – 732 milijonų eurų, paskui po 2030-ųjų papildomų lėšų poreikis šiek tiek mažėja.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Vyriausybė parengė 4 bazinius pasiūlymus, kaip būtų galima atrasti papildomų lėšų gynybai. Visi jie reiškia arba vienų, arba kitų mokesčių didėjimą, lengvatų atsisakymą.
„Matome, kad dalis finansavimo yra reikalinga ilgais dešimtmečiais į priekį, o dalis yra reikalinga iki 2030 metų. Todėl suskirstėme finansavimo poreikį į dvi dalis: į pastovią dalį ir kintamąją dalį. Pastoviajai daliai finansuoti, tai yra tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Pasiūlėme tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. O kintamosios dalies finansavimui, kur poreikis svyruoja iki 2030 metų nuo 100 iki 450 mln. eurų per metus (skirtingais metais, skirtingas poreikis), šitas procentas yra virš 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, tai siūlome taikyti priemones, kurios buvo diskutuotos viešoje erdvėje: tarp jų, ir paramos teikimas“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ministrė pridūrė, kad prie kintamųjų pajamų gynybai galima kalbėti ir apie skolinimąsi bei gynybos obligacijų išleidimą.
1 pasiūlymas
Pasak G. Skaistės, pirmuoju variantu iš dalies būtų grįžtama prie dalinės mokesčių reformos įgyvendinimo. Jame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių bei pelno specialių mokestinių režimų sveikatos bei draudimo sektoriams panaikinimas. Iš to būtų galima surinkti 270 mln. eurų.
Papildomai 1 proc. punktu būtų dar didinamas pelno mokestis nuo 15 iki 16 proc. Iš viso priėmus šias priemones būtų galima surinkti 400 mln. eurų.
2 pasiūlymas
Pagal šį pasiūlymą pridėtinės vertės mokestis (PVM) didėtų 1 procentiniu punktu, o tai generuotų 300 mln. eurų papildomų pajamų. Šiuo metu standartinis pridėtinės vertės mokestis siekia 21 proc.
Taip pat būtų 1 procentiniu punktu didinamas pelno mokestis nuo 15 iki 16 proc. Tai leistų gauti 120 mln. eurų papildomų pinigų. Iš viso būtų laimima apie 420 mln. eurų gynybai.
3 pasiūlymas
Pelno mokestis galėtų būti didinamas 2 procentiniais punktais nuo 15 iki 17 proc. Tai leistų surinkti 244 mln. eurų pajamų. Kartu dar svarstoma siaurinti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, kuris šiuo metu siekia 5 proc. mažoms įmonėms. Norima lengvatinį tarifą mažoms įmonėms padidinti iki 10 proc. Visa tai leistų sugeneruoti 36 mln. eurų.
Dar mąstoma naikinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą šildymui, tai leistų surinkti 70 mln. eurų. Plius norima vėl sugrįžti prie buvusios mokesčių reformos, tiksliau, jos dalių: būtų atsisakoma specialių pelno mokesčio režimų draudimo ir sveikatos sektoriams, taip pat būtų priimami siūlymai, susiję su verslo liudijimais. Visos šios priemonės papildomai atneštų 400 mln. eurų.
4 pasiūlymas
Šitas variantas yra šiek tiek naujesnis. Norima šiek tiek pinigų paimti iš savivaldybių, kurios gauna dalį nuo surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Pasak G. Skaistės, pastaraisiais metais savivaldybių pajamos augo sparčiau nei valstybės biudžeto, todėl savivalda pastaraisiais metais turėjo geras sąlygas. Tai reiškia, kad paskirstant savivaldybėms jų dalį nuo gyventojų pajamų mokesčio būtų paimama šiek tiek gynybos reikmėms. Tai sudarytų apie 150 mln. eurų pajamų, o pats gyventojų pajamų mokestis dirbantiesiems nesikeistų.
Dar šiame variante pelno mokesčio tarifą siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc. Bendroje sumoje šis siūlymas atneša apie 400 mln. eurų.
Dar diskutuos
„Pagrindinė susitikimo žinia, kad tie variantai, kurie buvo pateikti kaip darbiniai, kurie dar tarpusavyje gali būti įvairiai keičiami, nes ten nėra nieko, kas būtų akmeny iškalta, taip pat ir dėl skolinimosi dalies pristatyta arba dėl savanoriško finansavimo, paramos (tarp kai kurių kalbėtojų tai populiariau nei mokesčiai), tai dabar sutarimas toks, kad mūsų kolegos iš Trišalės tarybos, darbdaviai ir darbuotojai bei taip pat Nevyriausybinių organizacijų koalicija galėtų tarpusavyje padiskutuoti ir įvertinti variantus, kaip savo patarimą Vyriausybei“, – po susitikimo kalbėjo premjerė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė tikisi, kad į diskusiją dar įsijungs ir opozicija, kuri iš formato pasitraukė, kai pasklido žinia apie siūlymą atsistatydinti krašto apsaugos ministrui A. Anušauskui, o šis sukėlė abejonių gynybos srities viešaisiais pirkimais – esą įmonės lenda pasitelkusios Seimo narius. Bet Specialiųjų tyrimų tarnyba nurodė negavusi jokios informacijos iš Krašto apsaugos ministerijos, išskyrus vieną rašto persiuntimą, kur yra Seimo nario Raimundo Lopatos paklausimas.
Pasak I. Šimonytės, jai apmaudu, kad viešoje erdvėje nuskambėjo dalykais, kurie nebūtinai pagrįsti faktais. Šiuo savo sakiniu ji aiškiai referavo į A. Anušausko teiginius bei užuominas apie korupciją. „Girdėjau, kad šiandien ryte jau pats ministras bandė paaiškinti, ką iš tikrųjų norėjo pasakyti“, – sakė premjerė.
Paklausta, kodėl Vyriausybė neteikia vieno siūlymo papildomam gynybos finansavimui ir valdančioji koalicija jo nepriima, o to kaip pasigenda opozicija, ministrė pirmininkė sakė, kad opozicija gudrauja.
„Opozicija gudrauja: opozicija nori konkretaus Vyriausybės siūlymo tam, kad galėtų jį kritikuoti, o aš noriu kito dalyko. Noriu maksimalaus sutarimo ir atsakomybės prisiėmimo, taip pat ir iš tų politikų, kurie galimai turėtų įgyvendinti šias ambicijas ateinančioje kadencijoje“, – nurodė I. Šimonytė.
Po susitikimo Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas sakė, kad apie gynybos finansavimą ketina diskutuoti partijoje, bet nuo konkrečių vertinimų susilaikė. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė finansavimo poreikio išskyrimą į kintamąją ir pastoviąją dalis pavadino labai logišku žingsniu. Jos teigimu, dabar su šiais siūlymais galima grįžti į politines partijas, profesines sąjungas ar verslo organizacijas.
