Kaip portalui tv3.lt komentavo SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Ramunė Andriušaitienė, dabar sveikatos centrai intensyviai kuriasi ir informaciją apie tai, kad yra inicijavusios steigti sveikatos centrus yra pateikusios beveik visos savivaldybės.
„Realiai yra įkurti mažiausiai 53 centrai, kiekvieną dieną šis skaičius keičiasi. Iki kovo pabaigos savivaldybės turėtų pateikti paraiškas europiniam finansavimui. Ir vienas reikalavimų teikiant paraišką – jau turi būti sukurtas sveikatos centras“, – aiškino ji.
Daugiau dienos paslaugų
Sveikatos centrai, kaip numatoma, rūpinsis visuomenės sveikata, teiks ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiims ilgalaike priežiūra.
Pasak SAM patarėjos, daugiausiai sveikatos centrų kuriasi bendradarbiavimo-sutarčių pagrindu, o vadinamu struktūriniu-reorganizavimo būdu savivaldybė nusprendžia kurti sveikatos centrą įvertinus ligoninių ekonominę situaciją.
„Tokie sprendimai priimami tam tikrose savivaldybėse – ten, kur teikiama mažai stacionarinių paslaugų, paguldoma mažiau pacientų. Supraskime, kad dėl vieno paciento turi dirbti pilna gydytojų komanda – net ir ten, kur teikiama mažai paslaugų. Yra tokių paslaugų, kurios ypač traukia įstaigas į gilią ekonominę duobę“, – komentavo R. Andriušaitienė.
Ji akcentavo, kad šios reformos tikslas – palaipsniui pereiti nuo stacionarinių prie dienos chirurgijos, dienos ambulatorijos paslaugų, kad pacientui atlikus procedūrą, jį stabilizavus, gerai jaučiantis, jis tą pačią dieną būtų išleidžiamas namo.
„Suprantama, kad namuose yra ir patogiau, sąlygos geresnės, kaip sakoma, ir sienos gydo. Tad tos savivaldybės, kurios atsakingai įvertino ligoninių chirurgijos teikiamas paslaugas, kuria struktūrinius sveikatos centrus. Aišku, reikės laiko reorganizuotis, nes paslaugas reorganizuojant iš stacionaro visai kitaip turėtų atrodyti pati infrastruktūra. Tad tokioms įstaigoms reikės daugiau laiko persitvarkyti, todėl automatiškai ir finansavimas iš Europos Sąjungos lėšų skiriamas kiek didesnis. Kiek žinau, tokių savivaldybių turėtume turėti iki 14–15“, – aiškino SAM specialistė.
Paslaugas bus galima gauti tiek valstybinėse, tiek privačiose įstaigose
Paklausta, ar tai reiškia, kad kai kur mažų rajonų ligoninės nunyks ir paslaugos jose bus redukuotos, pašnekovė nebuvo linkusi sutikti.
„Tiesiog ligoninės persitvarkys į dienos chirurgiją. Šios paslaugos didžiuosiuose miestuose jau teikiamos dienos stacionaruose. Pavyzdžiui, anginos operacija – ryte ją išoperuoja ir vakare, jei gerai jautiesi, nėra komplikacijų, tave išleidžia į namus. Rajonuose vis tik dar yra tokių vietų, kur pacientas dėl to yra kelioms dienoms stacionarizuojamas. O rekomendacija yra tokias paslaugas teikti dienos stacionare. Sudėtingos operacijos vis tiek yra atliekamos regioninėse ligoninėse. Taip pat ir skubi pagalba išlieka“, – pokyčius vardijo ji.
„Supraskime, kad dėl vieno paciento turi dirbti pilna gydytojų komanda – net ir ten, kur teikiama mažai paslaugų. Yra tokių paslaugų, kurios ypač traukia įstaigas į gilią ekonominę duobę.“
Tuo metu funkcinio bendradarbiavimo pagrindu veikiančių sveikatos centrų pagrindinė koncepcija, pašnekovės aiškinimu, yra pereiti iš konkuravimo į bendradarbiavimą. Kitaip sakant, bus sudaromos sutartys tam tikroms paslaugoms teikti.
„Tiek COVID-19, tiek migrantų krizė parodė, kad įstaigos bendradarbiaudamos padaro daugiau, problemas sprendžia lengviau. Tad idėja yra sutelkti savivaldybėje visas – tiek valstybines, tiek savivaldybės, tiek privačias – gydymo įstaigas, kurios nori bendradarbiauti, stengtis dėl paciento, kad pasidalindamos krūvį teiktų nemokamas sveikatos paslaugas. Aišku, tam reikės laiko, bet tarptautiniu mastu tyrimų rezultatai rodo, kad tai duoda rezultatų“, – dėstė R. Andriušaitienė.
Turės užtikrinti bazines paslaugas
Paklausta, kokius pokyčius įkūrus tokius centrus pajaus gyventojai, SAM patarėja tikino, kad pirmiausia jis turėtų gauti daugiau paslaugų arčiau namų, taip pat tai, tikimasi, padės sumažinti eiles aukštesnio lygio gydymo įstaigose, į kurias dabar pacientai plūsta mieliau, nei ieško paslaugų rajone.
„Prieš pradedant kurti sveikatos centrus, atlikus tyrimus, kokiose savivaldybėse kokios teikiamos sveikatos paslaugos, buvo labai skirtingi duomenys. Vienur buvo teikiamos absoliučiai visos, kitur – labai daug trūko.
Taip pat pastebėta, kad universitetinėse ligoninėse dažnai atliekamos tokios paslaugos, kurios galėtų būti atliekamos žemesnio lygio įstaigose. Universitetinėse įstaigose yra sukaupta aparatūra sudėtingesnėms operacijoms atlikti.
Tad buvo sudarytas vadinamas bazinių paslaugų sąrašas – yra 10 pagrindinių paslaugų grupių, o pačių paslaugų yra apie 75. Yra sudarytas sąrašas pradedant pirmine sveikatos priežiūra, baigiant dienos chirurgija, dienos stacionaru. Tad kurdamos sveikatos centrus savivaldybės turės padaryti tam tikrus žingsnius, kad būtų savivaldybėse užtikrinta, kad joje gyvenantys gyventojai žinotų, kur kreiptis ir kas teikia išvardintą bazinį paslaugų paketą“, – aiškino patarėja.
Labiausiai pajus mažesnių miestų gyventojai
Ji teigė, kad labiausiai pajus mažesnių miestų gyventojai, nes didžiuosiuose miestuose poliklinikos ir dabar teikia praktiškai visas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Tad kaip jas žmogus gavo, taip ir gaus, prie kurio šeimos gydytojo yra prisirašęs, ten ir liks. Tik bendradarbiaujant su privačiomis įstaigos tos paslaugos bus labiau prieinamos. Privačios įstaigos, besijungdamos į tinklą, irgi įsipareigoja tam tikras paslaugas, tam tikrą jų kiekį teikti nemokamai. O mažose savivaldybėse turės pajausti, kad paslaugos bus arčiau namų“, – aiškino R. Andriušaitienė.
„Pacientas galės kreiptis ir gauti paslaugas arčiau namų, aišku, jei jis norės paslaugą gauti kitur Lietuvoje, tai nebus draudžiama.“
Mažesnėse savivaldybėse, kur yra iki 10 tūkst. žmonių, negebant užtikrinti būtinųjų paslaugų, bus sudaromos sutartys su kaimynais – kitose savivaldybėse esančiomis įstaigomis. Tuo metu didesnėse savivaldybėse turės būti užtikrinamas visas paketas.
„Bet savivaldybės gyventojas žinos ir nebus paliekamas likimo valiai su siuntimu. Jam bus bent jau pasakoma, kad mūsų savivaldybėje yra tos ir tos įstaigos tą paslaugą teikia, yra sudarytos sutartys. Ir pacientas galės kreiptis ir gauti paslaugas arčiau namų, aišku, jei jis norės paslaugą gauti kitur Lietuvoje, tai nebus draudžiama“, – komentavo SAM patarėja.
Netiki reformos sėkme
Nors SAM atstovė vylėsi, kad vykstant reformai ir į pagalbą ateinant privačioms įstaigoms paslaugos turėtų tapti lengviau prieinamos, tad sumažėti ir eilės, medikų bendruomenės atstovai ne kartą įspėjo, kad dėl žmogiškųjų resursų trūkumo sunku patikėti reformos sėkme.
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sutiko, kad reforma ir paslaugų organizavimo principas ant popieriaus atrodo gražiai, tačiau realybėje problemų tiek, kad nors vežimu vežk.
„Šios reformos kryptys iš esmės buvo dvi. Viena jų – atsakomybę už sveikatos paslaugas perkelti savivaldybėms įkuriant sveikatos centrus. Kita kryptis – perkelti sveikatos paslaugas į pačių ligonių namus.
Tam, kad tai įvyktų, turime turėti maždaug 8 kartus daugiau slaugytojų nei dabar. Ir jos turi būti tinkamai išmokytos, paruoštos teikti paslaugas pacientų namuose. Nesvarbu, apie kokias paslaugas kalbame – ar paliatyvios slaugos, ar aktyvios slaugos paslaugas po ambulatorinių, dienos chirurgijos procedūrų. Šiandien neturime tiek personalo, kad šios paslaugos būtų teikiamos ir teikiamos kokybiškai“, – portalui tv3.lt yra aiškinusi pašnekovė.
Juo labiau, pašnekovės teigimu, jau dabar kone trečdalis šiandien dirbančių medikų yra pensinio amžiaus, o jaunimas į Lietuvą nežiūri.
Sveikatos centrų kūrimui skirta 122,5 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, paramą ir projektus administruoja Centrinė projektų valdymo agentūra.
Arūnas Dulkys paaiškino, kas keistųsi pacientams įgyvendinus reformas: „Bus patogiau“:
